Pirmasis seksas: dėl ko tėvai turėtų įspėti savo vaikus (vaizdo įrašas)

Vieną dieną mano klasės draugė parodė man prezervatyvą, kurį mama jai padovanojo su užrašu „tik tuo atveju“. Tuo metu mums buvo 13 metų ir sunkiai galėjau įsivaizduoti, kad mano mama ką nors panašaus galėtų padaryti. Mūsų šeimoje sekso tema, o apskritai fiziologija buvo toks tabu, kad sulaukdavau priekaištų, jei laiku nenusisukdavau nuo televizoriaus, kur prasidėdavo „tokia scena“. O menstruacijas slėpiau nuo mamos ištisus metus, nes man buvo gėda prisipažinti, kad jau esu „moteris“.

                                                                                          17-metė mergina

Daugeliu atvejų priežastis yra kaltės jausmas

Visuotinai pripažįstama, kad jaunimas anksčiau buvo skaistesnis, tačiau tūkstančiai šokiruojančių istorijų apie pirmąją seksualinę patirtį nutiko prieš 20 ir 40 metų. Žinoma, jei jūsų tėvai šiomis temomis su jumis būtų aptarę, bendraudami konfidencialiai, daugelio problemų būtų buvę galima išvengti.

Tėvai privalo su savo vaikais apie tai pakalbėti! Kad būtų kuo mažiau traumų ir liūdnų pasekmių. Juk ne viena paauglei teko girdėti: „jei nepermiegos su juo, tai jis susiras kitą, sukalbamesnę“.

Dėl šios ir dėl kai kurių kitų priežasčių paauglės dažnai sutinka užsiimti ankstyvais lytiniais santykiais, kai dar nėra tam pasiruošusios. Daugeliu atvejų priežastis yra kaltės jausmas – „negaliu tavęs nuvilti“ arba nepasitikėjimas savimi – „jis patyręs ir žino, kas geriausia“. Tiesą sakant, ribos šia tema nėra nustatytos, o būtent, kiek aš galiu ginti savo teises, savo vertybes, priešintis kitų žmonių nuomonei.

Taip pat mergina gali būti nuo ko priklausoma, kai užmezga seksualinius santykius norėdama ką nors gauti. Pavyzdžiui, šeimoje kyla konfliktų, paaugliai jaučiasi prastai. Jis nenori  dalyvauti tėvų rietenose, todėl eina  ieškoti malonumų, emocinio ir fizinio išlaisvinimo.  Tokiais atvejais neretai  kyla pavojus, kad asmuo vėliau ims rodyti sadistinius polinkius arba taps mazochistu ir sutiks užsiimti seksu prieš savo valią.

Svarbu išmokyti vaikus klausytis savo kūno ir atpažinti impulsus. Įsimylėjimas, hormonai, jaudulys paaugliams – visa tai nėra gėda, tai yra norma. Tačiau svarbu suprasti: ar aš tikrai to noriu, kokiu tikslu tai darau? Nes noriu būti su šiuo žmogumi ir esu pasiruošęs pasidalinti šia akimirka? O gal tai darau, kad nebūčiau atstumtas, bijau ką nors įžeisti? O gal baisu pasirodyti per daug skaisčiai, kad tave laikys „ne tokia“. Galų gale, visi jau taip daro, o aš dar ne?

Pavyzdžiui, jei mergina supranta, kad šis ar kitas vaikinas tai daro dėl kitų nuomonės, tuomet verta ieškoti, kokiu kitu būdu galima gauti šį sąlyginį pripažinimą? Ko man iš principo trūksta, ką tokiu būdu bandau kompensuoti?

Nereikėtų ignoruoti savo impulsų

Seksologai teigia, kad norint pasiekti kokybišką kontaktą su malonumu ir be smurto, susijaudinimas turi siekti mažiausiai 7 balus 10 balų skalėje. Tai yra, negalima sutikti su veiksmu, kai partneris nori, bet  mergina nėra tam pasiruošusi: bijo, persigalvojo, nenori ir panašiai. Ir apie tai turite kalbėtis su vaikais.

Norint suprasti, ar vaikas pasiruošęs pradėti intymų gyvenimą, reikia įvertinti ne tik fiziologiją, nors svarbūs ir pirminiai požymiai. Taip pat būtina įsitikinti, kad jis pažįsta savo kūną: ši dalis man jautri, ir man patinka, o ten – skausminga ir nemalonu. Nereikėtų ignoruoti savo impulsų: čia slypi branda. O pasiruošimą tam – pažinti savo kūną ir ribas – nuo ​​ankstyvos vaikystės turėtų aiškinti ne draugės ar gatvė, o tėvai.

Taip pat reikia atsižvelgti į seksualinės raidos etapus. Pirma, platoniška meilė – įsimylėjimas neliečiant, fantazuojant ir dievinant žmogų. Tada ateina erotizmo periodas, kai pasirodo pirmieji bučiniai ir prisilietimai. Tada ateina seksualinė stadija – tiesioginis kontaktas. Tačiau paaugliai (ir suaugusieji!) dažnai apeina vieną iš šių etapų, iškart pereidami į kitą lygį ar net peršokdami vieną. Tačiau nuo to tiesiogiai priklauso tolesnis santykių vystymasis ir emocijos, kurios išliks su jumis.

Norėčiau pridurti apie tėvų reakciją į pirmąją vaiko seksualinę patirtį. Kad ir kaip apie tai sužinotumėte, reikia apie tai kalbėti be priekaištų ar puolimų. Ypač jei tėvai negalėjo iš anksto informuoti ar pasiruošti. Prieš atsakant į netikėtą išpažintį, geriausia duoti sau pertrauką.

Svarbu mergaitės socialinė branda

Atminkite, kad pirmoji patirtis ne visada yra maloni. Ir jūs turite suprasti, kaip vaikas jaučiasi dabar, ir jį palaikyti. Bet, žinoma, geriau iš anksto pasakyti, kaip jis gali pasirūpinti savo apsauga. Kitaip tariant, rūpindamasis savo sveikata suprastų: tai normali suaugusiojo gyvenimo dalis. Jei jaučiate, kad neturite pakankamai jėgų ir žodžių, kreipkitės į specializuotą specialistą.

Seksualiniam debiutui nėra „teisingo“ amžiaus ar parametrų. Dažniausiai tai priklauso nuo socialinių veiksnių: religijos, auklėjimo. Bet visų pirma svarbu mergaitės socialinė branda. Blogai, jei yra rizikingas seksualinis elgesys, slopinimas, suaugusiųjų priežiūros, socialinės higienos ir supratimo, kad seksualinės veiklos pradžia yra labai atsakingas dalykas, trūkumas.

Žinoma, pirmoji patirtis neturėtų būti anksčiau nei nustatytas mėnesinių ciklas. Manau, kad seksualinės veiklos pradžią reikia kiek įmanoma atidėlioti, bent jau iki 18 metų, o dar geriau – iki santuokos. Tačiau esmė ne skaičiuose. Esmė ta, kad tuo metu mergina jau virsta moterimi ir gali priimti savarankiškus suaugusiųjų sprendimus. Taip pat supranta, kaip apsaugoti savo seksualinį gyvenimą, išvengti ligų ir neplanuoto nėštumo.

Labai retai matome idealų pasaulio vaizdą, kai mergina yra tokia sąmoninga, kad prieš intymaus gyvenimo pradžią ir po jos atlieka įprastinius tyrimus. Dažniausiai pirmoji seksualinė patirtis įvyksta užplūdus jausmams, emocijoms, kai persipina meilė ir hormonai, o visas subtilybes numatyti itin sunku. Todėl labai svarbu merginą iš anksto įspėti apie galimus neigiamus ankstyvos seksualinės veiklos padarinius.

Ir prieš vedybas būtina naudoti prezervatyvą

Atsitiktinių lytinių santykių metu yra didelė tikimybė susirgti lytiškai plintančiomis ligomis (LPL). Todėl turite turėti elementarių žinių apie tai, kas yra ŽPV (žmogaus papilomos virusas), herpeso virusas ir kitos infekcijos. Ir prie ko jos veda.

Įspėkite savo dukras, kad partneriai ne visada naudoja barjerines kontracepcijos priemones. Net kontaktų metu prieš vedybas būtina naudoti prezervatyvą. Jei šios taisyklės nesilaikoma, laukia bėdos!

Verta prisiminti, kad lytiškai plintančios ligos yra pavojingos ne tik šiuo metu. Jos turi ir uždelstą poveikį – uždegimines ligas, įtaką galimybei susilaukti vaikų ir net gyvybei pavojingas komplikacijas.

Labiausiai nepageidautina pasekmė – ankstyvas neplanuotas nėštumas, kai paauglė dar nėra pakankamai subrendusi tapti mama. Tai visada iššūkis ir nepriklausomybės, palaikymo ir meilės šeimoje išbandymas. To tikrai nereikia priimti kaip nelaimės ir pasaulio pabaigos. Turi būti visų artimųjų susivienijimas. Turite nedelsiant susisiekti su akušeriu-ginekologu, kuris padės išspręsti problemą su minimalia rizika.

Raginu mamas neužimti stručių pozicijos! Jei norite padėti savo dukrai, negalite jai priekaištauti, traumuodami jos psichiką. Visais laikais buvo merginų, kurioms dėl daugelio priežasčių „tai“ atsitiko anksčiau nei kitoms. Bėda ta, kad daugelis mamų su visa meile negali visapusiškai konsultuotis. Tai dažnai lydi priekaištai, įtarinėjimai, kontrolė. Tokiu atveju geriau kreiptis į paauglių ginekologijos specialistą, kuris vaiką profesionaliai lavins, stebės ir apsaugos nuo streso.

Gydytoja – ginekologė Aušrinė Burgelytė

“YouTube” vaizdo įrašas