Kaip nustatyti žmogaus charakterį pagal jo kalbėjimo stilių

Ar galėtumėte nustatyti nepažįstamų žmonių charakterius, netyčia nugirdę, kaip jie kalba autobuse?

Ar tai, ką jie sako ir kaip išreiškia savo mintis, galėtumėte pasakyti apie jų asmenybes?  Tikriausiai daugeliui jūsų niekada ir nešovė į galvą šie ir panašūs klausimai.

Mums dažnai patariama gerai pagalvoti prieš ką nors sakant. Bet pasirodo, kad žodžiai, kuriais mes formuluojame savo mintis, gali pasakyti apie mus daug daugiau, nei tai, ką bandome perduoti klausytojui.

 

Ekstravertai dažniausiai būna abstraktesni, o intravertai – konkretesni

Mokslininkai rado daugybę įrodymų, kad mūsų sugebėjimas reikšti mintis – kalbant ar palikus įrašus socialiniuose tinkluose, suteikia galimybę gana tiksliai nustatyti jų charakterio bruožus. Net el. pašto  adreso pavadinimo pasirinkimas gali būti gana iškalbingas.

Iš pirmo žvilgsnio čia nieko nuostabaus. Žinoma, ekstravertai * kalba daugiau ir garsiau nei jų santūresni pažįstami.

Ekstravertės moterys mėgsta grupinius pokalbius, o intravertai vyrai dažniau kalba su savimi.

Prieš kelerius metus Amsterdamo universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Camille Bukeboom, atliko nedidelį eksperimentą. Mokslininkai paprašė 40 savanorių grupės peržiūrėti keletą fotografijų su skirtingomis socialinėmis situacijomis ir garsiai apibūdinti, kas jose vyksta. Tyrėjai nustatė, kad ekstravertai dažniausiai būna abstraktesni, o intravertai – konkretesni.

Ekstravertas: „Šis straipsnis yra puikus“.

Intravertas: „Šis straipsnis yra labai informatyvus“.

Kaip ir visi ekstravertai,  legendinis boksininkas Muhammadas Ali buvo kalbus ir kalbėjo garsiai.

Tai atitinka kitų tyrimų išvadas. Pavyzdžiui, intravertai (šiuo atveju anglakalbiai) dažniau rašo ar skaito straipsnius, kurie yra būtini atskiriems objektams ar įvykiams apibūdinti. Jie paprastai atsargiai reiškia savo nuomonę, vartodami abejonių reikšmę turinčius žodžius („galbūt“, „tikriausiai“), taip pat sąvokas, kurias galima apibrėžti konkrečiais skaičiais.

Ekstravertai: „Eime valgyti“.

Intravertai: „Gal mums reikėtų sumuštinio?“

Psichologijos požiūriu tai yra gana pagrįsta. Daugelio ekstravertų gyvenimas yra turiningesnis. Jie linkę dažniau vartoti alkoholį, turi daugiau seksualinių partnerių ir labiau vengia rizikos nei intravertai.

Todėl ir kalbėdami jie taip pat labiau pasitiki savimi: drąsiai manipuliuoja faktais, spontaniškiau reiškia savo mintis ir yra linkę perdėti.

 

Geranoriški asmenys daugiau rašė apie santykius tarp žmonių

Toronto universiteto mokslininkai, tyrėjai Jacobas Hirschas ir Jordanas Petersonas paprašė studentų apibūdinti savo praeities patirtį ir ateities planus. Mokslininkai nustatė, kad dalyviai, kurie pasiekė aukštą ekstraversiją, dažniau vartojo žodžius santykiams apibūdinti. Anot tyrėjų, tai yra visiškai pateisinama, nes ekstravertai gyvena aktyvų socialinį gyvenimą.

Tai ne tik ekstravertai ir intravertai, bet ir kiti asmenybės tipai taip pat atsispindi kalboje.

Žmonės, kurie yra atviri patirčiai, daug kalba apie jausmus, o nerimas ir nepasitikėjimas savimi labiau „spindi“ neurotikų kalboje. Tuo tarpu atsakingų asmenų kalboje dažniau dominuoja žodžiai, susiję su pasiekimais ir profesine veikla.

Neurotikas: „Aš toks liūdnas“.

Atviras patyrimui: „Reikia tik pasikalbėti“.

Atsakingas: „Mes galime tai dirbti“.

Atvirai mąstantys žmonės dažniau vartoja veiksmažodžius, reiškiančius „rašyti“.

Asmenybės tipai taip pat ryškiai atsispindi  ir rašant  ar kuriant meno kūrinius.

2010 metais vokiečių psichologai atliko eksperimentą, kurio metu 100 dalyvių paprašė parašyti apysaką ir joje panaudoti penkis raktinius žodžius: „lėktuvo katastrofa“, „tarnaitė“, „fejerverkai“, „viduramžiai“ ir „prekybos centras“.

Tyrimas parodė, kad atvirų dalyvių darbai buvo originalesni, o geranoriški asmenys daugiau rašė apie santykius tarp žmonių.

Įdomu tai, kad kai grupei tiriamųjų buvo parodytos kitų dalyvių istorijos ir paprašyta nustatyti jų autorių asmenybės bruožus, jie tai padarė gana tiksliai. Bent jau kalbant apie tokias asmenines savybes kaip atvirumas patirčiai ir geranoriškumas. Minėtuose tyrimuose daugiausia analizuoti monologai.

Vienas tokių eksperimentų parodė, kad kai intravertai susirenka tame pačiame kambaryje, jų pokalbiai galiausiai būna nukreipti į problemų aptarimą: „Aš ieškosiu naujo buto, nes kaimynai mane varo iš proto“.

Nors ekstravertų kalboje dažnai girdimi veiksmažodžiai su reikšme „gerti“, bet jų pokalbiai dažniausiai apima platų temų spektrą. Vis dėlto dažniau kalba apie malonius dalykus ir pramogas: „Man patinka bėgioti“ , „Steinbeckas yra nuostabus rašytojas“.

Bet tai vėlgi atitinka tai, ką daugelis jau žino: ekstravertai labiau nei kiti moka tiesiog mėgautis gyvenimu.

 

Intravertai linkę tiksliau apibūdinti savo mintis

Žinoma, šiandien žmonės daugiausiai bendrauja elektroniniais laiškais, tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose. Tyrėjai išsiaiškino, kad asmenybės bruožus nesunku atrasti ir virtualioje erdvėje.

Teksaso universiteto Ostine mokslininkai išanalizavo apie 700 tinklaraščių, iš viso šimtus tūkstančių žodžių, turinį. Jie nustatė, kad žodžiai, kuriuos vartojo jų autoriai, dažniausiai koreliuoja su jų apibūdinimu. Pavyzdžiui, tie, kurie vertino save kaip malonų žmogų, vartojo žymiai mažiau keiksmažodžių.

Tačiau tyrėjai žengė dar toliau, bandydami atsekti ryšį tarp charakterio bruožų ir tam tikrų žodžių vartojimo. Pavyzdžiui, jie nustatė, kad atvirai mąstantys žmonės dažniau vartoja veiksmažodžius su reikšme „rašyti“, o ekstravertai – „gerti“.

Garsus transvestitas aktorius RuPaulas save apibūdina kaip intravertą. Kaip ir visi intravertai, jis linkęs tiksliau apibūdinti savo mintis.

Tyrėjai, išanalizavę „Twitter‘io“  vartotojų įrašus, atskleidė panašią situaciją.

Anot tyrėjų, ekstravertai daugiau kalba apie teigiamas emocijas ir bendravimo su žmonėmis situacijas. Tuo tarpu neurotiški (arba emociškai nestabilūs) asmenys dažniausiai vartoja vienaskaitos  ir daugiskaitos įvardžių pirmąjį asmenį – „aš“ ir „mes“.

Ekstravertas: „Mes tokie laimingi!“

Neurotikas: „Aš gerai praleidau laiką“.

Patikėsite ar ne, bet asmenybės bruožų ir kalbos ryšys yra toks nuoseklus, kad to paties eksperimento dalyviai gana tiksliai nustatė nepažįstamus žmones iš „Twitter‘io“ įrašų.

Tiesą sakant, mes visada bandome išsiaiškinti, koks žmogus yra prieš mus, beveik nesąmoningai analizuodami jo kalbą.

Kitų žmonių vertinimo procesas yra beveik neišvengiamas. Pakanka vieno el. pašto adreso ar vardo socialiniuose tinkluose, kad galėtume susidaryti įspūdį apie kitą asmenį.

Taigi, pavyzdžiui, tie, kurių el. pašto adresuose yra daugybė numerių, mums atrodo lengvabūdiškesni, o tie, kurie juokauja el. pašto adresais, pavyzdžiui, honey.bunny77@hotmail.de, yra ekstravertai, nors tyrimai rodo, kad ne visada taip yra.

Mintis, kurią atsiskleidžiame kaskart ką nors sakydami ar rašydami, gali kelti nerimą. Visų pirma, jei nesate pernelyg atviras žmogus. Bet tai taip pat leidžia padaryti norimą įspūdį kitiems žmonėms.

 

* Straipsnyje naudojami asmenybės bruožų pavadinimai pagal šiuolaikinėje psichologijoje priimtą modelį, kurį sudaro penki pagrindiniai aspektai: atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, geranoriškumas, neurotiškumas. – Red.)