Penki juokingi pasiteisinimai, žūt būt norintiems išsaugoti išsisėmusius santykius

Kiekvienas iš mūsų patiria egzistencinį intymumo poreikį su kitu žmogumi. Dar geriau, kad jis būtų  abipusis. Tačiau kai meilė palieka santykius, mes kenčiame ir… dažnai būname kartu, randame vis daugiau priežasčių nieko nekeisti. Permainų ir netikrumo baimė tokia didelė, kad mums atrodo, jog geriau palikti viską taip, kaip yra. Kaip pateisinti šį sprendimą sau? Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančius atsakymus.

1. „Jis mane myli“

Toks pasiteisinimas, kad ir kaip keistai atrodytų, iš tikrųjų patenkina žmogaus saugumo poreikį. Atrodo, kad esame už jo kaip už mūro sienos, kad viskas ramu ir patikima, vadinasi, galime atsipalaiduoti. Tačiau tai nėra pernelyg teisinga mylinčiojo atžvilgiu, nes jo jausmai nėra abipusiai.

Be to, laikui bėgant prie emocinio abejingumo gali prisidėti susierzinimas ir neigiamas požiūris, todėl santykiai nustos teikti malonumą ne tik jums, bet ir jūsų partneriui.

Be to, verta atskirti „jis mane myli“ nuo „jis sako, kad mane myli“. Pasitaiko, kad partneris apsiriboja tik žodžiais, o iš tikrųjų viskas yra kitaip. Neretai tokiais atvejais ir dingsta be įspėjimo. Šiuo atveju, net jei jis  ir myli jus kaip tada? Kaip seserį? Kaip žmogų, kuris tikrai priims ir palaikys? Svarbu suprasti, kas tiksliai vyksta jūsų santykiuose ir ar verta juos tęsti. O gal jie jau seniai tapo fikcija.

2. „Visi taip gyvena ir aš galiu“

Per pastaruosius dešimtmečius keitėsi šeimos institucijos samprata. Tačiau vis dar išliko iš senų laikų susiformavęs požiūris. Tada meilė nebuvo tokia svarbi: reikėjo sukurti porą.

Dabar viskas kitaip, požiūriai „būtinai turi susituokti ir gimdyti iki 25 metų“ arba „vyras turi būti ne laimingas, o daryti viską dėl šeimos, pamiršdamas savo pomėgius“ tampa praeitimi. Mes norime būti laimingi, ir tai yra mūsų teisė. Tad laikas pasiteisinimą „visi taip gyvena ir aš galiu“ pakeisti posakiu: „Noriu būti laiminga ir dėl to padarysiu viską: jei būsiu nepatenkinta šiuose santykiuose, tai tikrai juos nutrauksiu“.

3. „Kankinuosi, bet bijau ką nors keisti“

Vyresniajai kartai santuoka yra stabilumo ir saugumo garantas. Statuso pasikeitimas vargu ar jiems patiks, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte likti su nemylimu žmogumi ir dėl to kentėti. Jeigu jums svarbi tėvų nuomonė ir nenorite jų nuliūdinti, pasikalbėkite su jais, paaiškinkite, kad dabartiniai santykiai verčia jus kankintis, o ne mėgautis gyvenimu.

4. „Neįsivaizduoju, kaip gyvenčiau viena“

Tiems, kurie įpratę gyventi poroje, tai svarus argumentas – ypač jei žmogus iki galo nejaučia savo „aš“ ribų, negali sau atsakyti į klausimus, kas jis toks ir ką sugeba padaryti pats, be partnerio. Toks pasiteisinimas – signalas, kad „prasmegote“ poroje. Ir, žinoma, reikia būti pasiruošus, kad staigus pasitraukimas iš santykių bus skausmingas. Būtina atlikti parengiamąjį psichologinį darbą ir išmokti pasikliauti savo vidiniais ištekliais.

5. „Vaikas augs be tėvo “

Suprantama, ši frazė labiau tinka susituokusioms poroms. Dar visai neseniai išsiskyrusios mamos užaugintas vaikas kėlė užuojautą, o jo „nelaimingieji“ tėvai – pasmerkimą. Šiandien daugelis pripažįsta, kad vieno iš tėvų nebuvimas kai kuriais atvejais yra geriausia išeitis nei abipusė nepagarba ir  nesibaigiantys konfliktai bei skandalai vaiko akivaizdoje.

Už aukščiau paminėtų pasiteisinimų slypi tam tikros baimės – pavyzdžiui, vienatvė, nenaudingumas, bejėgiškumas. Svarbu nuoširdžiai sau atsakyti į klausimą, ar esate pasirengusi toliau gyventi su didėjančiu nepasitenkinimo jausmu. Kiekvienas pasirenka, kuriuo keliu eiti: bandyti užmegzti naujus santykius ar juos nutraukti.