Kaip atskirti tikrą meilę nuo netikros?

Girdėjau, kad psichologijoje yra tokia sąvoka – priklausomybė nuo meilės. Ar tai ir  yra tikroji meilė?  O kai vyras ir moteris būna labai prisirišę vienas prie kito, tai taip pat yra tikra meilė?  Taigi, kas blogiau – priklausomybė ar prisirišimas santykiuose?  Negi galima mylėti ir nebūti prisirišusiam prie žmogaus? Kaip suprasti, kad esi priklausomas nuo meilės?

                                                                                              Аgneta, 17 metų

Pirmiausia, Agneta, vertėtų žinoti, kad priklausomybė ir prisirišimas yra du skirtingi dalykai. Kai kalbama apie prisirišimą santykiuose, tuo pabrėžiama abipusė partnerių pagarba bei abiejų pastangos palaikyti gerus, darnius ir harmoningus tarpusavio santykius. Beje, ilgainiui tokius žmones laiko ne meilės jausmas, o būtent prisirišimas. Tiksliau, meilė įgauna kitą formą.

Tuo tarpu priklausomybė nuo meilės dažniausiai būna vienpusė, kai vienas mylintis žmogus nori žūt būt bet kokia kaina pasiekti, kad kitas žmogus, kurį stipriai myli, būtų jo. Nori sukurti su juo šeimą, nors tas kitas jo ar jos ir nemyli, nejaučia jausmų. Tada tokie santykiai būna skausmingi, neigiami ir net griaunami. Tokiuose santykiuose neretai mylintis žmogus yra išnaudojamas, menkinamas, su juo nesiskaitoma. Priklausomi nuo meilės būna tiek moterys, tiek ir vyrai.

Todėl nėra ko stebėtis, kad nemažai iš jų  ir priklausomybė, ir  prisirišimas yra suprantami kaip meilė.  Tačiau tai yra vien iliuzija, kadangi šie abu reiškiniai neretai atsiranda ten, kur meilės nėra  ir niekada nebuvo. Arba jos neliko. Tada priklausomybė ir prisirišimas tampa savotiškas meilės pakaitalas.

Išeina, kad skirtumas – principinis. Esant priklausomybei nuo meilės, pradžioje atsiranda neigiami   išgyvenimai, paskui kančia ir ligos. Nes meilė be atsako yra žudanti ir naikinanti. Tuo tarpu tikra  ir abipusė meilė suteikia žmogui „sparnus“, pakylėjimo, gyvenimo pilnatvės, kūrybiškumo.

Be to, prisirišimas neišvengiamai apriboja žmogaus laisvę, o tikra meilė – tai kito žmogaus laisvės patvirtinimas.

psichologė Angelė Kazlauskienė