sniegopilys.lt
Ko gero pirmiausiai dėl to, kad tokio kryžminimo eksperimentai baigtųsi nesėkmingai. Be to, nebuvo atliekama ir bandymų, norint sužinoti vienokį ar kitokį rezultatą.
Kita vertus, skirtumas tarp žmonių yra daug mažesnis nei tarp žmonių ir beždžionių ar šimpanzių. Įvairių šaltinių duomenimis, gyvuoja 0,1 proc. skirtumų tarp žmonių ir 1 proc. skirtumų tarp žmonių ir šimpanzių. Šis skirtumas gali būti daugiau nei pakankamas reprodukcinei izoliacijai. Juo labiau, kad svarbu ne tik tai, kiek skirtingų genų turime, bet ir tai, ką jie koduoja. Reprodukcinė izoliacija taip pat įmanoma santykinai nedideliu skirtumu, jei tai apima reprodukcinės sistemos funkcijų skirtumus.
Bet grynai hipotetine prasme, galima pabandyti surasti visoje žmonių populiacijoje panašiausius į šimpanzę ar beždžionę asmenį ir tikėtis, kad skirtumas bus ne 1 proc., bet, pavyzdžiui, 0,95 proc. Tačiau mažai tikėtina, kad tai kaip nors pakeistų situaciją.
Be to, kas yra reprodukcinė izoliacija? Tai reiškia, kad palikuonys negali atsirasti, bet gali būti nepaprastai maža tikimybė, jog tai iš principo įmanoma. Klausimas yra tik bandymų skaičius.
Galima įsivaizduoti, kad bus sukurtas dirbtinis hibridas, sukryžminus. Galima dirbtinai bandyti išvesti beždžionių populiaciją, kurioje atotrūkis mažės iš kartos į kartą, kol bus suderinami. Bet tai bus ne beždžionės, apie kurias mes kalbame, o specialiai išvestos naujos rūšys. Tikėtina, kad jos bus nesuderinamos su originaliomis šimpanzėmis.
Bet kuriuo atveju, visa tai yra labiau tikėtini pamąstymai šia tema.
Be to, šios prielaidos paneigia žmogaus evoliuciją nuo beždžionės. Priešingu atveju tam tikru evoliucijos etapu beždžionė turėjo pagimdyti žmogų, bet taip neatsitiko.
Jei būtų galima eksperimentiškai parodyti žmogaus evoliuciją iš beždžionės, tada žmogaus evoliucijos iš beždžionės hipotezė turėtų bent jau keletą šansų būti laikoma moksliškai pagrįsta. Todėl ši hipotezė yra ne kas kita, kaip kai kurių mokslininkų teoretikų fantazijų vaisius.
Redakcija
