Atliktas tyrimas atskleidė nemažai klausimų. Pavyzdžiui, ar nebiologiniai ar įtėviai patiria panašių smegenų pokyčių? Kaip gimdymas veikia tėvų ir vaikų ryšį? Tik apie 0,5 proc. neurologijos tyrimų daugiausia dėmesio skiriama moterų sveikatai. Archyvo nuotrauka

Daug kas galvoja, kad  atitinkamos pozos lemia pastojimo tikimybę ir vaiko lytį. Kaip bebūtų keista, bet  šis mitas gana paplitęs tarp šiuolaikinių porų. Bet, deja, taip nėra. Vaiko lytis neturi nieko bendra su sekso pozomis net ir netiesiogiai.

 

Šiuos procesus šiuolaikinė medicina mažai kontroliuoja

Kai kurios moterys, kurios nori pastoti, santykiauja tam tikromis pozomis, tikėdamosi, kad, jų nuomone, taip padidins spermatozoidų patekimą į gimdą. Internete galite rasti įvairiausių patarimų šiuo klausimu. Kai kurie patarėjai rekomenduoja labai originalias pozas. Matyt, tai žmonės, kurie neįgyvendino savo seksualinių fantazijų. Kiti įsitikinę, kad seksas turi vykti tik misionieriaus poza.  Dar kiti rekomenduoja tai daryti „šuniškai“.

Dažnai rekomenduojama užimti „beržo“ pozą, nes tai veda prie to, kad spermatozoidai suteka į moters vidų, todėl su didesne tikimybe pasiekiamas kiaušialąstės apvaisinimas.

Tiesą sakant, po lytinio akto yra dvi įvykių vystymosi galimybės: spermatozoidai suras kiaušinėlį ir jį apvaisins arba nebus kontakto tarp spermos ir kiaušinėlio.

Kai greičiausias spermatozoidas pasiekia kiaušinėlį ir patenka į vidų, nėštumas arba įvyksta, arba ne. Šiuos procesus šiuolaikinė medicina mažai kontroliuoja. Akivaizdžiausia nėštumo nebuvimo priežastimi apvaisinimo atveju laikoma nekokybiška vienos iš lytinių ląstelių genetinė medžiaga. Be to, gimda gali būti nepasirengusi priimti embrioną.

Vienaip ar kitaip, tikimybė pastoti lytinio kontakto, įvykusio dieną prieš ovuliaciją, metu yra maždaug tokia pati, kaip laboratoriškai apvaisinto kiaušinėlio pernešimo į gimdą metu. Šis faktas leidžia manyti, kad sėkmės tikimybę lemia ne tiek tai, ar spermatozoidas susitinka su kiaušialąste (dažniausiai taip ir būna), kiek kiti veiksniai, kurie niekaip nepriklauso nuo padėties sekso metu.

 

Teoriškai vaiko lytį galima ne tik nuspėti, bet ir pasirinkti

Kitas mitas, kad vaiko lytis priklauso nuo moters – jau seniai nebeaktualus, nes mokslas įrodė, kad vaikas genetinę medžiagą iš mamos ir tėvo gauna visiškai vienodu santykiu, tai yra 50 prieš 50. Verta žinoti, kad būsimo vaiko lytis 100 proc. vyro, nes moteriškoje chromosomoje bet kokiu atveju bus X, o vyriškoje gali būti X arba Y. Nors šio proceso sukontroliuoti neįmanoma, tai daugiau atsitiktinumo reikalas.

Teoriškai vaiko lytį galima ne tik nuspėti, bet ir pasirinkti diegiant pagalbinio apvaisinimo technologijas. Jei moteris pastoja per IVF, kiaušinėlių apvaisinimas atliekamas laboratorijoje. Tada embrionai keletą dienų kultivuojami maistinėse terpėse, kurios imituoja kiaušintakių ir gimdos sąlygas. Tai yra tada, kai iš embrionų paimamos atskiros ląstelės, kurios vėliau tiriamos dėl genetinių ir chromosomų anomalijų. Tuo pačiu metu embriologas gali išsiaiškinti, kokios lyties yra tas ar kitas embrionas. Teoriškai tėvai galėtų užsisakyti embriono perkėlimą pagal lytį. Tačiau praktiškai tai draudžiama dėl etinių priežasčių.

Kartais tikrai pasirenkama lytis. Tai įmanoma tik vienu atveju: jei tėvai turi paveldimų ligų, kurios gali pasireikšti tik berniukams arba tik mergaitėms. Tada perkėlimui parenkamas tos lyties embrionas, kuris neturės paveldimos patologijos su šimtaprocentine tikimybe.

Kai kurie mano, kad jei moteris nepatirs orgazmo, nėštumas neįvyks. Tai visiškas mitas, moters orgazmas jokiu būdu nėra sėkmingo pastojimo sąlyga.

Tai liudija bent šie faktai: daug moterų niekada nepatiria orgazmo, tačiau jos sėkmingai pastoja ir susilaukia vaikų. Iki 35 metų 10 proc. moterų niekada nepatiria orgazmo. Kas penkta jų nejaučia seksualinio susijaudinimo.

Dirbtinio apvaisinimo metu, žinoma, moteris nepatiria jokio orgazmo gydytojo kabinete. Nepaisant to, spermą įvedus į gimdą, naudojant kateterį, arba embrioną perkėlus, sukelia nėštumą.

Moteris gali pastoti, jei sperma patenka į lytinius organus. Tai yra, kalbant apie apvaisinimą, vyro orgazmas yra svarbesnis nei moters.

 

Tai gali sukelti nevaisingumą arba sumažinti pastojimo tikimybę

Bet jei moteris niekada nepatiria orgazmo, šio reiškinio priežastys gali būti ir psichologinės, ir organinės.  Organizmo nebuvimas galimas esant kaltės jausmui lytinio akto metu, moters religingumui arba ne itin patraukliam seksualiniam partneriui, jo egoizmui. Esant tokiai situacijai, nėštumo tikimybė nesumažėja.

Kitais atvejais orgazmo nebuvimo priežastis gali būti organinė reprodukcinės sistemos patologija. Tai gali sukelti nevaisingumą arba sumažinti pastojimo tikimybę. Reikia suprasti, kad šiuo atveju orgazmo nebuvimas yra tik vaisingumą mažinančios ligos simptomas, tačiau negali būti laikomas tiesiogine nevaisingumo priežastimi.

Kai kas mano, kad netiesioginiai veiksniai (pavyzdžiui, gimimo data, būsimų tėvų kraujo grupė, mityba, klimato sąlygos ir kt.) gali turėti įtakos būsimo vaiko lyčiai. Tai visiška nesąmonė. Bet kūno padėtis turi įtakos tikimybei pastoti.

Faktas yra tas, kad ejakuliacijos metu vyras išskiria labai daug spermatozoidų (milijonus), ir net jei moteris iškart po lytinio akto bėga apsiplauti, dalis vis tiek liks makštyje. Čia esmė yra nepalikti daugiau, o likti vienam, bet kokybiškam.

Galų gale moters cikle yra dienų, kai nėštumas tikrai nepasireikš. Kitas dalykas, kad ne visada įmanoma tai patikimai nustatyti. Dauguma moterų vadovaujasi tik menstruaciniu kraujavimu ir numatomos ovuliacijos datos apskaičiavimu pagal kalendorių.

Neatsižvelgiama į tai, kad esant trumpai folikulinei fazei, kiaušinėlis gali išsiskirti iškart pasibaigus menstruacijoms, o spermatozoidai lytinių organų trakte gyvena keletą dienų.

Be to, nėra garantijos, kad dabartinis ciklas bus toks pat kaip ir ankstesnis. Labiausiai tikėtina, kad ovuliacija įvyks tomis pačiomis dienomis kaip įprasta. Tačiau net ir esant tolygiausiam ciklui nesėkmių pasitaiko 1–2 kartus per metus. Tada pora gali apsiskaičiuoti klaidingai, o tai lems nepageidaujamą nėštumą.

Internete galite rasti daugybę mitų apie dvynių apvaidinimą ir gimimą. Pavyzdžiui, tokie dalykai kaip metų laikas ar atitinkama mityba gali turėti įtakos dvynių  apvaisinimui  ir gimimui.

gydytoja ginekologė Aušrinė Burgelytė

“YouTube” vaizdo įrašas

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą