Kaip atpažinti žmogaus charakterį pagal jo veido bruožus

Gamtos apdovanota išvaizda neapsiriboja dabartinių grožio standartų laikymusi ar nesilaikymu. Veido forma, dydis ir net spalva gali daug pasakyti apie žmogaus charakterį, sveikatą ir seksualumą.

Pagal veido formą galima atspėti tikrus politikų motyvus

Atrodė, kad didieji filosofai turėjo giliau pažvelgti į žmogaus sielą, nekreipdami dėmesio į mirtingąjį apvalkalą, tačiau senovės graikų mąstytojai stebėtinai daug dėmesio skyrė žmogaus išvaizdai. Aristotelis ir jo pasekėjai netgi parašė traktatą apie tai, kaip žmogaus išvaizda atspindi jo dvasią. „Minkšti plaukai reiškia bailumą, o šiurkštūs – drąsą“, – rašė jis. Įžūlumas, pasak traktato, atsispindėjo „blizgančiose, plačiai atmerktose, krauju pasruvusiose  akyse su sunkiais, kone užkritusiais vokais“. Senovės graikai tvirtino, kad plačios, išsiplėtusios šnervės rodo žmogaus tingumą. Kaip ir jo plati nosis.

Filosofai nepagailėjo ir žmonių, jausmingomis putliomis lūpomis, matydami šiame veido bruože „asilo kvailumo“ ženklą. Užtat plonų lūpų savininkams buvo priskirtas „pasididžiavimas, būdingas liūtams“.

Dabar mus moko nevertinti knygos pagal jos viršelį. Nors sveikas protas ir sako, kad mėgindami įvertinti kito žmogaus savybes, neturėtume per daug pasikliauti vien jo išvaizda. Bet psichologai vis dėlto prieina prie išvados, kad galima nustatyti ir net paties nepriekaištingiausio žmogaus sveikatos būklę bei intelekto lygį pagal jo išvaizdą.

„Faktas yra tas, kad biologiniai parametrai, tokie kaip genai ir hormonų lygis, daro įtaką ir kūno vystymuisi, ir charakterio formavimuisi“, – tvirtina tyrėja Carmen Lefebvre, dirbanti Northumbrijos universiteto Niukasle, JK.

Anot jos, žmonėms, turintiems aukštą testosterono lygį, būdingas platesnis veidas ir dideli skruostikauliai.

Išanalizavęs 2010 metų FIFA pasaulio taurės rezultatus, Kolorado universiteto mokslininkas Keithas Welkeris priėjo išvadą, kad futbolo žaidėjų veidų pločio ir aukščio santykis tiesiogiai koreliuoja tiek su vidurio puolėjų pražangų, tiek su puolėjų įmuštų įvarčių skaičiumi.

Be to mokslininkai tvirtina, kad pagal veido formą galima atspėti tikrus politikų motyvus. Vieno eksperimento metu tyrėja Carmen Lefebvre pasitelkė savanorius, norėdama įvertinti įvairias buvusių Amerikos prezidentų psichologines savybes pagal jų atvaizdus ​​ir padarė išvadą, kad politiko veido forma paprastai atitinka jo ambicijas ir temperamentą. Pavyzdžiui, Johno F. Kennedy veidas buvo platesnis nei, pavyzdžiui, populiaraus XIX amžiaus 21 – ojo JAV prezidento Chesterio Alano Arthuro veidas. Anot tyrėjos, bet istorinių veikėjų asmenybes reikia vertinti  išsamiau, nes tokios savybės, kaip gebėjimas vadovauti ir aukštas intelektas yra vienodai svarbios sėkmingai politinei karjerai.

Pasak kai kurių tyrinėtojų, apie žmogaus sveikatą taip pat galima spręsti iš jo veido. Jų teigimu, veido riebalų kiekis geriau nusako žmogaus fizinę formą nei įprasti matavimo metodai. Pavyzdžiui, kūno masės indeksas.  Taigi, putlūs skruostai reiškia, kad žmogus turi sveikatos problemų.  Tačiau tie žmonės, kurių veidai yra be riebalų masės, rečiau serga infekcinėmis ligomis, o ir liga paprastai būna lengvesnė. Jie taip pat mažiau linkę į depresiją ir nerimą. Galbūt todėl, kad psichinė sveikata dažnai priklauso nuo fizinės sveikatos.

Natūralūs „skaistalai“ ant skruostų rodo gerą kraujotaką

Kodėl putlūs skruostai tiek daug pasako apie sveikatą? „Mūsų sveikatos būklė priklauso ne tiek nuo riebalų kiekio, kiek nuo to, kur tiksliai jie kaupiasi, – aiškina Glazgo universiteto mokslininkas Benediktas Jonesas. –  Pavyzdžiui „kriaušės“  sudėjimo žmonės, turintys riebalų sankaupų daugiausia ant šlaunų ir sėdmenų, yra vidutiniškai sveikesni nei tie, kurių riebalai daugiau kaupiasi aplink liemenį. Manoma, kad riebalinis audinys, esantis arčiau krūtinės, gali greičiau sukelti gyvybiškai svarbių organų uždegiminius procesus. O pilnas veidas gali reikšti riebalų buvimą pavojingesnėse organizmui vietose“.

Be šių  gana akivaizdžių sveikatos požymių, mūsų savijautą gali nurodyti ir subtilūs odos pigmento spalvos pokyčiai. Bet mokslininkai Jonesas ir Lefebvre pabrėžia, kad odos spalva, susijusi su žmogaus rase, neturi nieko bendro. Iš tikrųjų turima omenyje  įvairūs odos atspalviai, atspindintys gyvenimo būdo ypatybes. Pavyzdžiui, šiek tiek aukso gelsvos spalvos oda gali reikšti gerą sveikatą. „Mat organinių pigmentų, atsakingų už šią spalvą – karotinoidų šaltiniai yra oranžinės ir raudonos spalvos daržovės ir vaisiai. Karotinoidai padeda sustiprinti imunitetą, – sako Lefebvre. – Bet jų pakankamai vartojant, organizme atsiranda perteklius ir nusėda odoje, suteikdamas jai gelsvą atspalvį. Be to, tokia „švytinti sveikata“ oda sustiprina fizinį žmogaus patrauklumą dar labiau nei ryškūs tonai, kuriuos veidas įgauna po dirbtinio įdegio“.

Anot jos, savo ruožtu natūralūs „skaistalai“ ant skruostų rodo gerą kraujotaką dėl aktyvaus gyvenimo būdo. Be to, moterims tai gali būti ir vaisingumo ženklas. Mokslininkas Benediktas Jonesas nustatė, kad menstruacinio ciklo piko metu merginoms ir moterims neretai nusidažo  skruostai rožine spalva. Tai gali būti dėl ​​padidėjusio lytinio hormono estradiolio kiekio, kuris šiek tiek praplečia skruostų kraujagysles. Panašu, tai yra vienas iš daugelio subtilių moters išvaizdos ir elgesio pokyčių, kurie išvien padidina jos patrauklumą tuo metu, kai gebėjimas pastoti yra didžiausias.

„Naujos žinios, kurias įgijome, padės reabilituoti fizionomikos mokslą, kuris nuo Aristotelio laikų ne kartą buvo atsidūręs gėdoje. Pavyzdžiui, Anglijos karalius Henrikas VIII taip skeptiškai žiūrėjo į fizionomikos žinovus, kad net uždraudė jiems imti pinigus už darbą. Dar vienas smūgis fizionomikos mokslų reputacijai buvo padaryta XX amžiaus pradžioje, kai ji buvo persekiojama kartu su frenologija – pseudomokslu, teigiančiu, kad žmogaus kaukolės sandaros ypatumai siejami su jo elgesio ypatumais“, – teigė britų mokslininkas B. Jonesas.

Draugiškos ir malonios moterys tiesiog išmoksta geriau pasinaudoti savo išvaizda

Mokslininko tvirtinimu, dabar, kai vėl atkuriama fizionomikos mokslo reputacija, greičiausiai atsiras dar daug naujų ir įdomių atradimų. „Gyvuoja nuomonė, kad pagal žmogaus veidą galima spręsti  ir bent apytiksliai  nustatyti jo intelekto lygį. Nors dar ir nėra tiksliai aišku, kurie būtent požymiai suteikia protingą išvaizdą. (Žinoma, akinių nešiojimas nėra toks ženklas).

Ne mažiau būtų įdomu pasvarstyti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogaus charakterio, gyvenimo būdo ir išvaizdos santykiai.

Prie kelis dešimtmečius buvo atliktas didžiulis tyrimas, per kurį mokslininkai tyrė charakterio ir išvaizdos pokyčius per visą žmogaus gyvenimą – nuo 1930-ųjų iki 1990-ųjų. Jie nustatė, kad vyrai, kurių veidai atrodė jaunesni nei jų biologinis amžius, paauglystėje buvo ne tokie ryžtingi, tačiau vyresni tapo labiau pasitikintys savimi. Tikėtina, dėl padaromo kitiems įspūdžio savo jaunatviška išvaizda.

Be to, tyrimo autoriai rado „Doriano Grėjaus efekto“ patvirtinimą, kai senstantis veidas pradeda išduoti tam tikrus charakterio bruožus, kurie jaunystėje nebuvo aiškiai išreikšti arba visai nematomi. Tyrėjai išsiaiškino, kad moterų, kurios buvo draugiškos ir malonios iki 40 metų, išvaizda tapo gerokai patrauklesnė su amžiumi, o sulaukus 50 metų jos atrodė geriau išsilaikiusios nei tos, kurių jaunystėje mažiau simpatišką charakterį kompensavo natūralus grožis.

Galbūt šios draugiškos ir malonios moterys tiesiog išmoko geriau pasinaudoti savo išvaizda. Taip pat žinojo, kad jų vidinis pasitikėjimas savimi atsispindi subtiliuose  kiekvienos jų veido išraiškos pokyčiuose.

Kaip parodė vienas neseniai atliktas tyrimas – žmogaus veidas yra ne tik kaulų struktūros ir odos atspalvio visuma, o atrodo taip, kaip jį suvokia kiti. Mokslininkai paprašė savanorių apsivilkti savo labiausiai mėgstamais drabužiais ir po to nufotografavo jų veidus. Nors drabužiai nebuvo įtraukti į „rėmą“,  bet ekspertai nustatė, kad eksperimento dalyviai šiose nuotraukose atrodė daug patraukliau nei kitose nuotraukose. Šis rezultatas buvo dar akivaizdesnis, kai respondentų buvo specialiai paprašyta fotografuotis su neutralia veido išraiška. Anot ekspertų, tuo metu  jų veiduose buvo nesunku įžvelgti padidėjusią savivertę. Išvada paprasta: vidinį pasitikėjimą savimi atspindi subtilūs veido išraiškos pokyčiai.

Taigi, žmogaus veidas nėra tik biologinių procesų produktas. Mes nesugebame pakeisti savo pačių genų ar hormonų, tačiau  darant įtaką asmenybės auklėjimui ir savivertei,  laikui bėgant mūsų veiduose pradeda atsirasti daug svarbesnių ir patrauklesnių bruožų.

parengta pagal blogs.scientificamerican.com