sniegopilys.lt
Pradėkime nuo to, kad meilė nėra mokslinis terminas, o psichologinis ir kultūrinis. Tačiau mokslininkai daugiau kalba apie prisirišimą. Prisirišimas yra teigiama emocija, kai kas nors yra arti mūsų ir pasiekiamas, ir neigiama, kai jis nepasiekiamas, rašo „Science News“.
Iš tikrųjų mes nesame labai išrankūs
Meilę galime vadinti stabilesniu jausmu su stabilesniu prisirišimu. Ir tada yra tai, ką vadiname įsimylėjimu.
Tuo tarpu afektas yra greita emocinė patirtis, pavyzdžiui, kai jums labai patinka pro šalį einanti mergina. Emocijos yra labiau ištęstas išgyvenimas, pavyzdžiui, kai norite, kad tokio tipo merginos atkreiptų į jus dėmesį.
O jausmas yra tada, kai mus domina konkreti mergina ir tik ji. Kai esate kartu ir dėl to džiaugiatės, nesvarbu, kas vyksta aplinkui. Taigi, meilė tikriausiai labiau susijusi su jausmais, o įsimylėjimas – su tam tikromis emocijomis ar net afektu.
Kaip mes renkamės partnerius? Iš tikrųjų mes nesame labai išrankūs.
Kai žmonės gyveno gentyse po 100–200 žmonių, jie turėjo apie 15–20 tinkamo amžiaus partnerių, iš kurių galėjo rinktis. To pakako, kad įsimylėtų. Nors mūsų smegenys, žinoma, turi atrankos kriterijus – kai kurie iš jų yra įgimti, o kai kurie yra tam tikro derinimo ir mokymosi rezultatas.
Kai kurios idėjos apie potencialų partnerį būna įgimtos. Jos atspindi mūsų supratimą apie tai, kaip atrodo mūsų biologinė rūšis. Pavyzdžiui, reikšminga yra žmogaus figūra, antriniai lytiniai požymiai, balso tonas, sveika oda, plaukai ir panašiai – viskas, ką priskiriame grožiui, sveikatai ir gerai fizinei būklei.
Šias savybes suvokiame pasąmoningai. Paprastai jos mums patinka, nes rodo gerą imunitetą ir gebėjimą susilaukti sveikų palikuonių.
Ne mažiau svarbu ir fiziologinis suderinamumas. Čia įsijungia odos kvapas. Moters nosis yra labai jautri partnerio imuninės sistemos būklei. Buvo atliktas vadinamasis prakaituotų marškinėlių eksperimentas, kurio metu keli jauni vyrai liejo prakaitą ant treniruoklių, o po to moterys užmerktomis akimis uostė jų marškinėlius. Kai kurie kvapai moterims buvo atstumiantys, o kai kurie netgi patrauklūs.
Šie kvapai vyrams beveik visiškai neaptinkami
Ši reakcija dažnai rodo, kad moters ir vyro imuninės sistemos viena kitą papildo. Idealiu atveju, norint susilaukti perspektyviausių palikuonių, motinos ir tėvo imuninės sistemos turėtų skirtis: tokiu būdu vaikas paveldės atsparumą įvairioms infekcijoms iš kiekvieno iš tėvų.
Štai kodėl kartais mums patinka natūralus vieno žmogaus kvapas, o kito – nepakenčiame.
Vyro nosis, matyt, jaučia tik lytinių hormonų lygį – riebalus primenančias molekules, kurias išskiria moters prakaito liaukos, ypač pažastyse ir lytinių organų srityje. Ir šie kvapai vyrams beveik visiškai neaptinkami. Tuo naudojasi, pavyzdžiui, aromaterapija ir parfumerija. Tomografe galime matyti, kaip, veikiant tam tikrai dozei, pavyzdžiui, vos pastebimam muskusui, suaktyvėja teigiamų emocijų sritys – pirmiausia mūsų smegenų centre esanti sritis, vadinama „Nucleus Accumbens“. Todėl kvapai yra nepaprastai svarbūs.
Taip pat yra įspaudimo arba ankstyvosios vaikystės atminties sąvoka. Tai yra aplinkybės, kurios mumyse atsiranda vaikystėje ir brendimo metu.
Žmogaus evoliucija vyko konkurencijos su kitomis gentimis fone, kurios dažnai konfliktuodavo tarpusavyje. Štai kodėl „mes“ ir „jie“ sąvokos yra tokios svarbios. „Mes“, mūsų atveju, paprastai yra kažkas, ką matome ir pažįstame nuo vaikystės.
Mūsų smegenų neuroniniai tinklai išmoksta prisiminti, kad potencialus partneris atrodo maždaug taip, kaip lytiškai subrendusius jaunus vyrus ir moteris aplink mus. Šiuolaikiniame pasaulyje pavyzdys gali būti romano ar filmo herojus, aktorius ar sportininkas. Žinoma, XXI amžiuje, kai žmonės masiškai migruoja po planetą, šie procesai nėra absoliutūs.
Mūsų smegenyse viskas susimaišę – įspaudas, įgimtas požiūris, socialinė įtaka ir asmeninė suaugusiųjų patirtis.
Atsiranda subtilūs, bet labai malonūs pojūčiai
Kas mums nutinka, kai įsimylime? Jei aukščiau aptarti parametrai, kai susitinkame su kuo nors, yra patenkinami, mūsų smegenys, kurios nuolat daro prognozes, apskaičiuoja, kad žmogus yra tinkamas. Kai tik tai įvyksta, organizme įvyksta eilė būdingų reakcijų.
Įsimylėkite – ir autonominė nervų bei endokrininė sistemos pradeda veikti ypatingu būdu.
Endokrininė sistema yra endokrininių liaukų rinkinys, gaminantis hormonus. Pavyzdžiui, streso hormonus adrenaliną ir kortizolį. Autonominė nervų sistema yra atsakinga už kraujospūdžio, širdies ritmo, kūno temperatūros, virškinimo ir prakaitavimo reguliavimą. Tai labai svarbi fizinio intymumo dalis, nes be jos negali įvykti erekcija, lubrikacija, spermos išsiskyrimas ir orgazmas.
Įdomu tai, kad įsimylėjimą mūsų kūnas suvokia kaip stresą. Tada gali padažnėti prakaitavimas, širdies ritmas, pasunkėti kvėpavimas. Signalai iš šių sistemų taip pat gali pasiekti pilvą ir žarnyną. Atsiranda šie subtilūs, bet labai malonūs pojūčiai – kitaip vadinamieji „drugeliais pilve“. Ypač jautriems asmenims stresas gali sukelti net vidinį skausmą.
Taip pat galime stebėti, kaip, kai esame įsimylėję, suaktyvėja teigiamų emocijų centrai ir suaktyvėja dopamino sinapsės. Emocijų yra tiek daug, kad sutrinka racionalus mąstymas: sprendimų priėmimo procesai tampa mažiau aiškūs, o impulsyvios reakcijos sustiprėja. Juk norint priartėti, pereiti prie apkabinimų ir bučinių, o ypač mylėtis, reikia rimtai „atsikratyti energijos“. Tai būtina, nes dauginimasis yra svarbiausia mūsų įgimta programa ir svarbiausias visų gyvų organizmų tikslas.
Dažnai moteris pasirenka, kaip klostysis santykiai
Kodėl mums reikia sekso? Meilė yra nuostabus rinkinys ir nuostabi emocijų įvairovė, tačiau pagrindinė užduotis, kuria grindžiami santykiai, yra dauginimasis. Labai svarbu susilaukti palikuonių su nauju, unikaliu genų rinkiniu, o vaikas gauna genus iš savo tėvų. Šis DNR molekulių maišymasis yra būtinas rūšies išlikimui nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Norint sujungti motinos ir tėvo genus ir chromosomas, reikia sukurti lytines ląsteles. Kiaušialąstė yra vertingesnė už spermą: joje yra maistinių medžiagų atsargų. O spermatozoidų gali būti milijonai. Todėl dažnai moteris pasirenka, kaip klostysis santykiai.
Sudėtingų biologinių rūšių evoliucijai būdinga lytinė atranka, kaip rašė Darvinas. Patelės ne iš karto pradeda poravimosi procesą. Pirmiausia jos turi būti įsitikinusios, kad patinas yra geriausias, todėl vaikai bus aukščiausios kokybės. Yra du būdai įrodyti, kad patinas tikrai vertas sekso: piršlybos arba turnyro laimėjimas su kitais patinais.
Kai kurių rūšių, įskaitant mus, Homo sapiens, atveju evoliucija žengia dar vieną žingsnį. Daroma prielaida, kad patinai augins palikuonis su patelėmis ir kad poros ilgai išliks kartu. Todėl žmonės sudaro santykinai stabilias, monogamiškas poras, kuriose atsiranda prisirišimas.
Vienas ryškiausių įrodymų, kad esame monogamiški, yra paslėpta ovuliacija.
Gamtoje ovuliacija yra reikšmingas įvykis patelei, nes kiaušinėlių negalima švaistyti. Ovuliacijos metu patelės išskiria feromonus, gundo ir kitaip vilioja patinus. Tačiau mūsų rūšies atstovės kartais net nežino, ar ovuliavo, nes jos kiaušinėlis skirtas ne visiems aplinkiniams vyrams, o vienam nuolatiniam partneriui, pasirinktam po piršlybų, kuris su ja suderinamas ir patikimai rūpinsis jos palikuonimis.
Beje, atrodo, kad monogamija vystosi būtent tam, kad užtikrintų, jog palikuonys išgyventų ir kuo labiau pasiektų lytinę brandą.
Seksas yra tik vienas iš monogamiškų santykių komponentų
Emocinės patirtys yra sudėtingas neurotransmiterių ir hormonų kokteilis. Pavyzdžiui, dopaminas yra signalas, kad jūsų veiksmai siekia tikslo ir jūsų judesiai yra sinchronizuoti su partnerio judesiais. Iškart po orgazmo išsiskiria didelis kiekis oksitocino, kuris sustiprina monogamiškas tendencijas. Staigus, impulsyvus seksas neįprastoje vietoje sukelia norepinefrino išsiskyrimą, o užsitęsęs, meditatyvus intymumas – endorfinų išsiskyrimą ir taip toliau. Kiekvieną kartą šis kokteilis yra unikalus.
Vienos nakties nuotykiai labiau primena masturbaciją nei tikrą meilę: jiems trūksta tokio paties psichologinio išgyvenimo gylio, o pojūčiai išlieka daugiausia fiziniai.
Tačiau esame sukurti taip, kad monogamiški santykiai teiktų mums didžiausią džiaugsmą.
Be sekso, yra ir intymumas, empatijos jausmas, teigiamos emocijos, kylančios tiesiog būnant su partneriu: bendri tikslai, bendri prisiminimai ir panašiai. Seksas yra tik vienas iš monogamiškų santykių komponentų. Kai atsiranda prisirišimas ir suartėjate emociniu ir intelektualiniu lygmeniu, smegenyse aktyvuojami dopaminas, oksitocinas, androgenai, estrogenai ir vazopresinas, kurie, be kita ko, daro įtaką ištikimybei.
Apskritai monogamiški santykiai yra susiję su vazopresino sistemos aktyvumu. Ištyrę, kaip ji genetiškai nulemta konkrečiame asmenyje, galime netgi daryti statistines prognozes apie jo polinkį į neištikimybę. Tai nereiškia, kad jūsų partneris tikrai bus ištikimas arba neištikimas. Juk esame racionalios būtybės – turime kontrolės sistemas, moralės principus ir gebėjimą save suvaldyti. Visos šios biologinės ir socialinės aplinkybės susiduria kiekvieno žmogaus galvoje, todėl galime vienu metu sakyti, kad mylime ką nors ir apgaudinėjame. Kitaip tariant, kiekvieno žmogaus galvoje senesnės poligaminės programos konkuruoja su naujesnėmis monogaminėmis.
Galima kontroliuoti savo meilę
Ar meilę galima kontroliuoti? Regėjimo, klausos ir uoslės signalų, vaikystės ir paauglystės prisiminimų (įspaudų) ir hormonų kokteilis gali žmogų išvesti iš proto. Visa tai susilieja mūsų suvokime, ir mes galime beveik akimirksniu pajusti potraukį tam žmogui. Mūsų smegenyse konkuruoja įvairūs procesai. Yra mąstymas ir sąmoningumas, kurie suteikia įžvalgų apie save, elgesio taisykles, tinkamumą ir saugumą – visa tai atlieka parietalinė žievė. O pagumburyje yra neuroniniai tinklai, kurie skatina mus daugintis ir mylėtis. Šie signalai susilieja į kaktinę žievę, kuri generuoja programas ir veiksmų planus bei inicijuoja jų įgyvendinimą.
Tuo pačiu metu esame racionalios būtybės, gebančios save kontroliuoti, todėl galime leisti savo jausmams arba ne. Taigi, taip, šia prasme galime kontroliuoti savo meilę. O jei įsimylėjote netinkamą žmogų, paprasčiausias patarimas – laikytis atokiau, nesusitikti, nerašyti žinučių, leisti savo protui atvėsti.
Tačiau taip pat įmanoma kontroliuoti kito žmogaus jausmus mums, įskaitant ir santykių pradžią. Galime stumtelėti jo prisiminimus ir asociacijas – sukelti reakciją į mus garsais, kvapais ar vaizdiniais ženklais (drabužiais, makiažu). Tačiau šis dopamino skatinamas naujumo pojūtis yra tik pradžia. Kai siekiate užmegzti ilgalaikius santykius, nuolatinis dėmesys, rūpestis, bendra veikla ir projektai yra būtini. Juk gyvenate ne su planu, o su tikru žmogumi visoje jo įvairovėje.
Biologija ir chemija yra pagrindas, ant kurio galite pradėti kurti ryšį, tačiau tai tik pradžia. Tada visa tai reikia puoselėti ir rūpintis bei saugoti. Ir tai kasdienis darbas, bet, regis, kito kelio į tikrąją meilę nėra.
