sniegopilys.lt
Caspering‘as – tai santykių reiškinys, kai partneris šmėkščioja horizonte, suteikia vilties, susitinka, bet nesiekia suartėjimo ir nepasako kategoriško „ne“. Tai viena iš nevalingų emocinės prievartos formų. Šis terminas kilo iš to paties pavadinimo animacinių filmų serialo „Famous Studios“ herojaus – malonaus, simpatiško ir permatomo vaiduoklio Caspero vardo. Toks žmogus visa savo esybe rodo, kad tu turi šansą santykiams, įkaitina susidomėjimą, tačiau bet kurią akimirką pasiruošęs dingti, rašo psichologytoday.com.
Dėl tam tikrų priežasčių jūs pateisinate ir stengiatės viską suprasti
Yra žinomi ir kiti Caspering‘o variantai: „vaiduoklis“ ir „tiltas“. Pirmuoju atveju po susitikimo žmogus dingsta be paaiškinimo, staiga ir netikėtai. Antrasis reiškinys pasižymi aktyviu įsimylėjimu, užkariavimu, abipusių jausmų sukėlimu ir vėlesniu išnykimu. Caspering‘as yra dar painesnis dalykas. Šiuo atveju suteikiama tik viltis, žmogus neprisiartina ir nenutolsta.
Žvelgiant iš šalies, paprastai sunku suprasti, kokia yra šio reikalo problema. Atrodo, na, nepriartėja, tad laikas nutraukti bendravimą ir pasitraukti patiems. Kam gyventi viltimi ir galvoti, kad bet kurią akimirką partneris gali dingti iš akių?! Tačiau praktiškai daugeliui nepavyksta su tuo susidoroti ir ištrūkti iš spąstų.
Mūsų psichika yra bedvasė ir akla, jai reikia nedviprasmiškų signalų, kad sukeltų tinkamas reakcijas. Pavyzdžiui, palietus karštą keptuvę, nudega oda, patiriama kūno trauma, nervų sistema akimirksniu perduoda signalus į smegenis, jaučiate skausmą, psichika akimirksniu išsiaiškina, kas vyksta ir viso to rezultatas: ranka pradeda tvinkčioti.
Netekote mylimo žmogaus, pamatėte jo negyvą kūną, gavote tūkstantį ir vieną fakto įrodymą. Tai tampa didžiulė trauma, emocinis krūvis viršija bet kokias leistinas normas, kančia sukelia skausmą, bet ne tiek fizinį, kiek dvasinį.
Po to psichika pamažu pradeda priežasčių šalinimo procesus, atmintis laikui bėgant šiek tiek perrašys įvykį, o mąstymas ignoruos šiuos signalus.
Taigi, darome išvadą, kad mūsų psichika neišvengiamai atleidžia mus nuo kančių, pasitelkusi daugybę jai prieinamų įrankių. Rezultatas pasiekiamas arba akimirksniu, kaip ir keptuvės atveju, arba ilgam, kaip netekus mylimo žmogaus. Tačiau pagrindinis veiksnys abiem atvejais yra gaunamų signalų nedviprasmiškumas ir visiškai aiškus trauminio elemento pašalinimo mechanizmas.
Dabar įsivaizduokite, kad pirmiausia gausite aiškų ir nedviprasmišką objekto atsakymą. Jums patinka mergina ar vaikinas, jūs siūlote santykius, o jis atsisako. Dėl tam tikrų priežasčių jūs pateisinate ir stengiatės viską suprasti. Bet po kurio laiko jis parašo jums, kviečia į pasimatymą, kuris yra arba draugiškas, arba reiškiantis ką nors daugiau.
Turbūt kažkas pasikeitė, jis ar ji persigalvojo. Psichika grąžina savo procesus, tokius kaip atmintis ir dėmesys, į ankstesnį kanalą ir yra priversta iš naujo vertinti situaciją: leidžia suartėjimo reakcijas ir išjungia blokavimo mechanizmus.
Tai sukuria viltį. Ar tokiais atvejais klausėte savo partnerio, ką jis ruošiasi toliau daryti? Ar jo veiksmai buvo nukreipti į galimus santykius? Ar jam tiesiog kažko reikia arba iš nuobodulio, ar negalvojant kilo tokia mintis? Gaunate neaiškų atsakymą, kuris nesuteikia jokių vilčių.
„Tu man patinki, bet šiuo metu nenoriu santykių“, – gali pasakyti jis. Ir tai būtų labai gerai, bet dažniausiai nieko nepasako. Viskas lyg ir aišku, bet… Gal rytoj? Gal po savaitės? Bet jis bendrauja ir su kitomis. Vadinasi, yra tikimybė, kad kai norės santykių, manęs nepasirinks? Arba niekada nenorės…
Viskas painu ir nesuprantama. Toliau rodyti susidomėjimą ar palikti žmogų ramybėje? Atrodo, išvažiavo, daugiau nebepasimatysite, bet po kiek laiko pasirodo jis pats. Atsakymas į visus klausimus nėra konkretus. O išsamesnis klausinėjimas sukelia neigiamas emocijas.
„Gal paklausti? O gal nieko neklausti? Arba atsitraukti?“, – galvojate jūs. Bet jis visa savo išvaizda rodo, kad nori bendrauti, todėl galvojate, kad jei nutolsite, tada savo rankomis sugadinsite santykius, kurių taip norite.
Dėl to būtent taip galima stebėti dviejų žmonių nutolimą. Vienas tai daro norėdamas išlaikyti patogų atstumą, nekreipdamas dėmesio į kito jausmus. O šis, savo ruožtu, nutolsta, bandydamas ištrūkti iš bendravimo, bet, pastebėjęs aktyvų partnerio susidomėjimą, ir vėl išgyvena įsimylėjimą.
Žmonės to nedaro, nes bijo būti atstumti
Šis reiškinys ne veltui buvo pavadintas draugiško vaiduoklio vardu. Jis yra šalia, yra pozityviai nusiteikęs, nesiekia pakenkti, tačiau bet kurią sekundę gali ištirpti ore. Atsakymai į jūsų pasiūlymus jam būna suprantami, bet per švelnūs ir neryžtingi, todėl ir visos bėdos.
Skirtingai nuo kitų emocinio smurto formų, šiuo atveju galima teigti, kad auka iš pradžių turėjo žemą savigarbą, o tas žmogus prastai jaučia savo ribas. Psichologijoje viltis apibūdinama kaip pozityvios spalvos emocija, kurią sukelia norimo įvykio laukimas.
Gyvenimas laukiančioje pozicijoje savaime gali tapti traumuojančiu, o kai partneris suteikia vilčių, sušildo šį jausmą, psichika įstringa. Svarbu suprasti, kad jūsų kančia kyla ne dėl kito žmogaus veiksmų, o laukiant įvykio su dviprasmišku sprendimu. Tai savotiškas bandymas nuspėti ateitį, o tai apskritai neįmanoma.
Viena vertus, partnerio atsisakymas suvokiamas kaip neigiamas savęs vertinimas. Kita vertus, matote jo geranorišką požiūrį ir traktuojate kaip viltį ir galimybę. Bet abu yra destruktyvus mąstymas, kurį sukelia žema savivertė.
Sveiki santykiai prasideda nuo abipusiškumo. Bet jei jūsų norai nesutampa konkrečiu laikotarpiu, nėra prasmės kurti planų ir kažko laukti. Visiškai neprotinga kito žmogaus elgesį suvokti kaip savo išvaizdos, patrauklumo, intelekto ir kitų parametrų įvertinimą.
Kiekvienas sąveikos epizodas turi būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į jūsų jausmus ir emocijas. Jei jūsų netenkina toks bendravimas, pasakykite tai. Jokių kaltinimų, pretenzijų, įžeidinėjimų ar kitų emocijų išraiškų. Gerai pažymėti savo ribas.
Jei nenorite eiti į pasimatymą, neikite. Jei nežinote, kokiu tikslu jums tai buvo paskirta, klauskite tiesiai šviesiai. Žmonės to nedaro, nes bijo būti atstumti. Baimė dėl nepageidaujamo rezultato verčia likti nežinioje. O psichika tiesiog stengiasi išvengti neigiamo poveikio kūnui, todėl kabinasi į viltį ir lieka iliuzijoje.
Žvelgiant iš kitos pusės, rekomendacija nustoti bendrauti – irgi nėra išeitis. Daug naudingiau nusibrėžti savo ribas, išpažinti savo jausmus ir išmokti apie juos kalbėti betarpiškai: „Tu man patinki, noriu daugiau. Draugiški susitikimai arba susirašinėjimas socialiniuose tinkluose, man neįdomūs“.
Bet jei jums patogu bendrauti su žmogumi per atstumą, turėtumėte irgi tą pasakyti. Praneškite apie savo jausmus, norus ir poreikius, tada pareikškite, kad nenorite daryti spaudimo ar juo manipuliuoti. Esate pasirengę likti draugais, tačiau esate pasiruošę ir tolimesniam santykių vystymuisi, todėl prie šios temos grįžti nebeketinate.
Taip „skrydžio“ valdymą perleidžiate savo partneriui ir išsivaduojate nuo bereikalingų lūkesčių ir vilčių. Tokiu atveju psichika gaus nedviprasmišką signalą. Jūs viską pasakėte, jis žino, bet jei jis nekalba apie santykius, vadinasi, jis vis tiek jų nenori. Nereikia spėlioti, turėti iliuzijų ir analizuoti neaiškius atsakymus.
