Kodėl vyras bijo moters, kurią įsimylėjęs?

Atsakymas į klausimą „kodėl vyras bijo moters, kurią yra įsimylėjęs“ visada yra tas pats – nepasitikėjimas savo saviverte ir reikšmingumo pusiausvyros pažeidimas. Šios situacijos pagrindas yra keli veiksniai vienu metu, tačiau jie visi susiveda į tai, kad vyras dažnai atsiduria silpnoje padėtyje. Kartais tai padaro pats, kartais moteris nustato bendravimo formatą. Tačiau įdomu tai, kad tai vyksta nesąmoningai ir visi yra tikri, kad viskas klostosi gerai, taip ir turi būti.

Tada vyro psichika suvokia objektą kaip svarbiausią ir reikalingiausią

Iš tikrųjų tuo metu prarandamas svarbus komponentas, būtent abipusiškumas.  Tiesa, vyrai patiria baimę tik prieš tas merginas, kurios, jų vaizduotėje, yra pranašesnės už juos. Taip nutinka tada, kai atsiradus stipriam įsimylėjimo jausmui, potraukiui, hormonai pradeda šėlti, ir pradeda idealizuoti partnerę, kelti ją „ant pjedestalo“,  kartais net sureikšmina. Tada vyro psichika suvokia objektą kaip svarbiausią ir reikalingiausią. Norėdamas šio objekto nepaleisti ir neprarasti, vyras sutelkia dėmesį į merginą, stengiasi prie jos prisitaikyti, koreguodamas savo elgesį pagal jos reakcijas. Tada vyras  nustoja būti savimi, pradeda vaidinti antraeilį vaidmenį, kuris jam nėra būdingas. Štai kodėl sakoma, kad kai vyras yra tikrai įsimylėjęs, jis atrodo kaip avinas. Jei ne asilas.

Kita priežastis – jo žema savivertė ir savigarba, kuri išreiškiama tuo, kad vyras nesuvokia savęs kaip lygiaverčio partnerio. Kadangi įsimylėjimą sukelia hormonų antplūdis ir atsiranda merginos idealizavimas, ji jam ima atrodyti kone deivė!

Jis nemato jokių jos trūkumų, užtat privalumai, tiesiogine prasme, užpildo visą jo dėmesį. Taigi jis mato prieš save geriausią iš geriausių, o save vertina itin neigiamai.

Taip situaciją suvokia įsimylėjęs vyras. Jis įsitikinęs, kad sėkmės šansų praktiškai nėra. Tuo tarpu mergina jam  labai patinka ir jis labai nori susitikti/pasiūlyti nueiti į pasimatymą/užmegzti santykius.

Būtent atstūmimo baimė, kuri atrodo kaip labiausiai tikėtina baigtis, lemia drovų ir keistą vyro elgesį.  Jis bijo kalbėti tiesiai, o  būdamas šalia,  jis stengiasi atvirai nereikšti savo jausmų. Tiesa, jei simpatija yra abipusė, tada mergina gali žengti pirmąjį žingsnį, tačiau tai neįvyksta dažnai.

Tuo tarpu pasitikintiems savimi vyrams būdingas sveikas egoizmas. Jie nebijo atstūmimo, nesuvokia to kaip savęs neįvertinimo. Paprasčiau tariant, jie nekelia moters į aukštumas, o tik laiko  ją tinkama arba netinkama partnerės vaidmeniui. Patiko, pasiūlė susitikti ar nueiti į pasimatymą.

Jei mergina patiria  jam kokius nors jausmus ir susidomėjimą, ji sutiks. Jei ne, tada atsisakys. Tačiau vyrui, kuris augo šeimoje „femdom“ formatu, jo pasirinktos merginos atsisakymas skamba kaip antausis. Nes buvo mokomas rinktis tik vieną, užsidirbti, pasiekti, nustebinti, būti atkakliam ir panašiai. Jei ji sutinka, tada viskas gerai. Bet jei ji atsisako, tada  jo laukia  įsivaizduojami septyni pragaro ratai: turėsiu prašyti, maldauti, imti per jėgą, konkuruoti su tais, kurie jai labiau patiko. Atsitraukti nesinori, bet ką tada daryti?  Niekas nesako, kad merginai atsisakius,  iš karto reikia pereiti prie kitos. Bet taip pat neverta pamiršti, kad ta mergina nėra paskutinė šioje planetoje. Ir jei taip galvosite,  tada vienatvė jums negresia.

Būtent baimė, kad merginai atsisakius teks atlikti visus šiuos veiksmus, vyrą verčia atsitraukti. Jis ne jos nebijo, o pasekmių. Jis supranta, kad tolimesnis siekimas yra destruktyvus, tačiau kito elgesio modelio nežino, todėl atsiduria aklavietėje.

Abipusiais jausmais grįsti santykiai visada lengvi užmezgami

Situacijose, kai vyras ir mergina lieka vieni, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar pažinčių svetainėje, drąsa nugali baime. Reikalas tas, kad  jos atsisakymo niekas nepamatys, nebus viešo pasmerkimo, pajuokos ir panašiai.

Šio reikalo esmė yra ta pati žema savigarba,  bet  tai, kad mergina  gali jį atstumti, nerimo nekelia. Užtat kaip velnias kryžiaus bijo aplinkos reakcijos. Todėl gatvėje sutikęs gražią merginą, tik labai retas vyras gali prieiti prie jos ir susipažinti. Bet tai greičiau išimtis. Vyras paprastai neišdrįsta to padaryti, nei jei ji jam labai patiko.

Viskas prasideda nuo šeimos. Nuo vaikystės būname įstatyti į kažkokius rėmus, kurie stipriai riboja emocijų raišką. Išreikšti savo jausmus yra gėdinga ir  net negražu. Bet koks nesutapimas su suaugusiųjų lūkesčiais ir savo tapatybės pasireiškimu iš karto sukelia pasmerkimą ir apribojimus. Savo emocijų slopinimas būdingas tiek berniukams, tiek mergaitėms, todėl tai nėra asmenybės ypatybė, o veikiau gynybinė psichikos reakcija. Niekas nenori būti pajuokos objektu.

Abipusiais jausmais grįsti santykiai visada lengvi užmezgami.  Taip nutinka tarsi savaime, vien todėl, kad jiems sukuriamas tinkamas kontekstas. Žmonės tiesiog bendrauja ir nei vienas nebijo vienas kitam pasakyti apie savo jausmus. Arba vaikinas tiesiog pasiūlo susipažinti, nebijodamas jokių pasekmių. Atsisakys  tai atsisakys,  vadinasi, reikės dairytis kitos krypties.

Bet kai vyras atsiduria silpnoje padėtyje,  tai rodo, kad neįmanoma toliau plėtoti santykių. Viskas dėl tų pačių priežasčių. Žema savivertė, nepasitikėjimas savo jėgomis, įsitikinimas, kad jis turi nusipelnyti savo merginos dėmesio, jau kalba apie liguistą bendravimą.

Išeitis yra. Būtina  padirbėti su savimi ir savo suvokimu, stengtis pakeisti savo įsitikinimus ir atsisakyti destruktyvių elgesio modelių. Psichika sukuria gynybines reakcijas, kad išgyventų, tačiau santykiai nėra mūšio laukas. Pradėti juos iš baimės yra taip pat kvaila, kaip  ir kišti pliką ranką į bičių avilį. Atrodo, norėjote pakabinti medaus, bet  kas iš to išėjo?..

psichologė Angelė Kazlauskienė