sniegopilys.lt
Man 19 metų. Nuo vaikystės turi giliai įsišaknijusį įsitikinimą, kad vyrai yra protingesni, stipresni ir logiškesni už moteris. Ir yra tam tikrų įrodymų, patvirtinančių tai. Tačiau dėl to kažkaip jaučiuosi „mažiau nei žmogus“, gėdijuosi savo emocijų ir bijau aptarinėti bet ką su merginomis
Bijau siūlyti savo idėjas – galbūt jos iš manęs pasijuoks už nugaros ir pasakys: „Tas kvailys vėl kalba nesąmones“. Man gėda ir bijau suklysti, nes tada visi supras, kad esu tik kvailas žmogus ir prarasiu pagarbą.
Ir mano asmeninis gyvenimas apskritai nesiklosto – nuolat bijau pasirodyti juokingas, kvailas, nelogiškas ar emocingas. Atrodo, kad kiekviena mergina nori mane kritikuoti. Jos, atrodo, laiko mane prastesniu už kitus vyrus, elgiasi su manimi nuolaidžiai, kaip su vaikais. Atrodo, kad jos neturi jokios priežasties mylėti ir gerbti tokius kaip aš, nes joms pirmiausiai rūpi tik vyro išvaizdą.
Nuolat bijau, kad su manimi taip elgiamasi. Dėl šios baimės vengiu kontakto su priešinga lytimi ir vengiu sekso. Norisi jas pastatyti į vietą, be galo įrodinėti, kokia esu protingas, drąsus ir logiškas, demonstruoti savo dorybes ir t. t. Tai mane sekina. Kaip atsikratyti šio nesaugumo, šio nepilnavertiškumo jausmo?
Augustinas
Gali nepripažinti klaidų
Jei jaučiate, kad visi aplinkiniai yra sėkmingesni, profesionalesni, laimingesni ir protingesni už jus, tai gali būti nepilnavertiškumo kompleksas. Jis neleidžia jums mėgautis gyvenimu ir pasiekti sėkmės. Tačiau nepilnavertiškumo kompleksą galima įveikti. Mes jums pasakysime, kaip.
Nepilnavertiškumo kompleksas – tai nesaugumo ir nepilnavertiškumo jausmas, nuolatinis jausmas, kad su jumis „kažkas negerai“, kad esate blogesnis už kitus arba kad neatitinkate tam tikrų standartų.
Nepilnavertiškumo kompleksas gali pasireikšti įvairiais būdais. Kai kurie žmonės užsisklendžia, vengia kitų ir vengia situacijų, kuriose vėl gali „nesėkmę patirti“. Kiti, priešingai, bando įrodyti visiems aplinkiniams, įskaitant ir save, kad yra geriausi. Pavyzdžiui, žmogus gali nepripažinti klaidų, griežtai reaguoti į kritiką ir konkuruoti su kitais visose gyvenimo srityse. Toks elgesys kartais interpretuojamas kaip per didelis pasitikėjimas savimi. Tačiau iš tikrųjų jis slepia vidines abejones.
Psichoanalitikas Alfredas Adleris laikomas termino „nepilnavertiškumo kompleksas“ autoriumi. Tačiau šiuolaikinė psichologija daugelį psichoanalizės metodų laiko pasenusiais. Todėl šiandien terminas „nepilnavertiškumo kompleksas“ vartojamas ne kaip konkreti diagnozė, o kaip būdas apibūdinti subjektyvius žmogaus jausmus ir pojūčius.
Kartais nepilnavertiškumo kompleksas painiojamas su perfekcionizmu. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs: abu siekia būti geresniais. Tačiau žmonių motyvacija skiriasi.
Sveikas, arba adaptyvus, perfekcionizmas reiškia, kad norite atlikti geriausią savo darbą, nes vertinate ir mėgaujatės tobulėjimu ir tikslų siekimu. Tačiau taip pat išliekate lankstūs, žinote, kada sustoti ir prisitaikyti prie situacijos. Jūsų kartelė aukšta, bet realistiška. Tą patį galima pasakyti ir tarpusavio santykiuose su priešinga lytimi.
Nuolat lygina save su kitais
Tuo tarpu nepilnavertiškumo kompleksas veikia kitaip. Žmones veda įsitikinimas, kad jie yra prastesni už kitus. Todėl bet kokie veiksmai yra nukreipti ne į augimą, o į savo vertės „įrodymą“. Esant tokiai būsenai, jie gilinasi į klaidas ir nesėkmes. Jie nuolat lygina save su kolegomis ar draugais, dažnai savo nenaudai. Jie netiki savo sėkme, priskirdami ją atsitiktinumui, o ne gebėjimams ar sunkiam darbui. Tą patį galima pasakyti ir apie tarpusavio santykius su priešinga lytimi. Sveikas perfekcionizmas padeda augti ir pasiekti savo tikslus. Nepilnavertiškumo kompleksas, priešingai, tempia jus žemyn. Nepilnavertiškumo komplekso priežastys gali būti įvairios – nuo asmenybės bruožų iki aplinkos įtakos. Štai keli svarbūs veiksniai.
2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai iš disfunkcinių šeimų dažniau nei kiti patiria žemą savivertę ir nepilnavertiškumo kompleksą. Tokie vaikai auga be savivertės jausmo, todėl vėliau gyvenime gali būti pernelyg drovūs arba linkę į demonstratyvų ir maištingą elgesį.
Įdomu tai, kad pernelyg globėjiškų tėvų vaikai taip pat gali kentėti nuo nepilnavertiškumo komplekso. Mechanizmas yra toks: suaugusieji viską daro už vaiką, todėl jam trūksta pasitikėjimo savimi.
Nuolatinis pinigų stygius taip pat veikia savivertę
Tam turi įtakos ir fiziniai trūkumai. Įsivaizduojami ar realūs fiziniai defektai – veido ir kūno bruožai, kalbos sutrikimai – gali paveikti savivertę. Žmogus lygina save su kitais ir galimas nesėkmes aiškina sakydamas, kad jis „ne toks kaip visi kiti“. Dėl to išsivysto nepilnavertiškumo kompleksas.
Žinia, nuolatinis pinigų stygius taip pat veikia savivertę. Žmogus yra priverstas atsisakyti daugelio dalykų, kad išspręstų svarbesnes problemas. Taip pat kreiptis pagalbos į kitus ar socialines tarnybas. Tai sukuria nepilnavertiškumo jausmą ir kenkia savivertei. Be to, problema gali išlikti net ir stabilizavusis ekonominei situacijai.
Nėra oficialaus nepilnavertiškumo komplekso simptomų sąrašo, nes tai nėra medicininė diagnozė. Tačiau yra požymių, kurie gali rodyti šią problemą.
Žmogus dažnai mano esąs prastesnis už kitus ir nuvertina savo sėkmes. Pavyzdžiui, baigęs didelį darbo projektą, jis sumenkina savo indėlį į jį, nors su visais kitais dirbo vienodai gerai.
Žmogus mano, kad komplimentai yra nenuoširdūs ir iš mandagumo. Ir bet kokia kritika virsta katastrofa. Pavyzdžiui, išklausęs merginos patarimų, kaip vyrai turėtų elgtis, jis pradeda galvoti, kad tai taikoma jam konkrečiai ir bijo būti atstumtas.
Žmogui, turinčiam nepilnavertiškumo kompleksą, reikia nuolatinio kitų patvirtinimo: kad jis yra geras žmogus, patikimas draugas, patrauklus partneris. Antraip, atsiranda nerimas ir tuštuma. Pavyzdžiui, jis gali manyti, kad prarado savo merginos meilę, jei ji iš karto neatsako į jo žinutes.
Toks žmogus vengia vakarėlių, susibūrimų ar net susitikimų su draugais, mergina, nes bijo klausimų ir palyginimų. Jis tiki, kad visi kiti yra sėkmingesni.
Trukdo aktyviam socialiniam gyvenimui
Užtat kitų klaidos ir trūkumai padeda tokiam žmogui jaustis labiau pasitikinčiam savimi. Tai gali būti sarkastiški juokeliai ar komentarai, pavyzdžiui, „Na, žinoma, tau lengva, tu turi ryšių“.
Baimindamasis sulaukti kritikos, žmogus vengia bet kokių situacijų, kuriose galimi palyginimai.
Gyventi su nuolatiniu nepilnavertiškumo jausmu yra sunku. Tai veikia jūsų nuotaiką, sveikatą ir santykius. Štai prie ko gali privesti nepilnavertiškumo kompleksas.
Nuolatinis savęs lyginimas su kitais yra varginantis. Be to, nepilnavertiškumo kompleksas trukdo aktyviam socialiniam gyvenimui. Pavyzdžiui, vyras vengia susitikti su jam patinkančia mergina, nes neturi kuo pasidalyti apie savo sėkmes. Priverstinė socialinė izoliacija kartu su neigiamomis mintimis tik dar labiau sustiprina šį kompleksą.
Yra keli būdai, kaip susidoroti su šia problema. Veskite dienoraštį, kuris padės jums sekti savo jausmus ir situacijas, kurios juos sukelia. Pabandykite užsirašyti veiksnius, kurie sukelia neigiamas mintis. Tai padės jums išmokti jas pastebėti ir geriau kontroliuoti savo emocijas.
Taip pat kasdien užsirašykite savo sėkmes. Tai palaipsniui sustiprins labiau teigiamą savęs įvaizdį.
Teiginiai turi būti trumpi. Teigiami teiginiai apie save, pavyzdžiui: „aš esu geras žmogus“, „aš galiu susidoroti su šia užduotimi“. Įprotis nuolat kartoti teigiamus dalykus apie save (mintyje ar garsiai) gali suteikti jums jėgų judėti į priekį ir teigiamai vertinti save.
O jei negalite patys susitvarkyti su savo jausmais, kreipkitės pagalbos į specialistą. Psichoterapija gali padėti jums išmokti atpažinti neigiamas mintis apie save ir pakeisti jas sveikesnėmis.
Psichologė Angelė Kazlauskienė
_______________
Jei norėtumėte užduoti klausimų apie draugystę, tarpusavio (intymius) santykius su vaikinu/mergina, seksualinės orientacijos ir kitais jus dominančiais klausimais, rašykite mums el. pašto adresu: redakcija@sniegopilys.lt
