sniegopilys.lt
Tarp ginekologų sklando sparnuota frazė: „Kaip vadina merginą, kuri remiasi vien kalendoriniu metodu? Būsimoji mama!“.
Dar trūksta supratimo ir žinių apie apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo
Beveik kas trečias neplanuotas nėštumas nutinka toms, kurios naudojo natūralius kontracepcijos metodus, bet kurie nėra patys tinkamiausi. Natūralu, kad nė vienas kontracepcijos metodas nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, tačiau, nepaisant to, pagrindinė „neplanuoto netikėtumo“ priežastis yra kontracepcijos metodų pasirinkimo klaidos. Apsvarstykime labiausiai neveikiančius būdus, norint užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui.
Kontracepcijos istorija kupina neįtikėtinų faktų. Šiandien šypsomės, kai skaitome apie senus nėštumo prevencijos metodus, tačiau prieš 100–200 metų gimdymas buvo viena dažniausių moterų mirties priežasčių. Be to, labai griežti moralės standartai ir tai, kad nesantuokinio vaiko susilaukimas buvo suvokiamas kaip gėda, negarbė, reiškė, kad žmonės dažnai griebėsi labiausiai neįprastų ir net iškreiptų nėštumo prevencijos būdų.
Pavyzdžiui, XVIII amžiuje gyvenęs moterų mėgėjas Casanova savo atsiminimuose paminėjo, kad tarp tuo metu populiarių kontracepcijos metodų buvo naudojami prezervatyvai, pagaminti iš avies ar ožkos žarnų. Savo ruožtu moterys noriai naudojo makšties „dangtelius“ – tai buvo pusiau perpjautos citrinos skiltelės.
Laimei, XX amžiuje, tobulėjant medicinai, buvo sukurti humaniškesni kontracepcijos metodai. Latekso prezervatyvai pirmą kartą pasirodė jau XIX amžiuje. Pradžioje jie buvo gana tankūs ir skirti pakartotinai naudoti.
Pirmasis šiuolaikinis moterų kontracepcijos metodas buvo vidinė gimdos spiralė – intrauterinė priemonė, pradėta gaminti 1909 metais. Šiek tiek vėliau, XX amžiaus viduryje, jau buvo išrastos kontraceptinės tabletės. Kitos kontraceptinės priemonės jau buvo moteriški prezervatyvai, pleistrai, makšties žiedai.
Dabar ginekologas gali parinkti tą kontracepcijos metodą, kuris labiausiai atitiktų kiekvienos moters poreikius. Ir nors kontraceptikų rinka vis įvairesnė, mūsų visuomenėje vis dar trūksta supratimo ir žinių apie apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo, o ypač nuo neveikiančių metodų.
Bene populiariausias nepageidaujamo nėštumo prevencijos būdas tarp jaunų moterų yra pasikliauti kalendoriumi. Iš tiesų, didžiausia tikimybė pastoti būna ovuliacijos piko metu arba ovuliacijos laikotarpiu. Tačiau nėštumas gali pasireikšti absoliučiai bet kurią dieną, įskaitant menstruacijų metu.
Spermicidinius produktus geriau derinti su barjerine kontracepcija
JAV mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad tik 29 proc. moterų įvyksta ovuliacija 10 – 17 ciklo dienomis, o likusioms nuolat keičiasi ir svyruoja gana skirtingai bei plačiai.
Todėl, jei moteris dėl kokių nors priežasčių nusprendžia apsisaugoti taikydama kalendorinį metodą, ji turi maksimaliai tiksliai žinoti ovuliacijos laiką, net naudodama specialius testus. Bet vien „dienų skaičiavimas“ daugeliu atvejų būna nenaudingas. Taigi, kokios yra labiausiai nepatikimos kontracepcijos priemonės?
- Nutrauktas lytinis aktas
Gana populiarus kontracepcijos metodas, kuris sumažina pastojimo riziką, tačiau jos visiškai nepašalina. Nustatyta, kad iš 100 moterų, kurios praktikuoja šią prevencijos priemonę, 29 pastoja per pirmuosius metus. Šį reiškinį galima paaiškinti labai paprastai: ant priešejakuliacinio tepalo, kuris išsiskiria lytinio susijaudinimo metu, yra nedidelis kiekis spermatozoidų, todėl nėštumas būna visai tikėtinas.
- Išplauti makštį
Iki šiol nebuvo moksliškai įrodyta, kad iš karto po lytinio akto išplovus makštį, sumažina nėštumo tikimybę arba visiškai apsaugo nuo pastojimo. Iš tiesų yra keletas antiseptinių tirpalų, skirtų makšties išplovimui po neapsaugoto sekso. Tačiau tokios priemonės turėtų būti naudojamos tik pavieniais atvejais, kaip būdas sumažinti nėštumo ir infekcijos, plintančios lytiniu keliu, riziką. Be to, tokius sprendimus reikia naudoti nedelsiant po lytinio akto.
- Spermicidiniai produktai
Tai įvairios žvakutės, geliai ar putos, kurie yra populiarūs tarp jaunų porų ir turi labai gerą apsauginį poveikį. Kaip jie veikia? Kontraceptinėse žvakutėse, geliuose ir putose yra tos pačios rūšies spermicidinės medžiagos. Šis komponentas, patekęs į makštį, sukuria barjerą nuo spermatozoidų, tuo pačiu neutralizuodami jų galimybes apvaisinti.
Tačiau yra vienas, bet. Tokie produktai turėtų būti naudojami griežtai laikantis instrukcijose pateiktų nurodymų ir reikalavimų. Mat jie nėra skirti kasdieniam lytiniam aktui. Dar mažiau tinka seksui ovuliacijos metu. Daugeliu atvejų tokios priemonės yra rekomenduojamos ištekėjusioms moterims, kurių seksualinis gyvenimas yra daugiau mažiau pastovus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 26 iš 100 moterų pastojo per metus, naudojant spermicidines medžiagas.
Spermicidinių produktų veiksmingumo padidinimo būdas yra derinti juos su barjerine kontracepcija. Populiariausias variantas yra vyriškas ar moteriškas prezervatyvas.
Naudojant tokius „natūralius“ apsaugos metodus, svarbu suprasti, kad anksčiau ar vėliau jie neveiks. Jei moteris artimiausiu metu neplanuoja tapti mama, geriausia kreiptis į ginekologą ir rasti tikrai veiksmingus kontracepcijos metodus.
parengta pagal medicalnewstoday.com, “YouTube” vaizdo įrašas
