sniegopilys.lt
Joe Navarro‘as 25 metus dirbo FTB specialiuoju agentu ir atliko daugybę apklausų. Po to parašė knygą „Body language dictionary“ ( „Kūno kalbos žodynas“). Tai pirmasis tokio pobūdžio neverbalinio bendravimo vadovas. Savo knygoje autorius aprašė per 400 neverbalinės komunikacijos elementų, kuriem padedant, galima tiksliai atpažinti žmogaus jausmus, taip pat sužinoti, kaip suprasti gestus ir daug kitų įdomių faktų apie žmogaus kūno signalų iššifravimą.
Norint parodyti žmogui dėmesį, pakanka ir vieno antakio krustelėjimo
Anot Joe Navarro, staiga atsiradusios raukšlės ant kaktos, sureagavus į atitinkamą signalą, laikoma patikimu rodikliu. Tai reiškia, kad iškilo keletas spręstinų klausimų ar problemų arba kad asmuo jaučiasi nesaugus. Raukšlėta kakta dažniausiai siejama su abejonėmis, įtampa, nerimu, rūpesčiu. Tiesa, knygos autorius neslepia, kad dabar nemažai žmonių naudoja botoksą kosmetikos tikslais, kuris neleidžia atsirasti raukšlėms ant kaktos, todėl gali užmaskuoti tikruosius žmogaus jausmus.
Iškilus stresinėms situacijoms, paviršinės temporalinės venos, esančios arčiausiai smilkinių, gali pastebimai pradėti pulsuoti. Tai labai tikslus nervų sistemos sutrikimo, kurį sukelia nerimas, susirūpinimas, baimė, pyktis ar kai kuriais atvejais, tiesiog stiprus jaudulys, rodiklis. Taigi, smegenys automatiškai persijungia į išgyvenimo režimą, laukdamos intensyvaus fizinio krūvio. Pavyzdžiui, noro bėgti ar kovoti ir verčia širdį smarkiau plakti.
Jei žmogus pradeda masažuoti ar trinti kaktą, galvodamas apie ką nors ar norėdamas „suvirškinti“ gautą informaciją, tokiu būdu jis stengiasi išlikti ramus ar pašalinti atsiradusią įtampą bei nerimą.
Pasisveikinti su pažįstamu žmogumi iš tolo kilstelėjus antakius, tai reiškia, kad jis buvo pastebėtas.
Pakelti antakiai neretai derinami su šypsena, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Tai yra dėmesio ženklas, o jo nebuvimas reiškia, kad žmogus nesivargina užmegzti net akių kontakto. Taigi, norint parodyti žmogui dėmesį, pakanka ir vieno antakio krustelėjimo. Tai reiškia, kad jūs vertinate jo buvimą, net jei šiuo metu ir esate užimtas.
Antakių asimetrija atsiranda, kai kyla abejonių ar netikrumo pojūtis dėl ko nors. Tai yra žmogus kilsteli vieną antakį, o kitas lieka vietoje. Be to antakių asimetrija rodo ir žmogaus nepasitikėjimą tuo, kas jam sakoma. Holivudo aktorius Jackas Nicholsonas tai daro gana dažnai ne tik filmuose, bet ir gyvenime, taip išreikšdamas nesutikimą su pašnekovu.
Tuo tarpu suraukti antakiai dažniausiai reiškia nusivylimą ar susirūpinimą. Ši išraiška atsiranda per kelias sekundes ir ne visada įmanoma ją pastebėti, tačiau ji tiksliai perteikia emocijas. Taip atsitinka, kai išgirdęs ką nors nemalonaus ar bandydamas suvokti tai, ką išgirdo, žmogaus antakiai tarsi susilieja į vieną liniją.
Atviras bakstelėjimas į nosį rodomuoju pirštu gali daug ką reikšti
Išsiplėtę akių vyzdžiai – ši reakcija dažnai būna nekontroliuojama. Anot buvusio FTB agento, štai kodėl dauguma renkasi susitikimų vietą restorane, kadangi ten neretai būna pritemdyta šviesa, o tai natūraliai apsaugo akis ir padeda labiau atsipalaiduoti šalia kito žmogaus.
Tuo tarpu susitraukę akių vyzdžiai byloja, kad žmogus yra susierzinęs, jam nepatinka tai, ką mato ar patiria neigiamas emocijas. Be to, buvęs agentas atkreipė dėmesį, kad šviesiaakių susiaurėję vyzdžiai akivaizdžiai krenta į akis, lyginant su tamsiaakiais. Bet jei žmogaus vyzdžiai staiga susitraukia, tai reiškia, kad jis išgirdo apie nelaimę arba įvyko labai nemalonus įvykis.
Užtat ramus ir tarsi atsipalaidavęs žmogaus žvilgsnis rodo pasitikėjimo savimi būseną. Ir tai suprantama. Kai niekas netrukdo, raumenys aplink akis, kaktos ir skruostų srityse atsipalaiduoja ir žmogus jaučiasi ramus. Bet atsiradus kad ir menkiausiai sudirginimo ar nerimo priežasčiai, jie akimirksniu įsitempia. Ši metamorfozė ypač pastebima tarp vaikų: kūdikis staiga susiraukia ir pradeda garsiai verkti. Apskritai akies raumenys ir gretimi audiniai į stresą reaguoja daug greičiau, kone akimirksniu atspindėdami vidinę žmogaus būseną, nei likusieji veido raumenys.
Kai žmogus staiga užsidengia nosį ir burną abiem rankomis, tai rodo patirtą išgąstį, netikėtumą, netikrumą, baimę, abejones, galų gale, siaubą. Tokį žmogaus gestą neretai galima pamatyti ką tiktai įvykus eismo nelaimei, kurį paprastai išgyvena įvykių ar stichinių nelaimių dalyviai bei liudininkai. Taip pat tie, kurie staiga išgirdo ar sužinojo baisią žinią.
Daugelyje kultūrų atviras bakstelėjimas į nosį rodomuoju pirštu gali reikšti: „Tai blogai kvepia“, „Aš tavimi nepasitikiu“, „Tai yra prieštaringai vertinamas teiginys“ arba „Aš atidžiai tave stebiu“. Tai taip pat gali reikšti: „Tu niekur nepabėgsi nuo manęs“, „Tu esi labai protingas“, „Aš tave matau ir žinau, kur esi“. (Kino įžymybės, aktoriai Paulas Newmanas ir Robertas Redfordas atvirai demonstravo vienas kitam šiuos ženklus filme „Afera“).
Kietai sučiauptos lūpos reiškia nedidelius ar didelius nemalonumus
Joe Navarro teigimu, žmogus dažniausiai išpučia šnerves ruošdamasis tuojau pat imtis veiksmų. Jei žmogus staiga nori pašokti ir pabėgti arba ketina atlikti kokį nors agresyvų veiksmą, jis išpučia šnerves, norėdamas įkvėpti daugiau oro ir tuo pačiu prisotinti organizmą deguonimi. Policijos pareigūnams tai yra akivaizdus ženklas, kad sulaikytasis ruošiasi bėgti. Tarpasmeninio bendravimo situacijose šis mimikos gestas dažniausiai rodo, kad žmogui reikia duoti laiko nusiraminti ir suimti save į rankas.
Žinia, lūpų forma ir dydis keičiasi priklausomai nuo emocinės būsenos. Jos suplonėja, kai žmogus įsitempia ir patiria stresą. O pilnos ir minkštos lūpos rodo atsipalaidavusį ir patenkintą savimi žmogų.
Bet jei žmogus nevalingai pradeda laižyti lūpas, toks elgesys paprastai siejamas su nerimu, baime ir kitomis neigiamomis emocijomis. Aišku, neatmetama, kad problema gali būti tik sausos lūpos, todėl nereikia skubėti daryti išvadų. Nors kai kuriais atvejais šis gestas yra tikras stresinės būsenos ženklas. Dažniausiai taip elgiasi moksleiviai ar studentai, kurie nepasiruošė ar prastai pasiruošė egzaminams, nes daug ko neišmoko.
Kietai sučiauptos lūpos reiškia nedidelius ar didelius nemalonumus, erzinančias mintis ir nerimą, vidinius išgyvenimus. Šis gestas kartais būna vos pastebimas, bet lūpos gali net pabalti, užblokavus kraujo patekimą į šį organą. Net jei šis gestas užtrunka tik keletą sekundžių, jis vis tiek labai tiksliai perteikia neigiamą emociją.
Kiek pakeltas smakras reiškia pasitikėjimo ženklą. Kai kuriose Europos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje) aukštas iškeltas smakras reiškia pasididžiavimą, o kai kuriais atvejais – aroganciją.
Bet jei žmogus, atsakydamas į klausimą, staiga nuleidžia smakrą, greičiausiai jam trūksta pasitikėjimo savimi arba pajuto pavojų. Šis gestas gali būti labai išraiškingas ir nedviprasmiškas: kai kuriems žmonėms smakras, tiesiogine prasme, nusvyra išgirdus blogas naujienas ar prisiminus ką nors skausmingo, nemalonaus ar blogo.
Žmogus nevalingai pradeda liesti ar maigyti marškinių apykaklę
Paprastai vaikai linkę paslėpti smakrą po megztinio apykakle arba prispausti prie skruosto. Šis neverbalinis gestas išduoda, kad žmogus susigėdo ar gėdijasi, nori paslėpti nemalonę ar paprasčiausiai nusiminė. Jis prispaudžia smakrą prie skruosto ir bijo pakelti galvą, kartais tuo pačiu sukryžiuodamas rankas ant krūtinės. Taip neretai elgiasi ir suaugę vyrai, kai pykstasi, šaukia vienas ant kito ar rėžia teisybę į akis.
Kai vyras kalbėdamas nevalingai paliečia ranka vadinamąjį Adomo obuolį arba pridengia jį – tai išduoda jo nerimą, nepasitenkinimą, netikrumą ar baimę. Tokiais atvejais vyrai linkę užsidengti burną visu delnu, pasitaisyti kaklaraištį ar marškinių apykaklę. Moterys šį gestą paprastai atlieka tik pirštų galiukais.
Poreikis užsidengti labiausiai pažeidžiamą kūno vietą yra ženklas, kad kažkas negerai. Tokiais atvejais žmogus nevalingai pradeda liesti ar maigyti marškinių apykaklę, norėdamas nusiraminti ir palengvinti stresą. Raminantį efektą sukuria trijų veiksnių derinys: pažeidžiama vieta apsaugoma, taktilinis dirgiklis kartojamas, oda po marškiniais „atvėsinama“.
Vadinamasis „klaidžiojantis“ nervas jungia smegenis su svarbiausiais vidaus organais, įskaitant širdį. Pajutę stresą, žmonės pradeda masažuoti ar trinti kaklo šoną. Dažniau ten, kur jaučiamas pulsas. Tam yra priežastis: stimuliuojant klaidžiojantį nervą, išsiskiria acetilcholinas, neurotransmiteris, siunčiantis signalą į širdį, ir tuo pačiu mažina įtampą.
Jei žmogus, atsakydamas į klausimą, pradeda gūžčioti vienu petimi, greičiausiai jis abejoja, jaučiasi nesaugus ir neužtikrintas savo jėgomis. Kartu su kai kuriais kitais neverbaliniais signalais (nesiryžta atsakyti, tvirčiau prispaudžia rankas prie kūno), tai yra nepakankamo pasitikėjimo savo pasakytais žodžiais ženklas. Tas pats gali būti, kai žmogui kyla klausimas, pavyzdžiui, kokią kainą pasiūlyti? Tada jis pradeda gūžčioti pečiais. Tai yra nusiteikęs derėtis. O pakėlus petį atsakant, vadinasi, kyla abejonių dėl savo paties žodžių.
Energingi ir ryžtingi rankų gestai paprastai atspindi žmogaus emocijas
Jei žmogus lėtai kilsteli vieną petį, tuo pačiu pakreipdamas galvą į pašnekovo pusę ir žvelgdamas tiesiai į jo akis, tuo jis parodo savo asmeninį susidomėjimą. Dažniausiai šį gestą galima pamatyti per pasimatymus. Ir jis yra labiau būdingas moterims.
Kai žmogus girdi klausimą ir nežino atsakymo, jis trumpai gūžteli pečiais. Bet šis gestas dažniausiai siejamas su teigiamomis emocijomis. Tai reiškia, kad žmogus neslepia savo neišmanymo ir visai to nesivaržo. Šis gestas yra nuoširdesnis nei dvejojantis gūžtelėjimas pečiais, kuris reiškia „Aš nežinau“.
Energingi ir ryžtingi rankų gestai paprastai atspindi žmogaus emocijas ir atkreipia į save dėmesį. Platūs gestai sustiprina žodžių poveikį ir bendravimas tampa dinamiškesnis. Daugelyje kultūrų įprasta pabrėžti rankų gestus. Pašaliniam stebėtojui gali atrodyti, kad energingai rankomis mosikuojantis žmogus ruošiasi mūšiui, nors iš tikrųjų jis pasakoja savo akimis matytą kokį nors įvykį, palikusi jam stiprų įspūdį.
Rankos už nugaros – karališkoji poza. Karalienė Elizabeth, princas Charlesas ir kai kurie kiti D.Britanijos karališkosios šeimos nariai stovi ar vaikšto sunėrę rankas už nugaros. Tai reiškia ne ką kitą, kaip norą išlaikyti reikiamą atstumą. Tuo pačiu pasąmoningai leidžia suprasti, kad jiems reikia daugiau asmeninės erdvės. Tai nėra geriausias būdas priartėti prie paprasto žmogaus, nes šis gestas paprastai susijęs su atsiribojimu. Netikėtai patirtos baimės arba stipraus įspūdžio reakciją išduoda staiga „užšalusios“ rankos. Tada žmogus atrodo kaip sustingęs.
Intuityviai atsilošdamas nuo pašnekovo, žmogus nevalingai išsiduoda, kad fiziškai atsiriboja. Tai reiškia, kad jis nesutinka su tuo, kas buvo pasakyta. Toks elgesys dažnai pastebimas pokalbių laidose. Be to, įtemptos diskusijos metu žmogus gali netyčia įsibrauti į kito asmeninę erdvę – arti prikišti savo veidą prie jo veido ir piktai žiūrėti į akis. Kitų žmonių teritorinių ribų pažeidimas yra įbauginimo būdas ir gali reikšti fizinio išpuolio užuomazgą.
Yra nemažai ir tokių žmonių, kurie kalbasi su pašnekovu šiek tiek pasisukę šonu, o ne tiesiai į veidą. „Esu ne kartą pastebėjęs, kad kai verslo partneriai susiduria akis į akį, jų bendravimas trunka ilgiau. Bet atsistojus prieš pašnekovą kiek kampu, padeda sumažinti aistrų intensyvumą“, – rašo knygos autorius.
Anot jo, pagal judėjimo tempą kelių žmonių grupėje, galima išsiaiškinti, kuris tarp jų yra lyderis. Tai yra grupės nariai prisitaiko prie vyriausiojo grupės nario ar lyderio ėjimo tempo. Nepriklausomai nuo to, jis žingsniuos pirmas ar paskutinis. Antruoju atveju, visa grupė, norėdama prisitaikyti prie jo, sulėtins tempą. „Būdami grupėje, atsiminkite, kad lyderis yra ne tas, kuris žingsniuoja priekyje, o tas, kuris nustato ėjimo tempą“, – rašo knygos „Body language dictionary“ autorius Joe Navarro‘as.
