Trys žaidimų teorijos gudrybės, kurios pagerins jūsų meilės reikalus

Žaidimo teorija – matematinis analizės metodas, leidžiantis aiškiai numatyti veiksmų, taip pat ir romantiškų, pasekmes. Lemtingus susitikimus, meilę iš pirmo žvilgsnio, sėkmingų ilgalaikių santykių paslaptis puikiai apibūdina žaidimų teorija, rašo mindyourdecisions.com.

 

Tokiais atvejais duodamas standartinis patarimas

Iš karto pereikime prie dažnų situacijų, kurias išgyvena kiekviena pora, ir paanalizuokime jas matematikos požiūriu. Rezultatas bus visiškai tikslus, kad suprastumėte, kaip elgtis norint laimėti meilės žaidimą.

Kaip manote, kada galima susitarti dėl sekso per pirmąjį pasimatymą? Tai viena dažniausių dilemų, apie kurią merginos galvoja sutikusios, kaip joms atrodo, savo svajonių vyrą. Kaip tai atsitinka? Viena vertus, vyras gražus, pirmas pasimatymas tiesiog stebuklingas, jūs taip susižavėjote vienas kitu, kad intymus pasimatymo tęsinys atrodo daugiau nei natūralus, bet… Jei seksas įvyktų taip greitai, vyras manys, kad mergina per daug prieinama ir nusivils ja? O jei jis nuspręs, kad mergina per daug senamadiška ir nuobodi?

Kuriam pasirinkimui teikti pirmenybę, jei kiekvienas iš jų vienodai gali būti ir laimintis, ir pralaimėjęs? Tokiais atvejais duodamas standartinis patarimas: „Elkitės pagal tai, ką sako širdis“. Tačiau tai netiesa. Ką sako žaidimų teorija?

Didžiosios Britanijos ekonomistai (taip, būtent ekonomistai!) išsiaiškino, kad romantika tikrai yra žaidimas – ir žaidimų teorija pateiks jums keletą atsakymų, kodėl merginai labiau apsimoka ištempti merginimosi laikotarpį, atidėti pirmąjį seksą vėlesniam laikui. Ir būtent ši žaidimų teorija joms padėjo tai padaryti.

Tyrėjai ištyrė, kokias strategijas vyrai ir moterys pasirenka piršlybų etape. Tiesą sakant, piršlybos buvo vertinamos kaip žaidimas, kuriame seksas yra laikomas vyro pelnu, o moteriai seksas yra seksas su „geru“ vyru, rūpestingu ir atsakingu, su kuriuo galima tikėtis ilgalaikių santykių.

Išanalizavę strategijas, mokslininkai priėjo prie apskritai nuspėjamos išvados. „Geri“ vyrai vidutiniškai linkę pirštis ilgiau nei „blogi vaikinai“ – tie, kurie į moterį žiūri tik kaip į seksualinį objektą ir savęs patvirtinimo būdą. O tai reiškia, kad merginai, kuri siekia rimtų santykių, labiau apsimoka atidėti seksą.

Tai jai suteikia du privalumus. Pirma, ji turi laiko suprasti, kokiam tipui priklauso tas vyras. Antra, blogi partneriai užsitęsusių piršlybų etape atsisijoja patys, tarsi savaime. Taigi, jei vyras nuėjo į tris ar keturis platoniškus pasimatymus, tikimybė, kad jis geras, padidėja.

Tačiau čia verta pateikti svarbią pastabą. Aukščiau aprašytas modelis atspindi tik vieną iš žaidimo variantų, kur atlygis moteriai yra ilgalaikiai santykiai. Jei mergina siekia kitokio laimėjimo, pavyzdžiui, aistringo atostogų romano be pretenzijų tęsti, situacija pasikeičia. Tokiu atveju nėra prasmės tempti piršlybų laikotarpį. Todėl seksas per pirmąjį pasimatymą yra visiškai pagrįstas.

Svarbu tik suprasti, kas tiksliai yra jūsų laimėjimas. Ir tada dėlionė susidėlios.

Amerikoje leidžiamas laikraštis „Huffington Post“ apžvelgė pasimatymų ir žaidimų teoriją: kaip priimti geresnius sprendimus meilės sferoje.

Įsivaizduokite situaciją: penktadienį 18.30 val. ir 20.00 val. turite pasimatymą. Vardan to jau atsisakėte pasiūlymų praleisti vakarą su draugais ar artimaisiais. Kuo greičiau grįžę namo iš darbo, nusiprausiate po dušu, o dabar stovite priešais spintą ir svarstote, ką apsirengti.

Žmogus, su kuriuo einate į pasimatymą, jums svarbus ir norite padaryti jam įspūdį, todėl atidžiai rinkitės aprangą. Juolab, kad užsisakėte staliuką geriausiame miesto restorane. Galų gale šios dienos laukėte nuo pirmadienio ir dabar įvyks susitikimas.

Ir tuo metu  suskamba išmanusis telefonas: „Atsiprašau, aš negaliu kalbėti. Esu užsiėmęs darbe, susitiksim kitą kartą, paskambinsiu vėliau“.

 

Apsimeskite, kad nieko ypatingo neįvyko

Apima nusivylimas, pasipiktinimas, net pagieža ir neapykanta – štai ką jūs jaučiate šią akimirką. Kas toliau? Atrodo, kad yra tik du variantai.

Piktai pasakote savo partneriui viską, ką galvojate apie jį ir taip sugadinate vakarą. Tačiau ši galimybė yra kupina santykių pertraukos, jei partneris atsisako pripažinti kaltę ir atsiprašyti.

Nepaisant jūsų sieloje siautėjančio pykčio, apsimeskite, kad nieko ypatingo neįvyko. Todėl atsakykite: „ Žinoma, aš suprantu, pasimatysime kitą kartą“. Tačiau šis variantas turi ir pavojų: jei nuolat nepaisysite savo interesų, galų gale atsisės ant sprando. Taigi ką daryti, kad neįžeistumėte savęs ir nesukeltumėte pavojaus santykiams? Tiksliau, ką sako žaidimų teorija?

Žaidimo teorijoje šis atvejis vadinamas „kalinio dilema“. Jo esmę apibūdina paprasta kriminalinė situacija.  Tarkime, yra du bendrininkai, kuriuos policija sučiupo nusikaltimo vietoje. Norėdami neabejotinai įrodyti savo kaltę, teisėsaugos pareigūnams reikia bent vieno prisipažinimo. Bendrininkai sodinami skirtingose ​​kamerose ir kiekvienam skelbiamos šios sąlygos:

1.Jei abu atsisako bendradarbiauti su policija ir tylės, kiekvienam bus paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.Jei kiekvienas nuoširdžiai prisipažins, abiem bus duota po dvejus metus.

3.Jei tik vienas prisipažins, o antrasis tylės, tada pirmasis bus tuoj paleistas, o antrasis bus įkalintas ištisus dešimt metų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad optimaliausia strategija – abiem tylėti. Bet tai teoriškai. Praktikoje kaliniai nebendrauja tarpusavyje, o tai reiškia, kad kiekvienas iš jų negali atsisakyti rizikos, kad partneris dėl asmeninės laisvės jį išduos ir suvers visą kaltę. Jei vienas prisipažins, tada geriau, kad prisipažintų ir antrasis, jog negautų maksimalaus termino.

Žaidimo teorijos požiūriu šiuo atveju geriausias variantas yra prisipažinti (tai yra nebendradarbiauti tarpusavyje). Tik tokiu būdu kiekvienas žaidėjas gali sumažinti savo galimus nuostolius.

Tačiau yra svarbus „bet“. Tokia strategija – išduoti ar laukti partnerio išdavystės – pasiteisina tik tuo atveju, jei kalbame apie trumpalaikius santykius. „Kalinio dilemoje“ bendrininkai atsisakė bendradarbiauti – atsipirko minimaliais nuostoliais.

Tai reiškia, kad skandalą galite kelti tik tuo atveju, jei jums svarbu apginti savo teises ir tausoti nervus (viską pasakius, nereikia kaupti nuoskaudų ir skirti papildomo laiko rūpesčiams), o bendra ateitis jums yra dešimtas klausimas.

Tačiau, jei abu planuojate tęsti santykius, pelningiausia yra sąžiningas žaidimas, kurio metu kartojate partnerio veiksmus. Tai yra, kol jis bendradarbiauja, jūs irgi bendradarbiaujate, o kai jis nustoja, jūs savo ruožtu  irgi atsisakote bendradarbiauti.

 

Kuo ilgiau gyvenate kartu, tuo daugiau kaupiasi „kalinių dilemų“

Atšaukto pasimatymo situacijoje racionaliausias žaidimo teorijos pasiūlytas sprendimas atrodo taip. Reikėtų išreikšti nepasitenkinimą pasimatymą atšaukusio partnerio veiksmais (juk taip elgdamasis jis atsisakė bendradarbiauti). Tačiau jei po to seka atsiprašymas (grįžta prie bendradarbiavimo), partneriui reikėtų atleisti ir viską pamiršti.

Visiems žinoma frazė: „Ir jie ilgai gyveno laimingai“ – kai kurioms poroms šis triukas pavyksta, o kai kurioms – ne. Ir čia taip pat svarbų vaidmenį atlieka ta žaidimo teorijos dalis, kuri kalba apie kompetentingą bendradarbiavimą.

Kaip tai atsitinka? Kuo ilgiau gyvenate kartu, tuo daugiau kaupiasi „kalinių dilemų“. Jūs ne visada suprantate vienas kitą, kiekvienas turi savo nuomonę ar požiūrį, kuris vienaip ar kitaip verčia įžeisti partnerį, todėl, deja, neapseinama be nesusipratimų ir įžeidimų. Taigi, ką daryti, kad santykiai nesugriūtų? Ką sako žaidimų teorija?

Dar 1984 metais garsus amerikiečių politologas Robertas Axelrodas išleido knygą „Bendradarbiavimo evoliucija“. Joje jis suformulavo labiausiai laimėjusią ilgalaikės verslo ir politinės partnerystės palaikymo strategiją. Tačiau Axelrodo požiūris tinka ir asmeniniams santykiams. Jo strategija atrodo maždaug taip:

1. Bendradarbiaukite su partneriu, kol jis bendradarbiauja su jumis

Tai reiškia, sutikite su juo, eikite link jo, ieškokite kompromisų, pasitikėkite ir nesikeiskite.

2. Išreikškite nepasitenkinimą, jei bendradarbiavimas baigiasi

Jei partneris neįvykdė jums duoto pažado, vienašališkai atšaukė abiejų suplanuotą susitikimą, buvo nemandagus jūsų (jūsų artimųjų) atžvilgiu ar buvo kaip nors apgautas, svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai pareikšti, kad esate nepatenkinti šiuo faktu. Tai savotiškas manifestas: jūs tuo pačiu pareiškiate, kad esate pasirengę atsisakyti bendradarbiavimo.

3. Grįžkite prie bendradarbiavimo

Jei po jūsų manifesto partneris pareiškė norą grįžti prie bendradarbiavimo – atsiprašė, ištaisė klaidas – taip pat grįžkite prie bendradarbiavimo. Apskritai elkitės kaip partneris ankstesniame žaidimo rate – kartokite jo judesius.

4. Būkite atviri

Abipusiai naudingiems santykiams svarbu, kad partneriai suprastų vienas kito motyvus ir ketinimus. Todėl nereikėtų manipuliuoti, apgaudinėti, sekti, slapta skaityti korespondenciją, įsižeisti „nepasakysiu kodėl, atspėk pats“ ir keršyti jam.

Kuo aiškesni ir atviresni būsite, tuo lengviau partneris jus supras. O supratimas  ir yra raktas į sakramentą „ir jie gyveno laimingai amžinai“, be kurio neįsivaizduojama laiminga meilė.