sniegopilys.lt
Už geraširdės ir draugiškos slaugytojos Elizabeth Wettlaufer, turėjusios slaugyti sergančius žmones, kaukės slypėjo tikras monstras, trokštantis nužudyti kuo daugiau neapsaugotų pacientų. Jo aukomis tapo mažiausiai aštuoni žmonės. Ir baisiausia, kad slaugytoja greičiausiai niekada nebūtų pagauta, jei nebūtų… pati visko prisipažinusi, rašo globalnews.ca.
Tėvai patys parinko jai draugus, būrelius ir net pomėgius
Kai 2016 metais Wettlaufer prisipažino nužudžiusi aštuonis pagyvenusius pacientus ir nesėkmingai mėginusi nužudyti dar šešis pacientus, žiniasklaida ją pavadino „pikčiausia Kanados serijine žudike“. Kas ją privertė tą padaryti? Tiesą sakant, šio moters istorija yra daug liūdnesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Elizabeth Tracey Mae „Bety“ Wettlaufer gimė 1967 metais mažame Kanados miestelyje Vudstoke. Jos tėvai Dougas ir Hazel Parkerai buvo labai griežti ir religingi žmonės, kurie kontroliavo kiekvieną mergaitės žingsnį.
Taip atsitiko, kad jie patys parinko jai draugus, būrelius ir net pomėgius. Pradinėje mokykloje Wettlaufer buvo drovi ir net kiek gremėzdiška mergaitė, kuri dažnai buvo patyčių taikinys. Ji neturėjo tikrų draugų, daugiausia dėl tėvų kaltės, todėl nebuvo kam jos ir užstoti.
Kai devintojo dešimtmečio viduryje Elizabeth pradėjo lankyti Huron Park vidurinę mokyklą, jos gyvenimas šiek tiek pagerėjo, nes ji tapo mokyklos ledo ritulio komandos vartininke. Ir, reikia pasakyti, jai sekėsi visai neblogai.
Tiesa, dar paauglystėje Bety suprato, kad jai patinka merginos, tačiau dėl religingų tėvų mergina bandė įveikti šiuos jausmus. Vėliau Elizabeth sakė, kad dėl šios priežasties ji pirmiausia ėmė nekęsti savęs, o paskui visų aplinkinių. Gali būti, kad vien dėl to aplinkiniai pradėjo pastebėti, kad Bety yra linkusi į apgaulę ir kerštinga, bet su amžiumi ji išmoks gerai tai nuslėpti.
Iš pradžių mergina norėjo studijuoti žurnalistiką, tačiau tėvų paraginta įstojo į Baptistų Biblijos koledžą, kur turėjo studijuoti mediciną.
Bet tai buvo dar ne viskas. Mat jos tėvas Dougas taip pat įstojo į šį koledžą, kad jo „mėgstamiausia dukra“ būtų prižiūrima beveik visą parą. Todėl Wettlaufer studentų metai taip pat nebuvo patys maloniausi. Tėvai net kelis kartus norėjo išsivežti merginą namo, manydami, kad ji demonstruoja pernelyg didelę nepriklausomybę.
Baigusi koledžą Elizabeth Wettlaufer įsidarbino vietos socialinėje tarnyboje, kur dirbo su negalią turinčiais žmonėmis. Kiek vėliau ji nusprendė tęsti medicinos studijas Konestogo koledže, kad taptų diplomuota specialiste.
1997 metais 30-metė Bety ištekėjo už sunkvežimio vairuotojo Donnie‘io Wettlaufer, kurio niekada nemylėjo ir todėl buvo nusiteikusi prieš vaikus. Santuoka jai tapo kone vienintele galimybe atsikratyti tėvų kontrolės.
Maždaug tuo metu jai prasidėjo bipolinis sutrikimas, kurį ji pati diagnozavo, nes nesikreipė į gydytojus, bijodama prarasti slaugytojos pažymėjimą. Ji nesugalvojo nieko geresnio, kaip pavogti vaistus nuo savo ligos, ir netrukus tapo nuo jų priklausoma.
Jai pavyko kažkaip sutvarkyti šį reikalą ir palikti ligoninę „savo noru“. Taigi 2000-ųjų pradžioje Wettlaufer liko be darbo ir nusprendė jo ieškoti internete. Tačiau, kaip dažnai būna, jauna moteris nerado to, ko ieškojo. Bet ji nenuleido rankų.
Internete Elizabeth Wettlaufer susipažino su viena moterimi Sheila Andrews. Netrukus jų bendravimas peraugo į kažką daugiau, ir ji pradėjo apgaudinėti Donnie. Jos vyras, nors ir buvo sunkvežimio vairuotojas, greitai suprato, kas vyksta. Ir išvarė žmoną iš namų, išvadinęs ją psichopate ir pataręs „kreiptis į gydytoją“.
Turėjo tenkintis atsitiktiniais darbais arba gaudavo bedarbio pašalpą
Dėl to Wettlaufer liko be darbo ir be namų. Vienintelė jos viltis buvo meilužė Sheila, kuri dirbo kalėjimo kavinėje. Andrews nepaliko savo draugės bėdoje, ir netrukus Elizabeth apsigyveno pas ją. Beje, 2005 metais jos sudarė oficialią santuoką.
Elizabeth gana ilgą laiką turėjo tenkintis atsitiktiniais darbais arba ji gaudavo bedarbio pašalpą, tačiau 2007 metais ji nusprendė susirasti nuolatinį darbą. Taip ji atsidūrė slaugos namuose „Caressant Care“, kur reikėjo „atsakingos ir rūpestingos slaugytojos“. Čia ir bus įvykdytos dauguma jos žmogžudysčių.
Pirmoji Wettlaufer auka buvo 84 metų Jamesas Silkoxas, demencija ir diabetu sergantis pacientas, kuris mirė 2007 metų rugsėjį. Atrodė, kad jis mirė dėl natūralių priežasčių, bet tai buvo žmogžudystė, kurią paskatino balsas, pasakęs Elizabeth: „Jam reikia mirti“. Jau kitą dieną slaugytoja kelis kartus viršijo vyrui reikalingą insulino dozę ir jis netrukus mirė.
Vėliau jau per tyrėjų apklausas Elisabeth detalizavo paskutines kitų jos globojamų senyvo amžiaus pacientų gyvenimo akimirkas nuo 2007 iki 2014 metų, o per paskutinę savo apklausą Wettlaufer chronologine tvarka išvardins visų aštuonių nužudytų pensininkų pavardes.
Iš pradžių kolegos Bety laikė dėmesinga ir profesionalia darbuotoja. Be to, ji gana maloniai bendravo ir atrodė labai geraširdė: domėjosi naujovėmis, visada mielai šypsojosi. Tačiau vėliau imta pastebėti keistų dalykų, kurie greičiausiai pasireiškė dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo.
Elizabeth kelis kartus atėjo į darbą girta, o kartą kolegos po naktinės pamainos ją rado be sąmonės rūsyje. Tačiau ji nebuvo atleista. Kodėl? Pacientai buvo labai patenkinti slaugytojos darbu, o vadovybė užmerkė akis į jos „mažas problemas“.
Tačiau 2012 metais padėtis pradėjo blogėti ir Wettlaufer keturis kartus buvo nušalinta nuo darbo dėl „su narkotikais susijusių klaidų“. Tik vėliau paaiškėjo, kad ji tyčia davė pacientams netinkamus vaistus. Galiausiai vadovybės kantrybė trūko ir 2014-ųjų kovą Elizabeth buvo atleista iš darbo dėl rimto incidento. Slaugytoja davė pacientui netinkamų vaistų, tačiau vyras stebuklingai buvo išgelbėtas.
Išėjus iš „Caressant Care“ slaugos namų, Wettlaufer buvo sunku susirasti darbą. 2014 metais ji keletą mėnesių dirbo, bet prarado darbą po to, kai atsidūrė reabilitacijos centre dėl narkotikų vartojimo.
Po to moteris pakeitė keletą laikinų darbų kitose gydymo įstaigose, niekur neužsibūdama ilgiau nei 3-4 mėnesius. Galiausiai ji suprato, kad pati negali susidoroti su priklausomybe ir nusprendė kreiptis pagalbos.
Nusprendė perduoti jos užrašus policijai
2016 metais rugsėjo 16 d. Elizabeth atsidūrė priklausomybių ir psichikos sveikatos centre (CAMH) Toronte. Ten 50 metų slaugytoja ir parašė kelių puslapių išpažintį, kurioje išvardijo pagyvenusius pacientus, kurie mirė „dėl jos priežiūros“.
Savo prisipažinime, be žudynių aprašymo, Wettlaufer atskleidė, kad jautė didžiulį pyktį ir neapykantą savo pacientams. Paaiškėjo, kad ji nuožmiai nekentė beveik visko, kas ją supa, ir kiekviena diena jai buvo kova su pykčiu, kurį moteris bandė numalšinti alkoholiu ir narkotikais.
Jos prisipažinimą aptikę ir perskaitę centro darbuotojai sutriko ir išsigando. Kai kurie net netikėjo, kad Wettlaufer iš tikrųjų ką nors nužudė. Tačiau jie nusprendė perduoti jos užrašus policijai, kad šie išsiaiškintų tiesą.
2016 metų spalio 5 dieną Elizabeth buvo iškviesta į apklausą policijoje. Ji atvirai prisipažino, kad tyčia perdozavo vaistų pažeidžiamiems vyresnio amžiaus pacientams nuo 75 iki 96 metų, kad jų mirtis nesukeltų įtarimų. Beje, visi – pradedant žuvusiųjų šeimos narių, baigiant gydytojais buvo įsitikinę, kad garbaus amžiaus žmonės mirė dėl natūralių priežasčių.
Po dvi su puse valandos trukusios apklausos Wettlaufer prisipažino nužudžiusi aštuonis žmones. Ji taip pat sakė, kad bandė nužudyti dar šešis žmones, tačiau jie išgyveno.
Nors pacientų mirties laikas sutapo su Wettlaufer nurodytu, policija vis dar abejojo, ar visa tai tiesa. Paprasčiau tariant, jie neturėjo pakankamai įrodymų pareikšti kaltinimus. Todėl moteriai buvo leista grįžti namo. Be to, ją priglaudė… tėvai, kurie negalėjo patikėti, kad jų dukra tapo žudike.
Tačiau Wettlaufer neilgai gyveno po savo pagyvenusio tėvo ir motinos sparnu. Buvo rasti įkalčiai, o 2016 metų spalio 24 dieną ji buvo suimta ir apkaltinta aštuoniomis žmogžudystėmis.
Žinia apie suėmimą sukėlė pasipiktinimo bangą žiniasklaidoje. Nusikaltėlės įvykdytos gudrios žmogžudystės pakirto visuomenės pasitikėjimą pagyvenusių žmonių priežiūros sistema Ontarijuje. Juk valdžia atvirai pasakė, kad jei ne Wettlaufer prisipažinimas, niekas nebūtų net pagalvoję, kad tai buvo įvykdytos tyčinės žmogžudystės.
Keista, bet vėliau paaiškėjo, kad Elizabeth dar 2014–2016 metais pasakojo apie tai, ką padarė keliems pažįstamiems: buvusiam partneriui ir klebonui, tačiau niekas rimtai jos žodžių nežiūrėjo.
„ Žinojau skirtumą tarp teisingo ir neteisingo, bet mane aplankė „bangos“, kurių negalėjau suvaldyti, – teisme kalbėjo buvusi slaugytoja. – Dievas ar velnias, ar kas nors kitas norėjo, kad tai daryčiau. Ir aš jam paklusau… Maniau, kad po žudynių įgausiu jėgų antplūdį, bet man tai niekada nepatiko. Su kiekviena mirtimi jaučiausi vis blogiau“.
2016 metais birželio 27 d. Wettlaufer buvo nuteista aštuoniais įkalinimais iki gyvos galvos (už kiekvieną atimtą gyvybę) be galimybės būti lygtinai paleistai ateinančius 25 metus. Teisėjas, priimdamas nuosprendį, Wettlaufer pavadino „mirties šešėliu“, kuri įvykdė baisiausius nusikaltimus, kokius jis kada nors nagrinėjo.
