sniegopilys.lt
Atrodo, kad net ir po šimtmečių moters kūnas vis dar bus aptarinėjamas ir vertinamas. Ypač kai kalbama apie antrines lytines charakteristikas, tokias kaip krūtis. Yra daug nuomonių apie tai, koks turėtų būti „idealus“ krūtų dydis. Mums parašė Simona, kad dėl savo mažų krūtų turinti didžiulį kompleksą. Ir tai jai kelia daug išgyvenimų ir ramybės neduoda mintis apsvarstyti plastinę operaciją. Ji pasidalijo savo istorija su mumis.
Man 19 metų. Kiek save prisimenu, turėjau kompleksą dėl savo mažų krūtų. Maždaug būdama 10 ar 11 metų pradėjau jausti, kad atsilieku nuo savo draugių. Tuo metu daugelis mano bendraamžių ir draugių jau turėjo matomas krūtis ir išdidžiai nešiojo liemenėles. O tai ženklas, kad nesi vaikas. Pamenu, kaip joms pavydėjau ir maldavau mamos nupirkti man vieną, bet viskas sugriuvo ties logišku klausimu: „Kodėl?“
Būtent tokiame amžiuje labiau nei bet kada norisi būti suaugusiu žmogumi, būti gerbiamu ir į tave atsižvelgiama. Toje aplinkoje ir tuo metu makiažas ir liemenėlės buvo laikomos raktu į pagarbos užsitarnavimą. Aš, žinoma, tuo metu neturėjau nei vienos, nei kitos, ir daugelis mano pažįstamų merginų erzino mane ir vadino vaiku.
Nebuvau pati bendraujanti mergaitė, o mano krūtų dydis tapo tik dar vienu pasiteisinimu erzinti mano klasės ir amžiaus grupės berniukus. Negaliu sakyti, kad dėl to buvau patyčių auka, bet… Ir, žinoma, prieš kūno kultūros pamokas persirengimo kambaryje visos merginos aptardavo, kokią liemenėlę kiekviena nusipirko. O aš ką tik buvau pradėjusi dėvėti… topą – trumpus marškinėlius, dengiančius krūtis ,ir, sulaukdama užjaučiančių žvilgsnių bei atodūsių…
Labiausiai įsiminė incidentai, kai klasės draugai erzindavo mergaites, ir nuolat perbraukdavo ranka per užpakalį ar krūtis. Šlykštu, kad ir kaip į tai žiūrėtum, bet aš išvengiau šio likimo, nes „vis tiek nebuvo į ką žiūrėti“. Taip pat buvo incidentas, kai klasės draugas susimušė su kitais savo klasiokais ir pargriuvo. Nuėjau padėti ir ištiesiau ranką, bet jis pasakė: „Aš tavęs neprašiau, tu esi „lenta.“ Suprantu, kad tikriausiai jį įžeidžiau, norėdama jam padėti, tuo pačiu parodydama, kad jis yra silpnas, bet tuo metu išgirsti šiuos žodžius man buvo nepaprastai skausminga.
Aš nepaprastai jaudinausi dėl to, kad esu kitokia nei mano bendraamžiai. Buvo dienų, kai visą vakarą dėl to verkdavau ir klausdavau mamos: „Kodėl visos merginos nešioja bent B dydžio liemenėles, o aš net užuominos apie tai neturiu?“ Kankinausi kasdien matuodamasi krūtis ir nuolat fiksuodavau jų augimo milimetrus.
Net ir dabar, kai noriu nusipirkti suknelę ar palaidinę su gilia iškirpte, matau, kad akivaizdžiai „turiu nepakankamai dideles“, ir tai nestiprina mano pasitikėjimo savimi.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad neieškojau būdų, kaip padidinti krūtis. Dažnai užklysdavau į patarimus apie „stebuklingus masažo metodus“, „stebuklingus papildus ir vitaminus“ ir, prisipažįstu, netgi taupiau jiems kišenpinigius, bet taip ir neprisiruošiau. Tačiau draugės man nuolat sakė valgyti daugiau kopūstų. Tačiau nesuprantu, kodėl visos mano giminaitės moterys turi dideles krūtines, o man gamta to nedavė.
Vis dar renkuosi didelius viršutinius drabužius arba rauktas sukneles, kurios nepabrėžia mano krūtinės – net ir po tiek metų sunku atsikratyti senų įpročių.
Dabar mano krūtinės dydis mano gyvenime vaidina minimalų vaidmenį. Tik tada, kai reikia nusipirkti aptemptus drabužius, kur, žinoma, viskas sukurta pagal „standartą“. Tada tikrai esu priversta tai prisiminti.
Ilgainiui supratau, kad didžiausią mano nesaugumo jausmą visada kurdavo aplinka. Kai įstojau į universitetą ir palikau mokyklos bei miesto ribas, šiuo atžvilgiu pradėjau daug lengviau kvėpuoti. Ir aš ne vienintelė, kuri tai pastebi.
Dažniausiai, jei kas nors ir „pastebi“ mano krūtų dydį, tai vyresnio amžiaus moterys . Kai kurios net bando mane pagirti: „Esi gerai išauklėta, kaip aristokratė: tai iš karto galima pasakyti iš mažų krūtų.“
Buvo laikotarpių, kai svarstydavau apie krūtų didinimą. Čia svarbi mano praeitis. Mano mama – nuostabi moteris, bet ji nemoka parodyti meilės ir palaikymo. Ir kiekvieną kartą, kai verkdavau jai dėl savo mažų krūtų ar dėl jų patiriamų erzinimų, jos atsakymas visada būdavo maždaug toks: „Na, kai užaugsi, galima bus padaryti plastinę operaciją. Kur čia problema?“. Mano mama – veiksmo moteris, ir jai geriausia parama yra sprendimas, o būtent operacija.
Apie krūtų operaciją girdėjau maždaug nuo 14 metų, nuolat apie tai galvojau ir ilgą laiką nuoširdžiai tikėjau, kad tai bus raktas į daugelio mano problemų sprendimą. Tačiau kai užaugau, išsikrausčiau iš mamos namų ir iš tikrųjų galėjau taupyti operacijai, pradėjau svarstyti: „Ar aš tikrai to noriu? Ar noriu to dabar sau, ar tai reikia mažai mergaitei, iš kurios šaipėsi ir kurią erzino. Kam to reikia – man ar visuomenei?“
Šiuo metu nemanau, kad labai norėčiau operacijos, nes mano krūtys nesukelia jokio diskomforto, bet neatmetu galimybės, kad galėčiau persigalvoti. Tačiau tai būtų sąmoningas pasirinkimas, o ne diktuojamas visuotinai priimtų normų, kurių, tiesą sakant, nėra.
Simonos laišką perdavėme psichologei Angelei Kazlauskienei, nes manome, kad tai daugiau psichologinio pobūdžio problema, o ne „fizinis defektas“. Publikuojame psichologės atsakymą, skirtą Simonai. Manome, kad pravartu bus paskaityti ir kitoms merginoms, kurioms neduoda ramybės šis klausimas
Vyrai pasąmoningai sieja moters krūtis su vaisingumu
Krūtinės dydis neapibrėžia jūsų kaip asmenybės, ir didesnės krūtys, vargu, ar padarytų jus laimingą. Svarbesnis kitas klausimas – iš kur kyla kompleksas?
Viskas prasideda paauglystėje. Draugės pradeda dėvėti savo pirmąsias liemenėles, o paskui dėmesį atkreipia ir vaikinai. Persirengti drabužius per kūno kultūros pamoką yra gėda, todėl bandote įtikinti mamą, kad jums taip pat nupirktų, tik išgirstate: „Kodėl?“
Žurnalų viršeliuose ir filmuose vaizduojamos gražuolės su didele krūtine. Idealūs matmenys, apskaičiuoti iki centimetro, kurių dėl kažkokių priežasčių turi siekti visos moterys.
Taip pat gali atsirasti kompleksas, jei, tarkim, jūsų vaikinas užsiminė arba atvirai pareiškė, kad jam labiau patinka didesnės krūtys ir kad jūs galbūt norėsite ką nors dėl savųjų padaryti.
Yra keletas teorijų apie vyrų susidomėjimo moterų krūtimis priežastis, taip pat apie galimus veiksnius, darančius įtaką dydžio pomėgiams. Nė viena iš jų nesuteikia moterims su mažomis krūtimis jokios priežasties jaustis nesaugiai.
Kai kurie evoliucijos biologai mano, kad vyrai pasąmoningai sieja moters krūtis, o ypač jų dydį, su dauginimusi. Didelės krūtys signalizuoja apie moters sveikatą ir gebėjimą pagimdyti bei auginti palikuonis. Tyrimas parodė, kad vyrai, kurie yra pasirengę turėti vaikų, renkasi moteris su didelėmis krūtimis. Tie, kurie neplanuoja turėti vaikų, yra patenkinti savo partnerių mažomis krūtimis ir mano, kad didesnės krūtys yra mažiau patrauklios.
Turintys seksistinį požiūrį, renkasi dideles krūtis
Tuo tarpu mokslininkai, bandydami rasti mokslinį vyrų pageidavimų paaiškinimą, atliko dar keletą įdomių tyrimų. Pirmasis nagrinėjo ryšį tarp vyro finansinės padėties, socialinės padėties ir pageidaujamo krūtų dydžio. Paaiškėjo, kad vyrai, gaunantys mažas pajamas ir užimantys menką socialinę padėtį, pirmenybę teikė didesnėms krūtims, o tie, kurie gauna didesnes pajamas, – vidutinio dydžio krūtinėms.
Antroje to paties tyrimo dalyje buvo tiriami alkani ir sočiai maitinami vyrai. Alkaniems dalyviams didesnės krūtys atrodė patrauklesnės nei sočiai maitinamiems dalyviams. Mokslininkai padarė išvadą, kad šio ir ankstesnio tyrimo rezultatai sutampa.
Be to, vyrai, jaučiantys nuolatinį pinigų trūkumą, renkasi didesnes krūtis nei tie, kurie yra pasiturintys.
Ir galiausiai: vyrai, turintys seksistinį požiūrį, renkasi dideles krūtis, o ne mažas ar vidutines krūtis.
Kodėl svarbu įveikti kompleksus ir nesaugumo jausmą? Bet koks nesaugumo jausmas ar pasitikėjimo savimi stoka mažina gyvenimo kokybę. Bijote, kad kažkas pastebės jūsų mažas krūtis. Vengiate pirkti atviras sukneles, nes manote, kad nesate pakankamai seksuali. Arba dėl žemos savivertės jums gėda artintis prie vyro, kuris jus traukia.
Tačiau krūtys – ne jūs: jos tiesiog jūsų kūno dalis, į kurią neturėtų būti kreipiamas visas dėmesys.
Mažos krūtys gali peraugti į rimtą abejonę savimi: iš pradžių esate nepatenkinta dydžiu ar forma, tada suprantate, kad jūsų nosis ne visai taisyklinga, ir net jūsų kairysis mažylis pirštas galėtų būti gražesnis. Ir net jei esate šimtu procentų tikra, kad implantai (ir tik jie) jus tikrai džiugins, tikėtina, kad taip nėra.
Nustokite nerimauti dėl to, ką galvoja kiti
Visuomenės primesti grožio standartai keičiasi. Vakar daugelio merginų svajonė buvo trigubo tūrio blakstienų priauginimas, arbūzo dydžio silikoninės krūtys ir lūpos, primenančios babuino užpakaliuką. Šiandien, laimei, natūralus grožis ir sveikata yra madingi. O krūtys, kurias jums davė gamta, yra vertos meilės ir pagarbos.
Atminkite, kad moters krūtys yra gražios. Ir dydis nesvarbus. Mylėkite ir priimkite save tokią, kokia esate. Pasitikėjimas savimi yra daug patrauklesnis dalykas, nei krūtys (žinoma, jei kalbame apie rimtus santykius).
Nustokite nerimauti dėl to, ką galvoja kiti. Jūs nesate milijono dolerių turtas, kurio visi norėtų. Ir tai gerai. Pagalvokite, kad moterys su didelėmis krūtimis taip pat turi kompleksų, kaip ir jūs.
Niekada neprojektuokite savo minčių kitiems žmonėms, kurie pirmą kartą į jus pažvelgia, ir pagalvoja: „Kokios jos mažos!“. Bet jiems tai net į galvą neatėjo.
Žinokite, kad daugelis merginų su mažomis krūtimis tuo didžiuojasi. Kuo jūs blogesnė?
Jei jūsų kompleksas trukdo jums gyventi normalų gyvenimą ir niekas kitas nepadeda, kreipkitės į psichologą ir spręskite problemą.
Raskite mažų krūtų privalumus: nereikia dėvėti liemenėlės, mažos krūtys atrodo tvarkingai ir elegantiškai, neskaudės nugaros nuo didelės krūtinės, mažos krūtys jaunina. Beje, vyrams jos patinka, nes daugelis renkasi krūtis, kurios telpa delne. O jei vaikinas su jumis išsiskyrė dėl jūsų krūtų dydžio, lengviau atsikvėpkite. Jums labai pasisekė, ir dabar galite rasti žmogų, kuris jus tikrai mylės.
Todėl galite drąsiai dėvėti giliai iškirptą suknelę. Galite dėvėti ką tik norite.
Kartoju, mylėkite save tokią, kokia esate. Tai vertingiausia savybė.
O jei vis dėlto prireiktų mano konsultacijos, parašykite, rasime bendrą giją ir prieisime prie bendros išvados: pradėjus sąmoningai rinktis aplinką, nors daugelis nesaugumo jausmų gali ir neišnykti, tačiau bet kurie veiksniai, kaip ir tam tikri žmonės, praeina.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
