Berniukų ir mergaičių tarpusavio santykiai klasėje: timpteli už plaukų, pastumia arba kumšteli į nugarą

Mokytoja klausia vaikų: „Kuris iš jūsų žino, kuo skiriasi draugystė nuo meilės? Pirmasis ranką pakelia Petriukas: „Aš žinau. Meilė – tai kada vyras ir moteris miega kartu, o draugystė – kai dar ir bučiuojasi“.

Vos pradėję mokytis pradinėse klasėse, berniukai ima tampyti mergaitėms už kasyčių. Tiesa, ne visoms. Perėję į vyresnę klasę apsimeta, kad mergaitės visiškai nedomina. Sako, kad su jomis ne tik neįdomu, bet nuobodu. O dar praėjus metams kitiems netikėtai pradeda siųsti joms kupinus „saulučių“ SMS žinutes!

Gaila, kad mokyklose nėra atskiro dėstomo dalyko, kur būtų mokoma teisingai elgtis su priešingos lyties atstovais, norint išvengti klaidų, ašarų ir nusivylimų!

 8-12 metų vaikų pasaulis pasidalija į dvi planetas 

Kol vaikas mažas, jam labiausiai reikalinga mama ir tėtis. Todėl mažylis ir nepasigenda savo draugo. Nesvarbu, tai būtų mergaitė ar berniukas. Einant pro šalį ir užmetus akį į smėlio dėžėje ar paplūdimyje žaidžiančius du mažylius,  pamatysite juos sėdinčius vienas į kitą šonais ar net nugaromis ir atskirai lipdančius bei statančius smėlio pilis, nekreipdami vienas į kitą jokio dėmesio.      Bet stebint 4-5  metų du mažylius, jau galima pastebėti, kaip jiedu bendrauja. Vienas paduoda kitam kastuvėlį ar kibirėlį, gribšteli už rankos, timpteli už plaukų, kelnių klešnės, atima žaislą. Tai nereiškia, kad jie neigiamai nusiteikę vienas kito atžvilgiu. Tai rodo jų susidomėjimą, – rašo  amerikiečių psichologas dr. Johnas Gray  knygoje „Men are From Mars, Women are from Venus“. („Vyrai iš Marso, moterys iš Veneros“).

Tačiau vaikui pradėjus eiti į mokyklą – viskas keičiasi. 6-7 metų pradinukas pradeda aktyviai žalgytis draugų tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių. O 10-12  metų berniukai ir mergaitės jau dalinasi į dvi priešingas stovyklas. Tiksliau, 8-12 metų vaikų pasaulis pasidalija į dvi planetas:  berniukų į Marso, o mergaičių – į Veneros. Kiekvienoje jų – savos taisyklės ir įstatymai bei  tiksliai apibrėžtos teritorijų ribos, kur priešingos lyties atstovui nevalia įkelti koją. Bet jei netyčia ir įvyksta abipusiai susistumdymai, tai jie dažniausiai būna romantiški.

„Ko gero dabar kiekviena moteris ar vyras gali prisiminti savo pirmąją vaikišką meilę dar belankant vaikų darželį. Arba bendraklasį, kuris labai labai patiko jau pirmoje klasėje. Vis dėlto to amžiaus vaikai  daugiausiai bendrauja su savo lyties bendraamžiais“, – teigė knygos autorius. Anot jo, 10-12 metų mergaitės paprastai mėgina atrasti bendrą kalbą su savo bendraamžėmis. Bendraudamos tarpusavyje jos siekia išsiskirti, pabrėžti savo pranašumą, pakelti savo vertę ir pasitikėjimą savimi.  Be to, šio amžiaus grupės mergaitės mokykloje paprastai elgiasi labiau disciplinuotai, nei berniukai . Jos atsakingiau žiūri ir į mokslus, atsakingai ir kruopščiai atlieka mokytojų užduotas pamokas namuose. Nori gerai mokytis.  O berniukai bėgioja koridoriais, stumdosi, žaidžia su išmaniaisiais telefonais ir atsargiai, akies krašteliu stebi kai kurias savo bendraklases.

Berniukai įsimyli gerokai dažniau ir greičiau, nei mergaitės

Akivaizdūs pokyčiai paauglių elgesyje įvyksta jiems suėjus 14 metų. Tada dvi skirtingos ir atskiros planetos susitinka. Berniukai ir mergaitės pradeda rodyti abipusį dėmesį.  Tačiau žvelgiant iš mergaičių pozicijos – tai kaip elgiasi  dauguma berniukų joms yra nepriimtina. Kas tada vyksta?  Berniukai timpteli mergaitėms už plaukų arba kumšteli į nugarą, paslepia jų vadovėlius ar sąsiuvinius ir penalus. Kieme apmėto sniego gniūžtėmis. O gali dar ką nors įdėti ir į kuprinę. Kaip atsako mergaitės už tokį „dėmesingumą“?  Gali bėgti paskui savo skriaudėją rėkdama ir su ta pačia kuprine tvoti jam per nugarą. Arba priešingai – pulti į ašaras ir bėgti skųstis.

Bet ilgainiui berniukai nustoja erzinti mergaites ir prie jų kabinėtis. Bet ir kitoks jų elgesys ne visoms mergaitėms patinka, o tarpusavio santykiai tampa dar sudėtingesni ir painesni.  Paauglės mergaitės ima vertinti paauglių berniukų sugebėjimą išlikti santūriais, ramiais ir rimtais bet kurioje sudėtingoje situacijoje. Mergaitėms ypač patinka berniukai – įdomūs pašnekovai ir mokantys parodyti save iš geriausios pusės. Taip pat ir bendraujant su priešingos lyties atstovėmis. Taip  pamažu grupelė berniukų ir mergaičių klasėje dalijasi į poras. Atsiranda pirmasis susižavėjimas, įsimylėjimas ir prisiriša. „Paprastai to amžiaus berniukai įsimyli gerokai dažniau ir greičiau, nei mergaitės! Bet tiek ir berniukams, tiek ir mergaitėms vienodai atsiranda poreikis mylėti ir būti mylimiems“, – sakė psichologas. Anot jo, o jei įsimylėjimo jausmas – abipusis, gyvenimą nuskaidrina ryškiomis spalvomis, įgauna prasmę ir padeda geriau suprasti ir pažinti save. Atsiranda su niekuo nepalyginamas pakylėjimo jausmas. Ir paaugliai pradeda skrajoti padebesiais.

Atsiradus stipriam jausmui, iškyla ir pavojų

Gerai, jei klasėje įprasta subtiliai žiūrėti į kito rodomus jausmus ir dėmesį.  Bet kartais būna ir kitaip.  Pavyzdžiui, mergaitės ir jai patinkančio suolo draugo ar kaimyno romantiškus santykius ima aptarinėti kiti, tampa apkalbų ar net pašaipų objektu ir atsiduria nepageidaujamo dėmesio centre.  Ką tada daryti?  Išeitis labai paprasta: taip pat elgtis, kaip ir tada, kai berniukai tampė už kasyčių – nekreipti dėmesio.  Juo labiau, jei mergaitė su patinkančiu bendraklasiu  nėra pasirengę aptarinėti su kitais savo romantiškus santykius. Štai tada ko gero pirmą kartą ir atsiranda visai kiti įvardžiai, neatsiejami nuo meilės jausmo: jau nebe „aš“ ir „tu“, o „mes“. Išvien atsiranda ir atsakomybė už kitą žmogų.

Tačiau atsiradus stipriam jausmui, iškyla ir pavojų. „Ką daryti, jei nesulauksiu atsako?“, – išgąstingai galvoja paauglė.  Arba jei netikėtai patinkančio berniuko ar vaikino jausmai atvėso. Dar blogiau – jei apskritai nebekreipia jokio dėmesio. Atvėsęs ar net išgaravęs mylimo objekto jausmas neretai tampa didžiuliu išbandymu nelaimingajam. Ypač, jei tai pirmoji meilė ar pirmas vaikinas ar mergina. Nepriklausomai nuo amžiaus, žmonės linkę idealizuoti savo meilės objektą bei suteikti jam nesamus charakterio bruožus.

Todėl tiems, kuriems jau teko išgyventi meilę be atsako arba nusivilti meile, arba dar teks ateityje, keli patarimai, padedantys įveikti emocijų ir jausmų šėlsmą.

Svarbu suprasti, kad net ir iki  tūkstančio laipsnių temperatūros įkaitę jausmai – normalus reiškinys. Tačiau norint nepaskęsti jausmų jūroje, reikia pasidalinti savo išgyvenimais su artimais tau klausytojais. Gaila, bet ne visada jais tampa mama ar tėtis. Tada vertėtų pasidalinti savo išgyvenimais su tais, kuriais tu pasitiki. Gal su vyresniu broliu ar seserimi, gali patikėti savo paslaptis ir geriausiai draugei arba jos seseriai ar tetai. Arba parašyk mums: patarsime ir padėsime.

Svarbu įsidėmėti, kad nereikia priimti karštligiškų sprendimų. Tada galima pridaryti ir kvailysčių, dėl kurių po to teks gailėtis. O tu juk to nenori, tiesa?

Norint greičiau atsikratyti minčių apie savo mylimąjį, padėk kol kas į giliausią stalčių jo dovanotas dovanėles ir stenkis nevaikščioti ten, kur judu ėjote kartu.

Dabar savo laisvą laiką išnaudok kitiems tikslams: naujų draugų paieškoms arba pomėgiams, kuriems anksčiau neužteko laiko.

Šie keli paprasti patarimai turėtų padėti tau išgyventi emocijų pliūpsnį ir sugrąžinti tikėjimą,  kad vieną gražią dieną  ir į tavo kiemą ateis šventė. Ir tu būtinai sutiksi savo „princą“, net jei jis ir mokosi paralelinėje klasėje ar net kitame mokyklos aukšte.