Kaip renkamės partnerį ir kiek iš tikrųjų trunka meilė?

Meilė suaktyvina dvylika smegenų sričių, o uoslė vaidina svarbų vaidmenį formuojant trauką. Tačiau meilė, kaip mokslinių tyrimų sritis, visada sukėlė tam tikrą mokslininkų skepticizmą. Kaip apibrėžti šį jausmą ir, svarbiausia, kaip įrodyti hipotezę? Meilė ir kiti jausmai veikiau yra meno dalis, kurioje yra vietos romantikai. Ir iš tiesų, kaip galima moksliniu požiūriu paaiškinti, kodėl žmonės įsimyli arba nustoja mylėti? Nuo ko priklauso potraukis arba kaip paaiškinti meilę iš pirmo žvilgsnio?

Norint išgyventi, turite mylėti kitus

Ši kebli tema tapo pasaulinio garso socialinės neurologės dr. Stephanie Cacioppo tyrimų objektu, labai nustebindama jos kolegas. Dr. Cacioppo ištisus dešimtmečius analizavo centrinės nervų sistemos funkcionavimą, naudodama tikslius mokslo įrankius, kad iššifruotų neuroninį meilės pagrindą, pažodžiui atskleisdama širdies paslaptis, žvelgdama giliai į smegenis, naudodama tomografus ir skaitytuvus.

Ir jai pavyko įrodyti nuostabius dalykus. Neurologė apibendrino naujausių mokslo atradimų rezultatus, papildė asmenine patirtimi ir parašė knygą „Kur gimsta meilė. Neuromokslas: kaip mes renkamės ir nesirenkame vienas kito“. Šioje knygoje Stephanie Cacioppo pasakoja apie įvairias meilės rūšis: meilę darbui, pomėgius, motinišką meilę. Tačiau pagrindinis akcentas – romantiški santykiai. Atrinkome keletą įdomių citatų iš knygos: „Nors tai, ką myli, gali apibūdinti žmogų, tačiau  to nepakanka. Norėdami išgyventi, turime mylėti kitus žmones“.

Daug pasakanti ir kita citata: „Kai esame vieni, esame jautrūs daugeliui neurologinių pokyčių, kurie atsiliepia visame kūne ir daro tokią žalą mūsų sveikatai, kad kai kurie visuomenės sveikatos ekspertai dabar mano, jog užsitęsęs vienišumas yra rimta rizika sveikatai. Lygiai tokia pati kaip rūkymas“.

Anot knygos autorės, tyrimai parodė, kad poros, kurios šoka kartu, yra labiau laimingos. Bendra fizinė veikla ne tik suteikia malonių kūno pojūčių, kurie formuojasi smegenų izoliacijoje, bet ir padeda sumažinti stresą bei padidinti pasitenkinimą santykiais.

Sveiki santykiai palaiko sveikas smegenis. Ir galbūt nėra efektyvesnės socialinės veiklos ir geresnio būdo realizuoti visą smegenų pažintinį potencialą nei įsimylėjimas.

Uoslė taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant trauką, tačiau visiškai priešingai. Mus linkę traukti žmonės, kurių kvapas skiriasi nuo mūsų. Žmogaus nosis aptinka feromonus, cheminius signalus, kuriuose yra genetinės informacijos.

Įsimylėjimas sukelia daugybę biologinių fejerverkų, įskaitant širdies srities aktyvavimą, kuris siunčia dopaminą į smegenų atlygio sistemą, atsakingą už malonumo jausmą. Tos pačios sritys suaktyvėja, kai žmonės valgo skanų, bet priklausomybę sukeliantį maistą arba geria vyną. Štai kodėl įsimylėjimas gali būti panašus į apsvaigimą nuo narkotikų.

Patvirtina tikėjimą gydomąja meilės galia

„Tokie jausmai kaip meilė ir vienatvė yra universalūs: juos patiria visi be išimties. Dėl to mes nustatėme, kad meilė suaktyvina dvylika smegenų sričių“, – rašoma knygoje.

Palyginti su vienišais žmonėmis, palaikantys laimingus, sveikus, ilgalaikius romantiškus santykius žmonės miega geriau. Jie turi stipresnį imunitetą. Jiems mažesnė tikimybė susirgti priklausomybe. Rečiau jiems kartojasi insultai. Jie netgi turi didesnį išgyvenamumą nuo kai kurių ligų.

O tos poros, kurios bendravo tarpusavyje pozityviau (ir kurių žaizdos gyja greičiau), jų kraujyje buvo didesnis natūralus oksitocino kiekis. Šis atradimas išryškina galingą oksitocino ir imuninės sistemos ryšį, kuris netiesiogiai patvirtina visuomenės tikėjimą gydomąja meilės galia.

Fizinis intymumas ne tik padeda užmegzti emocinį ryšį su partneriu, bet ir leidžia pajusti fizinio kūno reikšmę ir suprasti tai, ką literatūros kritikas Josephas Campbellas pavadino „laime jaustis gyvam“. Jo nuomone,  o tai yra tas, ko dauguma iš mūsų iš tikrųjų ieško gyvenime, o ne koks nors neaiškus „prasmės“ jausmas.

Pirmoji recesija poras ištinka trečiaisiais bendro gyvenimo metais. Daugeliui santykiuose esančių žmonių būtent tuo metu smegenys, apsvaigusios nuo dopamino, išsiblaivina.

Nors išsiskyrimo priežastys visada yra dviprasmiškos, dažniausiai jas lemia dvi pagrindinės problemos: psichologinio artumo su partneriu trūkumas (tai vadiname socialiniu apdovanojimu) arba atstūmimo ar nenaudingumo jausmas (socialinė grėsmė).

„Galbūt girdėjote apie septintų metų krizę? Tačiau mokslininkai įrodė, kad pirmasis nuosmukis poras ištinka trečiaisiais metais. Daugeliui santykiuose esančių žmonių būtent tuo metu smegenys, apsvaigusios nuo dopamino, išsiblaivina“, – rašoma knygoje.

Smegenų požiūriu, yra mažai skirtumo tarp skausmingo išsiskyrimo ir mirties.

Meilė kitam žmogui ir aistra kokiai nors veiklai (pavyzdžiui, sportui, karjerai ar kokio nors gyvenimo tikslo siekimui) yra labai panašūs.