Kaip atskirti gėjų nuo heteroseksualaus vaikino?

Jei žmogus tai kruopščiai slepia, stengiasi neišsiskirti, mėgdžioja heteroseksualius vyrus –  tai kartais labai sunku pastebėti. Bet tai įmanoma, su laiku ar gerai įsižiūrėjus!

Apskritai gėjų kultūroje yra tam tikrų ženklų, kuriais jie signalizuoja vienas kitam, rinkinys.

Jeigu gėjus neslepia savo orientacijos ir tiesiogiai ją deklaruoja arba naudoja tam tikrus „kodus“, tai pagal juos  ir galima nustatyti. Tačiau net jei gėjus ir neužsimaskuoja, tam tikros patirties neturintys žmonės kartais to nepastebi. Na, o jei kruopščiai užmaskuotas – tada net ir pakankamai priartėjęs prie jo – niekaip nepastebėsite.

Vis dėlto daugeliu atvejų galima. Ne visada iš pirmo žvilgsnio, bet stebint žmogų galima. Visų pirma, tai net ne elgesio ar išvaizdos reikalas, nors tai, žinoma, gali  irgi išduoti. Stebėkite, kaip žmogus žiūri į skirtingų lyčių atstovus: kiek laiko, kur, kaip.

„Radaras“ gali padėti atpažinti tik atvirus LGBT asmenis arba žmones, kurie dažnai bendrauja su LGBT bendruomene. Tai ne tik jiems būdinga simbolika, bet veikiau elgesys, kažkokios bendros reakcijos.

Apskritai ši sąvoka yra pervertintas mitas – juk nė vienas iš tų vaikinų, įsitikinusių dėl savo  seksualinės orientacijos šimtu procentų, to neišbandė. Jie tik rodo pirštais ir be pagrindo į pro šalį einančių žmonių nugarą tvirtina, kad jis yra gėjus.

Jei norite tai išsiaiškinti, lengviau porą kartų pokalbio metu paklausti apie tai, kas apima LGBT žmogaus teises ir panašiai, o teigiamų atsakymų atveju nebūsite sumuštas, nei iš karto tiesiogiai mėgintumėte teirautis apie jo orientaciją.

Ir, beje, uždaras žmogus gali būti uždaras dėl milijonų problemų gyvenime. Dėl kažkokių kitų priežasčių ir netgi dėl to, kad jam asmeniškai nepatinka nei jūs, nei aplinka. Beje, ne tik  lesbietės nemiega su visomis merginomis, bet ir gėjai nesvajoja apie visus aplink esančius vyrus.

Tai priklauso ir nuo žmogaus, kuriam kyla įtarimas. Gali būti, kad jis net nesielgs taip, kaip tikėjosi.

Žinia, mūsų visuomenėje tokie santykiai neskatinami. Todėl dauguma gėjų stengiasi nė kiek nesiskirti nuo tradicinės orientacijos žmonių. Žinoma, yra tokių, kurie save reklamuoja kaip gėjus ir to neslepia. Žinoma, tai iš karto ir atpažįstama. Bet jų nedaug. Tačiau paslėptus gėjus galima atskirti tik iš daugiau ar mažiau ilgalaikio bendravimo su jais. Beje, jau seniai pastebėta, kad pasislėpę gėjai dažniausiai veikia kaip aršūs homofobai – norėdami nuslėpti savo tikrąją orientaciją. Be to, kyla klausimas – kas tiksliai vadinamas gėjumi? Jei vyras nori lytinių santykių su savo lyties atstovu – tai yra gėjus. O jei tokie santykiai susiklostė dėl kokių nors aplinkybių – kariuomenėje, kalėjime, ar  tiesiog išgėrus, tada kitas reikalas.

Beje, pamiršome ir biseksualus, kurių yra nemažai ir kurie, vienaip ar kitaip, renkasi santykius su priešinga ir savo lytimi, kartais tuo pačiu metu. Žinoma, dažniausiai jie tai kruopščiai slepia.

Kita vertus, perdėtas visuomenės dėmesys šiuo klausimu nėra palankus stiprinti tradicinę šeimą. Be to, tokiais nestandartiniais santykiais nesveikai domisi jaunimas ir net paaugliai, o tai ypač pavojinga mūsų laikais, kai stipriai sumažėjo pirmojo lytinio kontakto amžius. O seksualinės orientacijos klausimai tokio amžiaus jaunuoliams tapo  ne mažiau aktualūs, nei pirmasis seksas.

O dėl „radaro“?.. Reikia žiūrėti, kaip žmogus rengiasi, auskarai-pakabukai-žiedai (jei yra) su simboliais, balso tembras, bendravimo maniera – padidėjęs dėmesys, žvilgsniai, prisilietimai, artimo kontakto troškimas  ir panašiai.

seksologas Liudvikas Petravičius