Ką galima galvoti apie žmogų, kuriam greitai bus 30 metų ir jis dar neturėjo intymių santykių?

Žmogus yra sociali būtybė, poros paieškos yra visiškai normalus ir įprastas procesas, sulaukus pilnametystės. Jei iki 30 metų to neįvyko, turite paklausti savęs: „Kodėl?“

Jei taip atsitiko dėl kokių nors priežasčių, tada greičiausiai žmogui taip patogu gyventi. Nes jei kas nors nėra gerai, žmogus stengiasi pakeisti.  Galų gale mes bendraujame su skirtingais žmonėmis. Ir tada, bet kuriuo atveju, anksčiau ar vėliau, gali kas nors išsirutulioti. Ir net jei tai nepasiteisintų, galima ramiai sau pasakyti, kad buvo mėginta, bet nepavyko.

Bet šioje situacijoje veikiau žmogus pats nenori ką nors pakeisti ir aktyviai judėti ta linkme. Tai yra šio žmogaus pasirinkimas. Čia net nėra ką pasakyti. Toks pasirinkimas gali būti apgalvotas. Kaip, pavyzdžiui, kai kurie vienuoliai.

30-ies metų normalių žmonių seksas jau įsibėgėja ir santykiai iš esmės jau būna nusistovėję.

Beje, žinomas išradėjas Nikola Tesla neturėjo jokio sekso visą gyvenimą  ir nieko – pragyveno ilgą gyvenimą. Mirė sulaukęs 86 metus. Yra aseksualių žmonių, kurie visiškai nejaučia seksualinės traukos.

Jei nenorite ugdyti savo prigimtinių instinktų – galbūt ir nebuvo pagrindo juos ugdyti. Galbūt susiklostė atitinkamos aplinkybės. Libido (seksualinė trauka) yra energija, o žmogus yra visuma.

Aišku, ne kas, jei nėra seksualinės traukos, bet ir ne mirtinas reikalas! Jūs ne pirmas ir ne paskutinis. Bet, jei viskas taip užsitęsė, patartina kreiptis į psichologą.

Nors objektyviai vertinant, niekam neturėtų rūpėti intymus kito žmogaus gyvenimas. Jūs neturėtumėte dėl to nei puikuotis, nei labai išgyventi.

Bet jei rūpi sužinoti, prielaidos gali būti įvairios: žmogus tiesiog nenori sekso ir jaučiasi gerai;

gal kam nors davė susilaikymo įžadą; jis (ji) savipasitenkina ir jiems nereikia sekso ir panašiai.

Bet jei jis (ji) blogai jaučiasi be intymių santykių,  tai taip pat gali atsitikti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: fiziologinių sutrikimų ir psichologinių sunkumų.

Tokiais atvejais svarbu kreiptis į specialistus, nes tikriausiai yra problemų abiejose srityse.

Jei iki 30 metų nebuvo intymumo, pasimatymų, tai, tikėtina, kad žmogui tai  galėjo nutikti ir dėl artimų santykių baimės arba kad niekaip negali išsirinkti  sau tinkamo žmogaus santykiams. Taip pat gali būti, kad žmogus nemato verto savęs, su kuriuo galima būtų užmegzti artimus santykius. Todėl galvoja: „O kam gaišti laiką, jei nieko gero iš to nebus?“.

Gali būti, kad žmogus paprasčiausiai nemoka užmegzti artimų santykių. Gal ir mėgino kada nors, bet nepavyko, pamatė, kaip sunku iš tikrųjų tą padaryti, ir neteko vilties.

Žodžiu, priežasčių gali būti daug ir tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.

Nors paklausus kitų, kad ir jūsų draugų ar pažįstamų, pasakytų, kad tai yra nukrypimas nuo normos. Ką ten šiuolaikiniame pasaulyje – prieš 200–300 metų  žmogų, visai neturinčio lytinių santykių, laikytu nesveiku.

Vis dėlto norėtųsi priskirti jus prie naivių romantikų, norėtųsi galvoti, kad tai nėra psichologinio pobūdžio traumų pasekmės, o tiesiog toks žmogaus nusistatymas. Galų gale juk tai kiekvieno asmeninis reikalas.

Kalbant apie pasimatymus – tai yra blogai, nes žmogus atima iš savęs daug malonių emocijų, patirtų per susitikimus su naujuoju pažįstamu akimirkomis.

Bet kokiu atveju gyvenimas nesibaigia sulaukus 30-ies ir galbūt  tokiu būdu žmogui pasiseks  sėkmingai išvengti krūvos klaidų, padarytų nebrandžiai bendraujant su priešingos (arba tos pačios) lyties žmonėmis.

seksologas Liudvikas Petravičius