sniegopilys.lt
2013 metais Kanadoje, Ontarijoje gyvenantis Geraldas Cottenas įkūrė kriptovaliutų biržą „Quadriga CX“. Per ateinančius penkerius metus „Quadriga“ uždirbs milijardus dolerių iš kriptovaliutų biržų ir įsitvirtins kaip pirmaujanti skaitmeninių mainų platforma Kanadoje. Tačiau Cotten mirtis 2018 metų gruodį atskleidė daug įdomių ir nepaaiškinamų detalių, susijusių su įmone.
Dar 2009 metų pradžioje buvo išleista pirmoji bitkoinų kriptovaliuta, o jos kūrėjas, slapyvardžiu Satoshi Nakamoto, aiškiai pasakė, kad tikisi sukurti finansų sistemą, kurios nekontroliuotų finansų s ar vyriausybinės institucijos.
Per kelias dienas tapo milijonieriumi
Geraldas Williamas Cottenas gimė 1988 metais gegužės 11 dieną. Jis užaugo Belleville‘io mieste, Ontarijo valstijoje, o baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Jorko universitetą Toronte. Ten vaikinas pradėjo studijuoti Verslo mokykloje ir įgijo verslo administravimo bakalauro laipsnį.
Baigęs studijas, Cottenas toliau gyveno ir dirbo Toronte. Maždaug tuo metu jis susidomėjo kriptovaliutomis, kurių populiarumas pradėjo sparčiai augti. Cottenas investavo į bitkoiną dar prieš tai, kai kriptovaliutos kaina pakilo. Gana greitai jis tapo „sertifikuotu bitkoinų profesionalu“ (sertifikuoti bitkoinų profesionalai gali pritaikyti bitkoinų technologiją savo profesinėje srityje ir suprasti privatumo, dvigubų išlaidų ir kitus su valiuta susijusius klausimus- red.).
2013 metais Geraldas Cottenas iš Toronto persikėlė į Vankuverį, Britų Kolumbiją, kur su draugu Michaelu Patrinu įkūrė kriptovaliutų keityklą „Quadriga“. Įmonė užsiėmė kriptovaliutų keitimu į tikrus pinigus ir atvirkščiai. „Quadriga“ skaitmeninė birža pradėjo veikti tų pačių metų gruodžio mėnesį.
Iš pradžių „Quadriga“ buvo skirta tik kaip paslauga dirbantiems vietinėje rinkoje, tačiau greitai tapo viena pirmaujančių kriptovaliutų keityklų Kanadoje. 2014 metais Vankuveryje „Quadriga“ įdiegė kelis bitkoinų bankomatus. Iki metų pabaigos jie turėjo keturis darbuotojus su biurais Vankuveryje ir Toronte. Keitimų suma siekė daugiau nei 7,4 milijono dolerių.
Nors atrodė, kad viskas klostėsi gerai, 2015 metais „ Quadriga“ pradėjo turėti problemų.
Įkūrėjas ir generalinis direktorius Cottenas nusprendė paviešinti įmonę. Tačiau toks sprendimas supykdė kitus bendrovės direktorius, nes ankstesniais mėnesiais bendrovė susidūrė su grynųjų pinigų trūkumu. Tiesą sakant, iki 2015 metų sausio mėnesio „Quadriga“ uždirbo vos 22 168 JAV dolerių, keičiant kriptovaliutas, tačiau prarado apie 90 tūkst. JAV dol. – priežiūros ir veiklos išlaidų.
Dabar daugelis Geraldo Cotteno sprendimą laiko blefu – jis niekada neketino įtraukti įmonės į Kanados vertybinių popierių biržą.
2015 metų birželį „Quadriga“ pritrūko pinigų ir beveik visi Geraldo darbuotojai paliko įmonę. Michaelas Patrinas taip pat pasitraukė po to, kai susikivirčijo su Cottenu dėl sprendimo paviešinti įmonę.
Kaip ir tikėtasi, Geraldas Cottenas nusprendė neįtraukti „Quadrigos“ į sąrašą iki 2016 metų. Galbūt jis ir nenorėjo skelbti bendrovės finansinių ataskaitų, tačiau dabar galima tik spėlioti, kokios buvo tokio sprendimo priežastys.
2016 metais Geraldas Cottenas asmeniškai vadovavo beveik visiems įmonės veiklos sritims. Visas operacijas jis atliko per savo nešiojamąjį kompiuterį. Jis papildė „QuadrigaCX“ platformą daugiau funkcijų, leidžiančių vartotojams ne tik keisti bitkoinus į grynuosius (ir grynuosius pinigus į bitkoinus), bet ir papildė tokias funkcijas kitomis kriptovaliutomis (Litecoin ir Etherium).
2017 metais vidutinė bitkoino kaina išaugo nuo 1 tūkst. JAV dol. iki didžiausios vertės, viršijančios 20 tūkst. JAV dolerių. „QuadrigaCX“ dabar atliko milijardų dolerių vertės sandorius. Platforma paėmė nedidelę kiekvieno sandorio dalį kaip komisinį atlyginimą, o Geraldas Cottenas per kelias dienas tapo milijonieriumi.
Keista, bet tai sukėlė daugybę papildomų problemų. Nepaisant to, kad pajamos buvo milžiniškos, „Quadriga“ neturėjo tikros apskaitos sistemos. Įmonei iš esmės vadovavo vienas asmuo – Geraldas Cottenas savo nešiojamajame kompiuteryje – ir operacijų apdorojimui naudojo išorinius mokėjimo procesorius. Dėl to kilo nemažai pinigų srautų problemų. Dar blogiau, „Quadriga“ prarado apie 14 milijonų JAV dolerių dėl klaidos naudojant Ether kriptovaliutą.
Panašios problemos kompaniją persekiojo ir 2018 metais. Grynųjų pinigų srautų problemos tęsėsi, todėl galiausiai „QuadrigaCX“ klientų užklausų apdorojimo laikas pailgėjo. Pirmąjį pusmetį biržos klientai pranešė turėję kelias dienas laukti, kol bus išnagrinėti jų prašymai dėl grynųjų pinigų išėmimo.
Paklaustas, kodėl klientams prireikia vis daugiau laiko savo bitkoinus ir kitas kriptovaliutas iškeisti į tikrus pinigus, „Quadriga“ generalinis direktorius Geraldas Cottenas rado paaiškinimą – visa tai susiję su jo vedama teisine kova prieš Kanados banką, apie kurią bus kalbama vėliau.
2018 metų sausį buvo įšaldyta apie 28 mln. JAV dolerių, kurie buvo pervesti per „Quadriga“. Šiuos pinigus apdorojo Costodian Inc. mokėjimo sistema. Canadian Imperial Bank of Commerce (toliau sutrumpintai CIBC) pastebėjo, kad pinigai per šias sąskaitas juda į Costodian Inc savininko José Reyes asmenines sąskaitas. CIBC įšaldė pinigus, bandydamas išsiaiškinti, kam jie priklauso. Pinigus jie planavo grąžinti teisėtiems savininkams, tačiau tam reikėjo bent jau glaustos apskaitos ataskaitos. CIBC ne kartą bandė susisiekti su „Quadriga“ darbuotojais arba jos generaliniu direktoriumi Geraldu Cottenu, bet negalėjo to padaryti. Į visus jų skambučius ir elektroninius laiškus neatsakyta. Po pakartotinių nesėkmingų bandymų susisiekti su Quadriga, CIBC kreipėsi į teismą, siekdamas areštuoti 28 mln. dolerių įšaldytą turtą ir nustatyti jo nuosavybę.
Tai įvyko tuo metu, kai bitkoinų kainos nukrito daugiau nei 60 proc. Ontarijo Aukščiausiasis Teismas pradėjo teisminį procesą. „ Quadriga“ generalinis direktorius Geraldas Cottenas parašė apie šio įšaldyto turto poveikį jo klientams: „Šiuo metu kai kurios konkrečios išėmimo galimybės vėluoja, ypač dėl to, kad CIBC turi dešimtis milijonų mums priklausančių dolerių“.
Cottenas paprašė grąžinti jo vadovaujamai „Quadrigai“ pinigus ir pateikė ieškinį.
„Teismas neturėtų atsižvelgti į nepagrįstus ir labai įžeidžiančius banko kaltinimus, kad vykdome šešėlinius sandorius, nes „Quadriga“ yra prekybos platforma asmenims, prekiaujantiems kriptovaliutomis“, – parašė Cottenas.
Be to, Geraldas Cottenas parašė daugybę el. laiškų „Quadriga“ klientams, kaltindamas Kanados bankų sistemą sąmokslu prieš jį ir kitas kriptovaliutų biržas.
2018 metų lapkritį Ontarijo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Glennas Haney nusprendė, kad nėra aišku, kam iš tikrųjų priklauso 28 milijonai dolerių įšaldytas turtas, todėl pinigai buvo perduoti Aukščiausiajam teismui tolimesniam tyrimui.
Prieš išvykdamas į Indiją atnaujino ir pasirašė savo testamentą
Tais pačiais metais Geraldas ir jo mergina Jennifer Robertson susituokė. 2016–2018 metais pora įsigijo keletą nekilnojamojo turto Kanadoje, didžiausias pirkinys buvo namas Fall River mieste, (Kanados provincija).
Kartu su žmona Jennifer Cottenas aplankė daugybę šalių. Jie pradėjo dažnai skraidyti lėktuvais, kol vėliau vyras nusipirko savo lėktuvą, kurio vertė apie pusę milijono dolerių. Taip pat jachtą.
24 metų amžiaus Geraldui buvo diagnozuota Krono liga (tai lėtinė žarnyno liga, kuriai būdingas uždegimas). Kiekvieną mėnesį jam prireikė tūkstančių dolerių vertės vaistų.
2018 metų lapkritį Jerry‘is ir jo žmona Jennifer ruošėsi 2 savaičių kelionei į Indiją. Pora planavo aplankyti vaikų globos namus, kuriems anksčiau buvo pervedę įspūdingą sumą. Jie taip pat planavo aplankyti Tadžmahalą.
Prieš išvykdamas Geraldas Cottenas atnaujino ir pasirašė savo testamentą. Didžiąją dalį savo turto jis paliko savo žmonai Jennifer ir paskyrė ją valdyti visą jo turtą: dvarą, lėktuvą, jachtą, brangius automobilius ir keletą nekilnojamojo turto Britų Kolumbijoje ir Naujojoje Škotijoje. Į testamentą buvo įtraukta net 100 tūkst. JAV dolerių suma, kurią reikėjo atidėti dviejų poros čihuahua veislės šunų išlaikymui. Praėjus kelioms dienoms po testamento pasirašymo, Geraldas Cottenas ir jo Jennifer Robertson išvyko į Indiją.
Į Naująjį Delį, Indiją, pora atvyko 2018 metų lapkričio 30 dieną. Ten jie planavo pradėti savo medaus mėnesio šventes, taip pat dalyvauti jų remiamos prieglaudos atidaryme. Po savaitės Cotteno sveikata ėmė blogėti.
Gruodžio 8 d. jie atvyko į Džaipurą (Indija) ir planavo mieste praleisti keturias naktis. Netrukus po to Cottenas pasijuto blogai. Viešbučio medikė bandė padėti, bet nieko negalėjo padaryti.
Tą vakarą Geraldas Cottenas buvo skubiai nugabentas į Fortis Escorts ligoninę. Vyrui buvo diagnozuotas sepsinis šokas – duota antibiotikų ir jis buvo paguldytas į atskirą kambarį.
Kitą dieną Cotteno būklė dar labiau pablogėjo, todėl jis buvo perkeltas į reanimaciją. Po 2 valandų jo širdis sustojo.
2018 metų gruodžio 9 dieną apie 19.26 val., Geraldas Cottenas mirė sulaukęs 30 metų. Jo mirties priežastimi buvo nurodytas staigus širdies sustojimas, o kraujo tyrimai parodė padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, rodantį sepsį.
Po kelių dienų Jennifer Robertson iš vietos savivaldybės gavo mirties liudijimą, taip pat iš vietos policijos „neprieštaravimo pažymą“, kuri leido jai pargabenti vyrą atgal į Kanadą.
2018 metais gruodžio 12 dieną, praėjus trims dienoms po Geraldo mirties, Jennifer Robertson „Quadrigos“ vardu pateikė oficialų pareiškimą. Ji teigė, kad „Quadriga“ turėjo apie 363 tūkst. registruotų vartotojų, o bendrovė buvo skolinga apie 250 mln. JAV dolerių kriptovaliutų ir maždaug 115 tūkst. JAV grynųjų. Beveik visos įmonės lėšos ir turtas buvo „šaltoje saugykloje“ (tai yra skaitmeninių monetų saugojimo būdas, kai privatus raktas yra ant laikiklio. Ekspertai šį metodą vadina lygiaverčiu banko saugyklai dėl savo patikimumo ir saugumo), todėl jų nebebuvo galima naudoti. Apskritai „šaltas sandėliavimas“ turi ir trūkumų: galima prarasti prieigą prie įrenginio, atsitiktinai jį sugadinus.
Geraldo Cotteno mirties metu „Quadriga“ piniginėse kriptovaliutų buvo tik 682 tūkst. JAV dolerių. Dingo daugiau nei 130 milijonų dolerių kriptovaliutų.
Po generalinio direktoriaus ir įkūrėjo mirties „QuadrigaCX“ toliau veikė. Birža ir toliau priimdavo indėlius daugiau nei mėnesį, niekam nepranešusi, kad mirė bendrovės vadovas Geraldas Cottenas.
Grįžusi į Kanadą Jennifer Robertson surinko direktorių tarybos narius, norėdama nustatyti tolesnius bendrovės veiksmus. Tada ir paaiškėjo, kad įmonė iš tikrųjų susideda iš vieno darbuotojo – Geraldo Cotteno, ir jis visą darbą atliko vienas savo nešiojamajame kompiuteryje. Nė vienas iš kitų direktorių nebuvo susijęs su bendrove nuo 2016 metų.
Jennifer bandė išsiaiškinti, kaip pasiekti įmonės lėšas, kad galėtų išmokėti klientams jų pinigus, tačiau, išskyrus mažiau nei 1 milijoną dolerių, laikomus bendrovės „karštosiose piniginėse“ ir maždaug 70 milijonų dolerių grynųjų, nieko nerasta.
Daugelis manė, kad ji buvo įtraukta į Cotteno sugalvotą sukčiavimo schemą
2019 metais sausio 14 dieną, praėjus daugiau nei mėnesiui po Geraldo mirties, „Quadriga“ svetainėje ir socialiniuose tinkluose pagaliau pasirodė pranešimas. Jennifer Robertson paskelbė, kad mirė bendrovės vadovas. Tai sukėlė nemažai klausimų ne tik tarp „Quadriga“ klientų, kurie per biržą investavo šimtus, tūkstančius ir net milijonus dolerių į kriptovaliutą, bet ir iš valdžios, pradėjusios tyrinėti vidinę biržos veiklą.
Nepaisant šio pranešimo, „QuadrigaCX“ ir toliau priėmė indėlius kitas dvi savaites. Tai reiškė, kad įmonė vis dar gaudavo pinigų. Netrukus po to, sausio 28 dieną, bendrovės svetainė perėjo į priežiūros režimą, nes susirūpinę klientai pradėjo domėtis, kas toliau nutiks didžiausiai kriptovaliutų biržai Kanadoje.
2019 metais sausio 31 dieną buvo paskelbta, kad „Quadriga“ pateikė kreditorių apsaugą, o tai reiškia, kad įmonė liko per žingsnį nuo bankroto. Tai reiškė, kad įmonė neturėjo aiškaus plano, kaip judėti į priekį ir grąžinti klientams priklausomus pinigus.
Jennifer Robertson savo ieškinyje teigė, kad įmonė neturėjo pinigų, reikalingų atsiskaityti su klientais. Pareiškime Robertson teigė, kad didžioji įmonės turto dalis buvo laikoma „šaltoje saugykloje“, prie kurių galėjo prieiti tik jos velionis vyras. Ji taip pat teigė, kad 2018 metais bylinėjantis su CIBC, buvo įšaldyta daugiau nei 28 mln. JAV dolerių
„Nešiojamasis kompiuteris, kurį Geraldas naudojo įmonės veiklai vykdyti, yra užšifruotas, aš nežinau nei slaptažodžio, nei atkūrimo rakto. Nepaisant pakartotinių ir išsamių paieškų, niekur jų neradau“, – teigė našlė savo pareiškime.
2019 metais vasario 5 dieną didelė tarptautinė įmonė „Ernst & Young“ buvo paskirta nepriklausomu „Quadriga“ auditoriumi. Paaiškėjo, kad „Quadriga“ neturėjo nei banko sąskaitos, nei jokios formalios apskaitos sistemos. Taip pat buvo pranešta, kad „Quadriga“ buvo visiškai valdomas iš generalinio direktoriaus Geraldo Cotteno nešiojamojo kompiuterio ir iš jo namų Nova Scotia.
Ekspertai ištyrė daugybę velionio įrenginių, įskaitant du naujus nešiojamus kompiuterius, du senus nešiojamuosius kompiuterius, du naujus mobiliuosius telefonus, du senus mobiliuosius telefonus, ieškodami „piniginės“ laikymo sistemos ir iš tikrųjų sugebėjo rasti keletą „Quadrigai“ priklausančių įrenginių. Tačiau visi šie adresai buvo tušti – nė vienas iš jų neturėjo kriptovaliutos nuo 2018 metų balandžio mėnesio.
Manoma, kad „QuadrigaCX“ galėjo panaudoti dabartines ir būsimas investicijas mainais, kad padengtų ankstesnę skolą. Taip pat gali būti, kad dėl šios priežasties „Quadriga“ toliau priėmė indėlius ir nagrinėjo paraiškas iki 2019 metų sausio mėnesio, praėjus daugiau nei mėnesiui po generalinio direktoriaus Geraldo Cotteno mirties.
Tuo metu jo našlė Jennifer Robertson tapo daugybės internetinių išpuolių ir sąmokslo teorijų taikiniu.
Daugelis manė, kad ji dalyvavo arba buvo įtraukta į kokią nors Cotteno sugalvotą sukčiavimo schemą. Buvo nustatyta, kad nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų spalio mėnesio Robertson įsigijo 16 nekilnojamojo turto vienetų Naujojoje Škotijoje kartu su Cottenu. Šių nekilnojamojo turto vertė svyravo nuo 94 tūkst. JAV dolerių iki 2,5 mln. JAV dolerių. O 12 iš jų priklausė kompanijai „Robertson Nova Property Management Ltd.“.
Kai Geraldas mirė, Robertson testamentu paveldėjo daugiau nei 7,5 mln. Po jo mirties ji greitai išbraukė savo vyro vardą iš visų nuosavybės dokumentų ir perdavė juos atskiriems patikos fondams. Tai buvo interpretuojama kaip tikėtinas bandymas apsisaugoti nuo būsimų kreditorių, kurie anksčiau ar vėliau pretenduos į „Quadrigos“ turtą.
Taip pat buvo išsiaiškinta, kad Jennifer Robertson iki 2016 metų buvo vadinama Jennifer Forgeron (tokiu vardu ji pirko nekilnojamąjį turtą su Cottenu), o vėliau pakeitė vardą į Jennifer Griffith, po 3 metų vėl pakeitė pavardę į Robertson.
Nors Jennifer Robertson tvirtino, kad iki savo vyro mirties neturėjo jokio ryšio su „QuadrigaCX“, nes Geraldas pats vadovavo įmonei ir jų asmeniniai santykiai netrukdė jo darbui, daugelis „Quadriga“ klientų ginčija šį teiginį. Klientai teigė, kad pinigų pervedimus iš Robertson gavo dar prieš Geraldo Cotteno mirtį. Kai kurie iš šių klientų pateikė indėlių lapelius, kuriuose nurodyta Robertson pavardė.
Jau po mėnesio galėjo pradėti naują gyvenimą, su dešimčių ar šimtų milijonų doleriais
Viena populiariausių teorijų, kad Geraldas Cottenas suplanavo „savo mirtį“. Per kelis mėnesius iki mirties jis nemokėjo pinigų daugeliui savo klientų. Tada jis atnaujino savo testamentą likus vos kelioms dienoms iki mirties ir išvyko į tą pasaulio kraštą, kur apsimesti mirusiu, atsižvelgiant į vietos valdžios korupciją, nėra taip sunku. Tokiu atveju jis galėjo jau po mėnesio pradėti naują gyvenimą, galbūt su dešimčių ar šimtų milijonų dolerių turtu.
Geraldas Cottenas mirė Džaipuro mieste, Indijoje, garsioje turistų lankomoje vietovėje, pagarsėjusioje įvairiomis medicininėmis manipuliacijomis ir sukčiavimu. Interneto tyrinėtojai aptiko dešimtis draudimo sukčiavimo atvejų, susijusių su Indijos pareigūnais, kurie gavo išmokas už dokumentų klastojimą, įskaitant suklastotų mirties liudijimų pateikimą.
Pranešama, kad Cottenas mirė nuo Krono ligos, kurios, tinkamai gydant, mirties rizika siekia vos 3 proc. Jis kiekvieną mėnesį išleisdavo tūkstančius dolerių terapijai. Ir prieš išvykdamas į Indiją jis jautėsi gerai.
Kriptovaliutų bendruomenė taip pat turėjo klausimų Michaelui Patrinui, „Quadriga“ įkūrėjui. Jis kartu su Geraldu Cottenu įkūrė įmonę dar 2013 metais, o paliko įmonę 2016 metais, kai susiginčijo su Cottenu dėl „Quadrigos“ viešinimo.
Paaiškėjo, kad Michaelas Patrinas taip pat nėra tikrasis jo vardas. 2003 metais jo vardas buvo Omaras Dhananis, tada jis pasivadino Omaro Patrino pseudonimu. Patrinas buvo susijęs su svetaine „Shadowcrew“, kuri dalyvavo įvairiausiuose bandymuose įsilaužti ir prekiavo pavogtais kredito kortelių numeriais bei asmeniniais duomenimis.
2004 metais 20-metį Omarą Patriną suėmė JAV slaptoji tarnyba, jis pripažino kaltu dėl stambios pinigų vagystės ir 2005 metais buvo nuteistas kalėti 18 mėnesių. Jo nuotrauką iki šiol galima rasti internete. Šalia nuotraukos – tikrasis vardas „Omar Dhanani“ ir pseudonimas „Omar Patrin“.
2007 metais gegužę paleistas iš kalėjimo jis buvo deportuotas atgal į Kanadą. 2008 metais Omaras pakeitė savo vardą į Michaelą Patriną.
Jis buvo žinomas tik 2013 metais, kai Patrinas kartu su Geraldu Cottenu įkūrė įmonę „Quadriga“. Po pasitraukimo Patrinas liko vienas pagrindinių „Quadriga“ akcininkų.
Patrinas visada neigė, kad jis yra Omaras Dhananis. Jis taip pat neigia ką nors žinojęs apie dingusias „Quadriga“ lėšas ir tvirtina, kad nieko nežinojo apie Geraldo Cotteno kelionę į Indiją.
Ši byla vis dar tiriama. Prie jos prisijungė FTB ir Kanados karališkoji policija.
Daugelis mini „Quadrigos“ atvejį kaip nepastovios kriptovaliutų rinkos pavyzdį. Daugelis ir toliau mano, kad rinkai reikia kažkokių teisės aktų ar organizacijos, galbūt net vyriausybinės agentūros, kuri reguliuotų kriptovaliutų pardavimą ir platinimą. Kiti mano, kad tai sunaikins pagrindinę kriptovaliutų paskirtį. Ginčai tęsiasi ir daugelis mano, kad „Quadrigos“ istorija gali būti postūmis esminei reformai kriptovaliutų pasaulyje.
parengė Vytautė Jogailaitė
Socialinių tinklų nuotraukos
