Knygos „Teenage Survival Guide“ („Paauglių išgyvenimo vadovas“) autorė Dee Snider
palygino jauno žmogaus, žvelgiančio į save veidrodyje, jausmus su filmo „Musė“ scena. Ten mokslininkas kiekvieną dieną su siaubu stebėjo, kaip keičiasi vabzdžio kūnas, pateikdamas tik nemalonių staigmenų. Paaugliai taip pat neretai sutrinka ir nebūna patenkinti savo organizmo pokyčiais bręstant. Taigi, kokie klausimai juos labiausiai neramina?
1.Ar aš atrodau normaliai, palyginti su bendraamžiais?
Berniukai bręsta skirtingu tempu ir tai ypač pastebima paauglystėje. Tuo metu kai kurie paaugliai jau praaugo mamas ir net tėčius, pasikeitus balsui kalba žemu, kiek prislopintu tembru ar net skutasi pirmuosius barzdos plaukelius. Tuo tarpu kiti kūno lavinimo pamokose stovi pačiame eilutės gale, tarsi susigėdę. Bręstant ir atsiranda didžiausi kompleksai, kai nesinori žiūrėti į save veidrodyje. Be to, paauglys ima galvoti, kad jis vienintelis „ne toks“.
„Ir jokie įtikinėjimai čia nepadės, bet galite išvengti keblios situacijos paaiškinę paaugliui, kad tas pats nutinka ir jo bendraamžiams. Net ir tiems, kurie stovi eilutės gale, tik jie dar nespėjo pasivyti ūgiu. Bet praėjus kiek laiko, jie būtinai tą padarys. Ir tada visi būsite vienodi“, – rašoma knygoje.
2.Ką daryti su prakaito kvapu?
Brendimo metu keičiasi ne tik kūno išvaizda, bet ir jo kvapas. Jei suraukiate nosį, pamačius koridoriuje numestus sūnaus sportinius batelius, jam grįžus iš treniruotės, pats laikas kalbėti apie asmeninę higieną. Paaiškinkite, bet jokiu būdu ne priekaištaukite ir ne pamokslaukite, kaip antai: „Na ir kvapas. Nusiplauk kojas ir išvėdink kambarį“ arba „atrodo, kad visą mėnesį dėvėjai šiuos marškinėlius“.
Paaiškinkite sūnui, kad dabar reikia dar dažniau praustis, nei anksčiau. Kad hormoniniai pokyčiai daro savo ir prieš vėją nepapūsi. Nepamirškite pridurti, kad kojines, apatinius ir marškinėlius reikia keisti kasdien. Suprantama, pasirūpinkite, kad jie būtų laiku išskalbti ir sūnus galėtų tą padaryti. Jei sūnus labai prakaituoja, pasirūpinkite ir dezodorantu. Bet geriau rutulinį, o ne purškiamą. Bet jei ir tai nepadėtų – prakaitas stiprus, o kvapas aštrus, tada gali tekti kreiptis ir į endokrinologą.
3.Ar reikia gėdintis po nakties sušlapusių apatinių?
Nevalinga ejakuliacija – viena iš paauglių brendimo požymių. Jei berniukas apie tai niekada nėra girdėjęs, jis gali pagalvoti, kad kažkas su juo negerai. Geriausia prevencija yra laiku apie tai papasakoti ir paaiškinti. Aiškinant vyro fiziologijos subtilybes, geriau, kad tai padarytų tėtis, o ne sūnaus kiemo draugas.
4.Ką daryti netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje atsiradus erekcijai?
Jei merginos baiminasi dėl dėmių menstruacijų metu, tai berniukų baimė yra ne mažesnė dėl erekcijos netinkamoje vietoje. Pavyzdžiui, stovint prie lentos, sporto salėje, važiuojant dviračiu. O jei taip nutiktų, bendraujant su mergina ar jauna mokytoja?.. Neįsivaizduojama. Todėl paaugliui sūnui reikia paaiškinti ką daryti tokiais atvejais, kol taip nenutiko. Nes tada berniukai gali ne tik pasimesti, susigėsti, bet ir sutrikti lytinių organų funkcijos. Tai yra reikiamu metu gali įvykti priešlaikinė ejakuliacija ar net trumpalaikė impotencija. Taigi, dėl to taip svarbu sūnui paaiškinti, norint išvengti nepageidautinų pasekmių.
5.Ką daryti, jei su mano orientacija kažkas negerai?
Kaip bebūtų keista, tokios mintys aplanko ne vieną berniuką. Juk nėra įprasta apie seksualinę orientaciją kalbėti atvirai ir garsiai, ypač paauglystėje. Mat paauglių berniukų draugystė emocine prasme nedaug skiriasi nuo įsimylėjimo – tas pats pavydas, dėmesio stygius, noras būti pagrindiniu ir reikšmingu, ir panašiai.
Todėl, jei paauglys sūnus staiga paklaustų: „Ką darytumėte, jei sužinotumėte, kad man labiau patinka berniukai nei mergaitės, turėtumėte atsakyti kuo ramiausiai. Tai yra vaikas turi žinoti, kad koks jis bebūtų, šeima visada jį priims ir supras.