Daugelis iš mūsų kasdien susiduria su situacijomis, kai nėra aišku, ar žmogus sako visą tiesą, išsigalvoja ką nors ar atvirai meluoja. Kaip tai suprasti? Melo detektoriaus įgūdžiai nepakenktų. Galų gale supratus, kad kas nors yra slepiama nuo jūsų, sutaupys ne tik laiko, pinigų, neigiamų emocijų, o kai kuriais atvejais gali išgelbėti net gyvybę.

 

Jei žmogus rodo diskomfortą, jaučiasi nepatogiai, verta susimąstyti

Bet tai gali padėti išsiaiškinti tik profesionalai. Vienas jų – buvęs FTB pareigūnas Joe Navarro‘as, turintis 25 metų patirtį. Kaip specialus agentas ir kontržvalgybos bei kovos su terorizmu vadovas jis buvo biuro elito elgsenos analizės skyriaus pradininkas ir parašė tarptautinį bestselerį  „I see what you think“ („Aš matau, ką tu galvoji“).

Joe Navarro teigimu, nėra nė vieno konkretaus elgesio, nurodančio apgaulę, vadinamojo „Pinokio efekto“, kai, neva viską išduoda akys. Yra elgesio būdų, rodančių psichologinį diskomfortą, nerimą ar stresą, tačiau tai gali būti dėl aplinkos poveikio, pašnekovo antipatijos ar galbūt pernelyg įkyrių klausimų. Tačiau kartais tai yra ženklas, kad žmogus meluoja arba jo sąžinė yra nešvari.

Bet kokiu atveju daugiausiai  tai galima atskleisti stebint žmogaus elgesį, kai jam užduodamas klausimas. Ir jei jis rodo diskomfortą, jaučiasi nepatogiai, verta susimąstyti, kodėl tai vyksta.

Jūsų dėmesiui šeši pagrindiniai elgesio būdai, rodantys, kad žmogus jaučia diskomfortą ir verta suklusti bei atkreipti dėmesį.

  1. Suspaudžia lūpas

Sučiauptos lūpos reiškia, kad žmogus išgyvena neigiamas emocijas. Dažnai taip nutinka, kai žmonės liudija.

  1. Audringai ginčijasi

Jei uždavus klausimą, žmogus atsakydamas pradeda karštą diskusiją,  tai akivaizdus psichologinio diskomforto ženklas.

  1. Paliečia kaklą

Kai žmogus paliečia kaklą, ypač kaklo duobę, tai reiškia, kad jis labai jaudinasi arba ko nors bijo. Neretai vyrai užmaskuoja šį gestą liesdami kaklaraištį.

  1. Atsisuka visu kūnu

Žmonės taip elgiasi, kai jiems tampa sunku apie ką nors kalbėti arba tema yra prieštaringa. Tai yra distancinis elgesys. Dauguma  žmonių tai daro tiesiog sukinėdamiesi vietoje, bet iš tikrųjų jie pamažu nusisuka nuo pašnekovo, užsikelia vieną koją  ant kitos, tuo pačiu sukurdami savotišką barjerą. Tai turėtų būti ypač pastebima, jei asmuo taip elgiasi iškart po to, kai jam yra užduotas klausimas.

  1. Paliečia ar pasitrina akį

Dažnai žmogus paliečia ar pasitrina akį, kai jo ko nors klausia, o jis vengia atsakyti arba dėl ko nors jaudinasi. Šis veiksmas aiškiai parodo, kad problema yra sudėtinga. Tokį elgesį galima dažnai pamatyti per kompanijos valdybos posėdį, kai kas nors nesutaria su pranešėjais arba kai sakoma tyčia netiksliai ar melagingai. Nors šiuo atveju  „Pinokio efekto“ ir nėra, tačiau aukščiau nurodytą elgesį dažnai galima pastebėti, kai žmogus dėl ko nors jaudinasi. „Tyrinėdamas neregių vaikų elgesį pastebėjau, kad išgirdę tai, kas jiems nepatinka, jie užsidengia akis rankomis“, – rašo knygos autorius.

  1. Nuleidžia ar slepia rankas

Paprastai šio gesto niekas nepastebi. Tačiau būtent jis tiksliausiai perteikia diskomforto būseną. Kai žmogus nuleidžia ar pradeda slėpti rankas, tai įrodo jo nepasitikėjimą savo jėgomis ar pokalbio rimtumą.  Tai dar vienas ženklas, rodantis, kad yra kažkokia problema, nes bandant tai neigti žodžiais, kūnas bylos visai ką kita.

„Jei žmogus ką nors pasakoja atkakliai ir nuoširdžiai, atkreipkite dėmesį į jo rankos nykščius. Kuo labiau jis palinkęs nuo rankos plaštakos, tuo įtikinamesnis ir tikslesnis jo pastebėjimas“, – rašoma knygoje.

 

Pradeda daugiau klysti kalbėdami, kosėti

Anot Joe Navarro, be kūno kalbos, taip pat verta išanalizuoti kalbos ypatybes. Paprastai mes gerai žinome artimųjų asmenines savybes ir elgesį, , bet jei priešais jus yra nepažįstamas žmogus,  reikia atkreipti dėmesį į jo elgesį, kaip tai daro FTB agentai. Mat kai kurie žmonės pradeda kalbėti greičiau, jų balso tembras gali tapti aukštesnis arba jie pradeda daugiau klysti kalbėdami, atsiranda priverstiniai įsiterpimai, jie pradeda kosėti ir panašiai. Tai reiškia, kad jie nori jus įtikinti, perduodami melagingą žinią. Todėl jie gali pakartoti tą patį kelis kartus, kad tik jais būtų tikima. Bet jų žodžiai pareiškimo pradžioje ar pabaigoje tampa silpni.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei pašnekovas tempia gumą atsakydamas į  svarbų klausimą. Pavyzdžiui, kai kas nors atsako į klausimą pradėdamas fraze: „Tai geras klausimas“. Tokia pradžia paprastai naudojama norint „suklastoti“ atsakymą. Atsitinka taip, kad šią taktiką naudoja tiek sąžiningi, tiek nesąžiningi žmonės, todėl savaime tai nereiškia apgaulės. Pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas naudojo tokią taktiką, atsargiai vertindamas klausimą ir atidžiai rinkdamasis žodžius“, – rašo knygos autorius.

Anot jo, niekada neturėtumėte žmonėms pasakyti, kad juos stebite. Taigi, kaip suprasti, kad žmogus

meluoja?  Geriausias būdas pagauti melagį yra užduoti daugiau klausimų ir būti konkretiems. Jei ko nors konkretaus paklausite, o jis pradės išvedžioti arba mėgins atsakyti aptakiai, panašu, jis meluoja ir tokiu būdu mėgina išsisukti.  O jei dar kiltų jums abejonių, vienintelis būdas tai išsiaiškinti yra užduoti dar konkretesnius klausimus. Pavyzdžiui, ar praėjusiais metais pirmąjį ketvirtį kilo kokių nors problemų, susijusių su mokesčiais ir jų įsiskolinimais? O antrame ketvirtyje?“.

„Kai kuriems šis metodas gali pasirodyti pernelyg griežtas. Kitaip tariant, jei naudosite šį metodą per dažnai su tais pačiais žmonėmis, jie supras taktiką ir sugalvos, kaip apeiti sunkius klausimus. Žinoma, jei esate sąžiningas ir jums užduodami šie klausimai, saugiausias būdas yra tiesiog būti savimi. Kartą oro uoste mane sustabdė policininkas ir akimirką išsigandau. O policininkas norėjo tik padėkoti už mano parašytas knygas. Net nusistebėjau, kad uniformuotas vyras sugebėjo sukelti stresą net man, buvusiam FTB agentui“, – rašo knygos autorius Joe Navarro‘as.

 

 

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą