Kodėl negalima miegoti kojas atsukus į duris?

Kasdieniame gyvenime yra daug keistų tradicijų ir ritualų, kurių laikomės net nesusimąstydami. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad negalima miegoti kojomis atsukus į duris. Iš kur kilo šis įsitikinimas ir ar jis turi kokią nors logiką?

Rizikuojama paspartinti savo mirtį

Jei kada nors susidūrėte su tokiu draudimu, žinote, kad miegojimas kojomis link durų tariamai pablogina žmogaus savijautą ir daro įtaką bendrai gyvenimo kokybei.

Įsitikinimas, kad negalima gulėti kojomis atsukus į išėjimą, jau seniai egzistuoja daugelyje kultūrų. Žinia, įprasta mirusiuosius iš namų nešti kojomis į priekį, kad jie „visiškai išeitų ir nerastų kelio atgal“. Kad mirusiojo siela galėtų išeiti iš namų, durys dažnai būdavo plačiai atveriamos, nes jos buvo laikomos vartais tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio.

Tai lėmė įsitikinimą, kad miegant kojomis į durų pusę, rizikuojama paspartinti savo mirtį „žengiant“ į pomirtinį gyvenimą.

Panašus įsitikinimas paplitęs ir Rytų kultūroje. Pagal fengšui – erdvinio organizavimo praktiką, įsišaknijusią daoizme – nereikėtų miegoti kojas atsukus į duris, nes ši poza laikoma „mirties poza“ dėl panašumo į mirusiojo kūno padėtį.

Be to, manoma, kad miegojimas kojomis atsuktas į išėjimą kenkia žmogaus fizinei ir emocinei gerovei, nes tai gali sukelti gyvybinės energijos „nutekėjimą“ pro angą.

Pagal fengšui, baldai turėtų būti išdėstyti taip, kad būtų lengviau tekėti teigiamai energijai, vadinamai či, visoje aplinkoje. Pavyzdžiui, lova turėtų būti pastatyta taip, kad durys liktų už nugaros arba šone. Bet ne tiesiai su jomis vienoje linijoje. Tai aiškinama idėja, kad kambario įėjimo laikymas matomumo zonoje suteikia mums „vadovaujančią poziciją“ ir kontrolės jausmą.

Tačiau ši kinų praktika neturi patikimo pagrindo, kadangi fengšui laikomas pseudomokslu. Todėl draudimas miegoti kojomis atsuktas į duris lieka tik prietaru, pagrįstu miego ir mirties sąsaja. Nepaisant to, durų laikymas matomumo zonoje iš tiesų turi įtakos.

Šie rezultatai susiję su žmogaus evoliucija

Miuncheno universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu dalyvių buvo paprašyta kambaryje atitinkamai išdėstyti kėdę, stalą, drabužių spintą ir lovą. Dauguma respondentų (76–94 proc.) pageidavo pastatyti lovą taip, kad įėjimas būtų matomas gulint. Tai reiškė, kad jų kojos būtų nukreiptos į duris.

Dalyviai taip pat dažniau statydavo lovas prie sienos, į kurią atsidaro durys, stengdamiesi kuo labiau padidinti atstumą tarp jų.

Pasak tyrėjų, šie rezultatai susiję su žmogaus evoliucija. Miegas yra padidėjusio pažeidžiamumo būsena, todėl turime laikyti įėjimą matomoje vietoje, kad iš karto pastebėtume potencialų užpuoliką. Pastatę lovą prie sienos, į kurią atsidaro durys, galime ilgiau išlikti pasislėpę nuo pavojaus, o didelis atstumas tarp lovos ir durų suteikia daugiau laiko reaguoti.

Trumpai tariant, mums gali daryti įtaką ir prietarai, ir evoliucinė psichologija. Ar pasikliauti fengšui ir protėvių įsitikinimais, ar ne, yra grynai asmeninis pasirinkimas. Psichologai mano, kad tikėjimas prietarais daugumai žmonių yra nekenksmingas. Jei pastatysite lovą kojomis atokiau nuo durų ir ramiai miegosite, viskas gerai.

Tačiau jei prietarai sukelia nerimą ar įkyrias mintis, tai gali būti gilesnių problemų požymis. Tokiais atvejais geriausia apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su psichologu, kad susidorotumėte su neigiamomis emocijomis ir atgautumėte situacijos kontrolės jausmą.