Paauglys girdi, kai tėvai santykiauja

Man 16 metų ir mane erzina, kai nuolat girdžiu, kaip tėvai santykiauja. Žinoma, aš suprantu, kad tai yra jų asmeninis gyvenimas, tačiau girdimi garsai turi įtakos mano požiūriui į juos: kitą dieną būna gėda pakelti akis į juos, nenoriu su jais kalbėtis ir bendrauti. Kaip aš turėčiau elgtis šioje situacijoje?                                                                                                     

                                                                                                 vaikinas

Laiške aprašyta padėtis yra gana sudėtinga. Viena vertus, intymūs santykiai yra neatsiejama daugumos porų gyvenimo dalis. Pasakyti, kad „nėra sekso“ arba „tėvai neturi turėti lytinių santykių“, reiškia veidmainiauti.

Kita vertus, intymiuose santykiuose plačiąja šio žodžio prasme geriau, kad viskas vyktų tik tarp dviejų partnerių. Tai taikoma tiek seksualinio gyvenimo klausimams, tiek apskritai vaikų įtraukimui į sutuoktinių ar partnerystės santykių detales.

Bet kokio amžiaus vaikui tėvas ir motina pirmiausia yra tėvai. Intymių detalių žinojimas turi įtakos tėvų ir vaikų santykiams. Nors paaugliai ir neprieštarauja, kad tėvai taip elgiasi, tačiau jiems nemalonu tapti nevalingais suaugusiųjų lovos scenų klausytojais. Tai gąsdina, sukelia nepatogumo ir gėdos jausmą. Savas paauglių seksualumas vis dar vystosi, o seksualinė tema visuomenėje vaizduojama taip nevienareikšmiškai, kad suaugusiesiems dažnai būna gėda kelti šią temą.

Keli patarimai šiuo klausimu. Pirmiausiai tokioje situacijoje paaugliui reikia kalbėtis su tėvu, su kuriuo užmezgami pasitikėjimo santykiai. Aišku, turbūt dar neįsivaizduojama, kad paauglys galėtų pasakyti tiesiai šviesiai, jog jis supranta savo tėvus, bet nakties garsai jam trukdo miegoti. Ir tai daro įtaką nuotaikai ir bendravimui su jais. O jei kuris ir galėtų tai pasakyti, svarbu išlaikyti draugišką toną, ne smerkti ir kaltinti tėvus. Greičiausiai jie nežino, kad atžala girdi.

Kita vertus, paaugliui taip pat svarbu asmeniškai ar pagalbos linijoje pasikalbėti su psichologu, kad suprastų priežastis, sukeliančias neigiamas emocijas. Galbūt tai yra tik jo fantazijos apie vykstantį procesą arba idėjos apie tai, kokie turėtų būti vyro ir moters santykiai tam tikrame amžiuje, ar kiti įsitikinimai, dėl kurių tėvai  jį nervina. Asmeninis pokalbis padės išsakyti kilusias baimes ir emocijas, taip pat ateityje išvengti drovumo ir gėdos.

Tėvams svarbu užtikrinti, kad intymus gyvenimas neišeitų iš miegamojo ribų, taip pat svarbu kalbėtis su savo vaikais apie seksą. Bet tai nereiškia, kad turite pasisodinti vaiką ant kėdės ir rimtu veidu dėstyti jam intymaus gyvenimo paslaptis.

Tai turėtų būti susiję ar pritraukti prie paauglio gyvenimo įvykių, priklausomai nuo jo amžiaus. Kaip sakė viena vaikų seksologė: „Jei žinai mažiau nei 100 žodžių apie seksą, geriau apie tai nekalbėti“.

Norėdamas padėti laiško autoriui ir jo tėvams, rekomenduoju perskaityti Yasminkos Petrovič knygą „Seksas pradedantiesiems“, taip pat peržiūrėti  „Netflix“ kanalu serijas „Sex education“ („Lytinis švietimas“), kurios skiriamos 17 metų ir vyresniems žmonėms.

Beje, nevyriausybinė organizacija „Common sense media“, skirta padėti vaikams tobulėti žiniasklaidos ir technologijų pasaulyje, rekomenduoja ją žiūrėti paaugliams nuo 16 metų.

seksologas Liudvikas Petravičius