FSB pareigūnės, kuri bylinėjosi dėl dukters, žmogžudystę užsakė jos buvęs vyras ir anyta

Užpuolimas prieš 25 metų Jekateriną Uvarovą įvyko jos daugiabučio namo įėjime Podolske. Po dviejų savaičių ji mirė nuo galvos traumų ligoninėje neatgavusi sąmonės.  Paaiškėjo, kad jos buvęs vyras ir anyta suplanavo moters nužudymą ir pasamdė samdomą žudiką.

 

Buvo neištikimas žmonai

Tragedija įvyko 2018 metais lapkričio 13 d. Podolske, netoli Maskvos. Aktyvi FSB pareigūnė nė nenutuokė, kad ją seka. Samdomas žudikas, ginkluotas kastuvo kotu, sekė jos pėdsakais.

Samdomas žudikas užpuolė Katią prie lifto daugiaaukščiame name ir mirtinai ją sudaužė. Tada jis ištempė moterį į ugniagesių komandos balkoną, kur toliau ją kankino. Uvarovą atrado jos motina Irina Robkova, kuri nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą.

Žudikas buvo greitai sulaikytas. Tai buvo 32 metų Podolsko gyventojas. Vėliau, tardymo metu, jis prisipažino, kad nusikaltimui jį pasamdė buvęs Jekaterinos vyras ir uošvė. Po samdomo žudiko apklausos, policija sulaikė  ir buvusį Katios vyrą, elektroninių cigarečių baro savininką iš Čechovo. Jis įtariamas kartu su savo motina užsakęs savo buvusios žmonos žmogžudystę, kuri ketino pasiimti gyventi pas save jų ketverių metų dukrą.

28 metų Vladimiras Uvarovas gimtajame Čechove buvo laikomas geidžiamu  jaunikiu. Jo motina Tatjana turėjo grožio saloną, o pats Vladimiras valdė elektroninių cigarečių barą ir rūkymo reikmenų parduotuvę. Šeima gyveno prabangiame name. Vladimiras ten atsivežė  ir savo jauną žmoną Katią. Iš pradžių viskas buvo nuostabu. Pora susilaukė dukters Aleksandros, kurią Vladimiras beprotiškai mylėjo. Tačiau vėliau, tarsi juoda katė būtų perbėgusi tarp sutuoktinių, namus nuolat drebino jų barniai ir skandalai.

„Vladimiras buvo neištikimas Katiai, – aiškino jos draugė Jevgenija. – O kai ji apie tai sužinojo ir pareikalavo paaiškinimo, vyras ją sumušė. Jekaterina kreipėsi į policiją, ir sumušimas buvo užfiksuotas.“

 

Į namus parsivedė kitą moterį

Tačiau jos buvusio vyro giminaičiai pateikė kitokią nesantaikos versiją. „Katia laikė save ragana, – sakė jo brolis Jegoras.  -Ji tvirtino bendraujanti su demonais, netgi rodė mums jų laiškus. Kartą Vladimiras pagavo ją užburiant jam meilės burtą“.

Galiausiai pora abipusiu susitarimu nusprendė skirtis. Mažoji Saša, abipusiu susitarimu, liko gyventi Vladimiro namuose. Anot buvusio vyro giminaičių, motina retkarčiais ją lankydavo, bet nepareiškė noro pasiimti  ją į savo namus.  Viskas pasikeitė, kai Vladimiras į namus parsivedė kitą moterį.

„Katia dirbo FSB tarnautoja Lubiankos aikštėje Maskvoje, ir kelionė į darbą užtrukdavo ilgai, – aiškino Vladimiro sužadėtinė Anastasija G. – Jai buvo nepatogu anksti ryte kelti ir vesti vaiką į darželį, todėl jai buvo geriau, kad dukra gyveno su tėvu. Tačiau sužinojusi, kad su buvusiu vyru esame kartu, ji iš pykčio nusprendė pasiimti Sašą, žinodama, kaip visa šeima ją myli.“

Jekaterina pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ir, galima sakyti, pirmojo posėdžio išvakarėse ji buvo nužudyta. Teismo procesas buvo atšauktas dėl ieškovės mirties. Būtent dėl ​​šios civilinės bylos ir kilo pirmasis įtarimas dėl žmogžudystės.

„Mes nebijojome teismo proceso, – neigė Anastasija. – Globos institucijos atvyko į mūsų abiejų namus įvertinti gyvenimo sąlygų. Remiantis jų išvadomis, Saša mūsų namuose turi savo kambarį ir palankias sąlygas jai mokytis ir augti. Jekaterina gyvena vieno kambario bute socialinių būstų komplekse. Saša taip pat norėjo gyventi su seneliais. Esu tikra, kad Vladimiras būtų laimėjęs bylą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo.“

 

Auka nė nenutuokė, ką jai ruošia artimiausi žmonės

Nužudytosios tėvai netiki nei Vladimiro, nei Tatjanos, nei jos meilužio  Dmitrijaus žodžiais, kuriuos tyrėjai laiko nusikaltėliais. Tačiau šie kategoriškai neigė kaltę  ir tvirtino, kad prisipažinimai buvo išgauti prievarta. Tikrasis žudikas, jų tvirtinimu, vis dar laisvėje.

Tyrėjai toliau tyrė šią tragišką istoriją. „Įtariamasis su motina susitarė nužudyti buvusią žmoną dėl jų asmeninio priešiškumo ir artėjančio teismo, kurio metu buvo siekiama nustatyti jų mažamečio vaiko gyvenamąją vietą. Bendrininkai rado 32 metų vietos gyventoją, ankstesnį pažįstamą, kuris įvykdytų nusikaltimą, ir pažadėjo jam sumokėti 150 000 rublių (993,27 Eur.) atlygį už nusikaltimą“, – taip tuomet komentavo tragediją Tyrimų komiteto Maskvos srities vyriausiojo tyrimų valdybos vadovo vyresnioji padėjėja Olga Vradij.

„Priėjau prie lifto, o šalia ant grindų kraujo klanai. Mano aukšte, kur gyvenu, visame lifte, ant sienos – viskas buvo aptaškyta krauju. Kraujas telkšojo ir ant grindų. Šios durys irgi buvo beveik pusiau aptaškytos, visur buvo daug kraujo taškymosi. Ant grindų buvo kraujo klanai. Katia sėdėjo čia,  balkone, atsirėmusi į jo sieną“, – pasakojo jos motina, pirmoji aptikusi dukterį, kai nesulaukė jos skambučio.

Anot jos, po skyrybų Vladimiras greitai sukūrė naują šeimą.

„Ji dar buvo gyva. Jos veidas iš karto taip ištino, kad ji buvo beveik neatpažįstama. Visas jos veidas buvo ištinęs, galva sumušta. Bet, žinoma, aš ją iš karto atpažinau iš drabužių. Griebiau Katią, bandžiau ją pakelti ir užmečiau ranką ant peties. Ji šiaip ne taip atsistojo  ir galėjo paeiti, o aš ją vedžiau. Ji vis dar buvo sąmoninga“, – moteris pasidalijo interviu žurnalistės Jelenos Pogrebižskajos „YouTube“ kanale.

Motinos tvirtinimu, gydytojai dvi savaites kovojo dėl dukters gyvybės, tačiau jos išgelbėti nepavyko.

Prieš tragediją jos anyta Tatjana galėjo be perspėjimo pasiimti ir išsivežti anūkę, tačiau savo marčia nesidomėjo. Nė karto jos neaplankė ligoninėje, nors tada dar nebuvo aišku, kas organizavo ir kas įvykdė šį nusikaltimą.

 

Prisiekusieji pripažino abu kaltais

Motinos neteko ketverių metų dukra Saša. Būtent dėl ​​šios mergaitės jos buvęs vyras Vladimiras Uvarovas ir jo motina Tatjana nusprendė įvykdyti siaubingą nusikaltimą. Jie pasamdė mechaniką Dmitrijų Cviguną, pažadėdami jam  pinigų už Katios nužudymą, o po to ketino pasiimti vaiką sau.

Moteris savo anūkę vadino „dukra“, o tai sukėlė velionės artimųjų pasipiktinimą ir nerimą.

Dar prieš tragediją Katia ir Vladimiras ilgai negalėjo susitarti, kas pasiliks dukrą po skyrybų. Uvarovai ne kartą buvo pagrobę vaiką, todėl moteris, negalėdama to pakęsti, kreipėsi į teismą. Būtent šis žingsnis tapo nusikaltimo motyvu.

Vladimiras ir jo motina Tatjana Uvarovai neigė bet kokį dalyvavimą tragedijoje. Tačiau nusikaltimo vykdytojas juos įdavė, o prisiekusieji pripažino abu kaltais.

„Cvigunas prisipažino ir pradėjo liudyti prieš juos. Jis sakė, kad jam buvo pažadėti pinigai. O dėl Tatjanos… Pirma, Cvigunas buvo jos meilužis.  Ji buvo vyresnė už jį, tačiau apgaudinėjo su juo savo vyrą Aleksandrą. Cvigunas irgi turėjo šeimą: žmoną, du vaikus. Manau, kad ji jį įviliojo į glėbį specialiai šiam tikslui – nužudymui. Jai reikėjo, kad jis įgyvendintų šį planą“, – aiškino nužudytosios motina.

Anot jos, Dmitrijus Cvigunas ir Tatjana Uvarova palaikė intymius santykius. „Beje, už žmogžudystę jis gavo tik devynerius su puse metų griežtojo režimo kolonijoje“, – sakė moteris.

Anot jos, koks normalus, sveiko proto žmogus sutiktų nužudyti kitą žmogų net ir už 150 000 rublių (beveik 1 tūkst. Eurų -red.). „Kas yra 150 000 rublių? Net pagal 2018 metų standartus tai buvo niekis. Katiai tuo metu buvo tik 26 metai. Jauna moteris, jauna mama… Ji nieko blogo nebuvo padariusi. Tai labai neteisinga. Kodėl ją žudyti? Ir ypač už tokią menką sumą… Man tai tiesiog nesuvokiama“, – stebėjosi Irina Robkova.

 

Nebepalaiko ryšių su tėvo šeima

Iš tikrųjų, Vladimiras ir jo motina Tatjana nesitikėjo rimtų bausmių. Tačiau buvusi Katios anyta buvo nuteista 15 metų kalėjimo, o buvęs vyras – 16 metų. Tačiau net ir griežtos bausmės negalėjo palengvinti velionės šeimos skausmo. Katios motina gyvena su nepataisoma netektimi, o Saša ilgą laiką nežinojo, kas iš tikrųjų nutiko jos motinai ir kodėl ji niekada daugiau nebematys savo tėvo ir senelės iš tėvo pusės.

Dabar Sašai jau 12 metų. Ji gyvena su močiute iš motinos pusės Irina Robkova ir nebepalaiko ryšių su tėvo šeima.

„Aš pati papasakojau Sašai, kas nutiko jos motinai ir kas ją nužudė. Nes žinojau, kad arba aš tai padarysiu, arba kada nors atsiras „geri“ žmonės ir jai papasakos“, – sakė moteris.

Jos teigimu, ir tada vaikui bus daug skaudžiau apie tai sužinoti iš nepažįstamų žmonių nei iš jos. „Juolab kad ji vis klausinėjo: „Kur mama?“ Aš atsakydavau: „Mama komandiruotėje.“ Kiek dar ilgai galėčiau slėpti tiesą nuo vaiko? Ji augo ir, matyt, jau buvo pradėjusi įtarti, kad mirė jos mama. Tačiau ji nežinojo, kaip tai atsitiko ar nuo ko mirė. Tada nusprendžiau jai viską papasakoti. Žinoma, verkėme. Jai buvo labai sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko. Ji taip pat savaip, beveik viena, kovojo su šiuo netekties jausmu. Jai nebuvo lengva, bet ji jį įveikė. Kurį laiką Saša lankė savo senelį, Vladimiro tėvą. Tačiau ten jai pradėjo sakyti, kad tai ne jie, kad juos apšmeižė ir apkaltino. Aš jai pasakydavau viena, visa mūsų šeima sakydavo tą patį, o tada jie jai sakydavo visiškai priešingai“, – interviu sakė jos močiutė.