
Kaip vėl galiu pasitikėti žmonėmis ir gyventi ramų gyvenimą, jei mokykloje susidūriau su patyčiomis? Aštuntoje klasėje turėjau pakeisti net mokyklą. Persikrausčiau gyventi pas tėtį, už 80 km. Tai buvo mano pirmas persikraustymas (iki tol gyvenau su mama, bet mūsų santykiai puikūs).
Esu labai bendraujantis žmogus, todėl pradėjusi lankyti naują mokyklą, iš karto susipažinau su visais klasiokais. Jie mielai su manimi kalbėjosi, viską pasakojo, net kviesdavosi į pasimatymą (buvau be galo laiminga). Iš mažo kaimelio, kuriame mokosi 70 mokinių, persikrausčiau į miestelį, kuriame mokosi 600 mokinių.
Kai savaitgaliui aplankiau mamą ir prisijungiau prie interneto, pamačiau draugų užklausas ir pradėjau siųsti jas kitiems klasės draugams. Pirmadienį atvykusi į mokyklą, nes tai buvo tik trečia mano mokslo diena, šiek tiek pasiklydau.
Klaidžiojau po aukštus ieškodama savo klasės. Prie manęs priėjo nepažįstama mergina (ją buvau mačiusi tik kartą) ir pasakė: „Jei draugausi su savo klasės draugais, aš tave sumušiu.“
Buvau šokiruota. Radau savo klasę, bet klasiokai, regis, manęs nepastebėjo, nekalbėjo su manimi, ignoravo mane. Grįžau namo verkdama: nuoširdžiai nesupratau, kodėl jie taip su manimi elgėsi?
Kitą dieną nuėjau į mokyklą. Ši mergina atėjo į mūsų klasę, atsisėdo šalia manęs ir visos klasės akivaizdoje paklausė, ar aš supratau, ką ji man sakė.
Taip ir nesusiradau draugų klasėje. Nesijaučiu gerai: kiekviena diena yra tikra kankynė. Negaliu pasitikėti savo klasės draugais. Visur, kažkur tikiuosi spąstų, kad kažkas iš mane tyčiosis, kad negalėsiu apginti savęs. Ir visas mano tolesnis gyvenimas, net ir po mokslų, man atrodo kaip pragaras, kad visur turėsiu gintis, būti budri ir panašiai. Gyvenu nuolatinėje baimėje. Dabar tai – sunkiausias prisiminimas per visą mano 17 metų gyvenimą.
Aš tavo situaciją galiu paaiškinti taip: kai perėjai į kitą mokyklą ir tapai populiari tarp bendraamžių, ir per trumpą laiką (tai rodo jų susidomėjimas ir meilė tau, noras bendrauti su tavimi ir leisti laiką kartu, kaip tu rašai), tai nepatiko „kitai merginai“, kuri galėjo būti ar norėjo būti tokia pat įtakinga klasėje kaip ir tu (galbūt ji to siekė metų metus, o dabar čia tu). Galbūt tai lėmė normalus žmogiškas pavydas, konkurencijos jausmas (ji laikė tave konkurente dėl klasės dėmesio), apmaudas ir baimė prarasti „autoritetą“ ir reikšmingumą. Taip pat gali būti, kad „visi atsuko tau nugarą“ ne todėl, kad su tavimi kažkas buvo negerai, o todėl, kad juos gąsdino ta pati „mergaitė“ ir jie tiesiog bijojo įsitraukti į konfliktą. Ir dėl to likai izoliuota. Galbūt nukentėjo ir tavo savivertė…
Panašu, kad žaizda dar neužgijo… Toliau rašai apie pasekmes, kurios pasireiškia nuolatiniu nerimu ir didele vidine įtampa, laukiant dar vieno emocinio „smūgio“, „išpuolio“, jau dvejus metus. Štai kodėl bijai dviejų „blogiausių savaitės dienų“, „to paties kirpimo kaip ir tą dieną“, kai visa tai greičiausiai įvyko. Šios detalės nuolat sukelia neigiamus prisiminimus apie situaciją ir ją išgyveni iš naujo.
Žinoma, geriausia šią traumuojančią situaciją spręsti individualiai su specialistu (psichologu, psichoterapeutu).
Nežinau, ar guodžia žinojimas, kad ši patirtis išmokė tave būti atsargesnei ir įžvalgesnei santykiuose. Tai nereiškia, kad dabar visi nusiteikę prieš tave priešiškai. Visai ne. Tai destruktyvus įsitikinimas, susiformavęs po tos situacijos. Minėjai, kad jūsų klasėje yra merginų, kurios ir toliau su tavimi bendrauja ir palaiko (galbūt jos anksčiau negalėjo suteikti šio palaikymo – tai galėjo būti iš baimės tos „merginos“).
Kiekvieno žmogaus gyvenimas gali būti užpildytas skirtingais žmonėmis: tais, kuriems jis patinka, ir tais, kurie nepatinka. Taip pat pasitaiko, kad tarp tų, kurie mus palaiko, yra ir tokių, kurie nepalaiko. Bet tie, kurie mums nepatinka, gali mus pamėgti. Toks yra paradoksas. Todėl geriausia išlikti savimi, stengiantis neprisitaikyti prie visų. Tinkami žmonės trauks, o nepageidaujami savaime „atsisijos“. Konformizmas dažnai veda prie vidinių konfliktų ir neurozių, savęs vertinimo ir tapatybės praradimo.
Sprendžiant iš laiško, iki tos situacijos pasitikėjai savimi ir kitais, gyvenai gana ramų ir patogų gyvenimą. Todėl pasistenk prisiminti tą būseną. Galite tai padaryti/pakartoti dar kartą. Tiesiog įsidėmėk vieną paprastą dalyką: „Nesidalink per daug apie save ar savo asmeninį gyvenimą su kitais, nes kartais kažkas gali tai panaudoti prieš tave. Kitaip tariant, pasitikėk atsargiai, saikingai. Priešingu atveju, vaizdžiai kalbant, jei visos „durys“ bus sandariai uždarytos, niekas pas jus ir neateis: nei geri, nei blogi. Visiškas nepasitikėjimas niekuo veda į socialinę izoliaciją ir užsisklendimą, į atsiskyrimą. Taigi, rizikuojate prarasti tų pasitikėjimą, kurie su jumis elgiasi gerai ir nuoširdžiai linki jums laimės ir gerovės. Tai jūsų gyvenimo patirtis, nors, reikia pripažinti, gana skausminga.
Pabandykite įveikti savo baimę su specialistu (jei įmanoma), kad situacija išblėstų jūsų prisiminimuose ir neturėtų tokios didelės įtakos jūsų būsenai ir apskritai gyvenimui ateityje.
Žinia, gyvenimas yra nuolatinis mokymosi procesas, ir mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip gerai mes darome išvadas iš gyvenimo situacijų (kiekvienas žmogus yra save programuojanti sistema).
Todėl, norint grįžti į normalų gyvenimą, pirmiausiai reikia peržiūrėti savo išvadas iš situacijos, kad įsitikintumėte, jog jos atitinka Tiesą (realybę), atmesti neteisingas ir tada sugrįš ramybė.
Ir dar. Jūs turite mokėti apginti save, jei reikia, ir išmokti tai daryti teisingai. Bet tai nereiškia, kad dabar visi jus puls. Gyvenimas moko, parodo, kad visi žmonės yra skirtingi, ir jums reikia vertinti dalykus skirtingai bei vengti klaidingų apibendrinimų.
Kai kuriems su patyčiomis teko susidurti kone visą gyvenimą, ne tik mokykloje Todėl labai svarbu išmokti joms teisingai priešintis. Antraip, už tai ne vienas sumoka psichikos sveikatos problemomis. Per daug nepasikliaukite kitų nuomone, antraip visada atsiras kažkas, kas bandys jumis manipuliuoti. Nesvarbu, ką žmonės apie jus galvoja; svarbu, kas jūs iš tikrųjų esate. Todėl nepasiduokite – išnaudokite visas galimybes. Nes tai, ką darote dabar, turės įtakos jūsų ateičiai. Niekada nežinote, kas gali norėti jus išnaudoti. Nusistatykite savo taisykles, bet nepersistenkite – visada būkite savimi. Nusistatykite prioritetus ir eikite tiesiai link savo tikslų, neatsigręždama atgal.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
_________________________________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
“YouTube” vaizdo įrašas
sniegopilys.lt




