sniegopilys.lt
Yra daug vienišų žmonių! Vyrauja nuomonių, kad vertų vyrų, pasiruošusių santykiams su bendraamžėmis moterimis, nuolat trūksta. Niekas neneigia, yra daug puikių vyrų, kurie nusivylę santykiais ir nesiruošia suartėti su moterimis ilgą laiką, vadinamą „santuoka“.
Tačiau, kad susitiktų ir susikurtų pora, užtenka laisvų vyrų ir laisvų moterų, kurie dera tarpusavyje. Tai kur šuo pakastas? Išsiaiškinkime!
Anot psichologų, yra skiriami trys pagrindiniai praradimai, kuriuos svarbu išgyventi, norint rasti ką nors naujo. Atrodo, kad mokykloje visi mokėsi fizikos. Tačiau, matyt, ne visi vaikystėje suprato fizinių dėsnių vertę asmeniniam gyvenimui. O be reikalo! Vienas iš svarbiausių fizikos dėsnių yra energijos tvermės dėsnis. Šis dėsnis galioja ne tik uždaroje sistemoje, kurią galima apibūdinti fizikos požiūriu. Psichologijoje yra tas pats: jei vienas išnyksta, atsiranda kitas. Atitinkamai, jei neatsiranda nieko naujo, tai reiškia, kad ne viskas, kas nereikalinga, išnyko. Kas užima erdvę, kurią reikia suteikti naujiems santykiams? Paprasčiau tariant, ką reikia prarasti, ką paleisti, kad į savo gyvenimą įsileistumėte ką nors naujo?
- Pirmas praradimas yra prarasta meilė
Prieraišumas – svarbi sveiko žmogaus savybė, užtikrinanti ilgalaikius artimus santykius. Ši savybė susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, ikiverbaliniu laikotarpiu, tai yra iki 1,5 metų. Už sveiko, stabilaus prieraišumo formavimąsi atsakinga mama. Paprastai prisirišimas suteikia galimybę ir palaikyti ilgalaikius santykius, ir juos užbaigti.
Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių nuo vaikystės išsiugdė per stiprų prisirišimą, tai gali sukelti išsiskyrimo problemų. Kokia tai problema? Formaliai santykiai jau pasibaigę, teisiškai sutuoktiniai ar partneriai nustojo būti pora, tačiau psichologinis ryšys išliko. Ir ne tik ryšys, bet ir nesveikas poreikis išlaikyti susijungimą ir kontroliuoti žmogų, kuris kadaise buvo teisėtas asmuo.
Toks subtilus ir ne visada akivaizdus psichologinis ryšys padeda išlaikyti dėmesį žmogui, tačiau kitas žmogus neateina į jo vietą. Jei kalbėtume šeimos psichologijos kalba, tai šeimos sistemoje vyro ar žmonos vieta lieka užimta. Tam, kad į gyvenimą įeitų naujas žmogus, reikia sukurti prielaidą pokyčiams, tai yra, užleisti vietos naujam sutuoktiniui ar tiesiog partneriui. Vietos atlaisvinimas – tai ne sutuoktinio šlepečių išmetimas, kurios gulėjo koridoriuje visus dešimt metų po skyrybų. Tai yra visiško santykių užbaigimo pripažinimas psichologiniu lygmeniu.
- Antras praradimas – žmonos ar vyro statuso netekimas
Nežinau, kas sugalvojo įžeidžiančią „skyrybų“ sąvoką, bet ji tikrai neglosto save gerbiančių vyrų gyvenimo. Kodėl savigarba? Nes save gerbiantis žmogus sugeba gerbti kitus žmones, nepaisant jų socialinės ar šeiminės padėties.
Deja, tačiau išsiskyrusioms moterims kai kurie vyrai priskiria blogas savybes. O kas liūdniausia, yra moterų, kurios to negali pakęsti ir „išsiskyrusio“ sąvoką priskiria vyrų „prekės ženklui“. Atrodo, kad jie sutinka, jog skirtis nėra gerai ir daro viską, norėdami nuslėpti šią gėdingą ydą. Ir jame nėra nieko gėdingo!
Išsiskyrusi moteris, kaip ir išsiskyręs vyras – tai žmonės, radę savyje jėgų pripažinti, kad santykiai baigėsi, neveidmainiauti, neapgaudinėti savęs ir artimųjų bei nelikti kompleksuotu žmogumi dėl to reikalo visą gyvenimą. Tačiau yra vienas subtilus psichologinis dalykas! Daugeliui moterų dėl įžeidžiančio ir nesveiko dalies vyrų požiūrio į išsiskyrusias moteris, būna sunku išsiskirti su žmonos statusu. Tai yra, jei moteris yra žmona, ji yra puiki, o jei ne žmona, tada kyla abejonių dėl jos vertės.
Dėl to kai kurios moterys skausmingai išgyvena vedybinio statuso praradimą ir bet kokia kaina siekia susigrąžinti išdidų „žmonos“ titulą. Dėl šio tikslo troškimo neretai būna sunku susitikti su mylimu žmogumi. Svarbu ieškoti žmogaus, o ne „vyro“ statuso. Pirmiausia reikia susitikti, o tik tada sugalvoti, ką vyras ir moteris veiks kartu, kokių gyvenimo tikslų sieks, tapdami pora. Todėl labai svarbu išsiskirti su „žmonos“ statusu ir tvirtai atsispirti įžeidžiančių etikečių kabinimui. Tai pasakytina ir apie kai kuriuos vyrus, kurie ne mažiau skaudžiai išgyvena, praradę „vyro“ statusą.
- Trečias praradimas yra neišsipildžiusios svajonės ir lūkesčiai
Jau aptarėme naujos vietos ruošimo meilei problemą ir išsiaiškinome, kad seni prisirišimai gali trukdyti naujiems santykiams. Kartais nutinka taip, kad tą vietą užima ne tikras žmogus, o fantazijos vaisius. Daugelis merginų ir vaikinų nuo paauglystės fantazuoja apie tai, kokius idealius partnerius ar partneres norėtų sutikti. Tačiau bet koks realus žmogus toli gražu nėra įsivaizduojamas vaizdas, o neatitikimai greitai išryškėja.
Vienas iš veiksmingiausių būdų priartinti susitikimą su mylimu žmogumi – atsisakyti svajonių ir fantazijų. Kad ir kokio tikslaus savybių sąrašo ieškotumėte, gali atsitikti taip, kad ir tinkamiausias žmogus jų neatitiks. Todėl taip ir nutinka, kad merginos ir vaikinai susikuria savo svajonėse tobulo žmogaus viziją, ilgą laiką gyvena su svajone, bet tikro, fantazijas atitinkančio partnerio taip ir nesuranda. Ką daryti? Naudokite labiausiai patikimą atitikties nustatymo veiksnį – savo pojūčius, tai yra, juslinę ir intuityvią savo asmenybės dalį.
Geriausias vyras yra tas, šalia kurio mergina ar moteris jaučia kažką ypatingo, ko nejaučia kitų žmonių akivaizdoje. Tas pats vyksta ir su vyrais. Bet jei kiekvienam kandidatui ar kandidatei bus taikomas šablonas „svajonių vyras“ arba „svajonių moteris“, atitikimas gali ir neįvykti. Pasirinkimas be šablono visada yra tikslesnis. Todėl labiau pasitikėkite savo širdimi, nes ji neturi šablonų.
parengta pagal psichologytoday.com
