sniegopilys.lt
Vyras ginekologas – vienas paslaptingiausių sutvėrimų. Pacientės dega smalsumu: ar jis turi žmoną? Kaip ji jaučiasi dėl jo darbo? O jis pats? Ir apskritai – ar galima džiaugtis intymiu gyvenimu su šios profesijos vyru?
Ginekologijos klausimų aptarimas namuose yra tikras košmaras
„Su būsima žmona susipažinome dar studijų metais. Mes esame visiškai skirtingi. Apskritai keista, kad užmezgėme artimus ryšius ir net susituokėme. Iš pradžių ji netikėjo, kad aš būsimasis ginekologas. Manė, kad taip stengiuosi jai padaryti įspūdį. Bet kai pradėjau dirbti, suprato, kad nemeluoju, ėmė baisiai pavydėti manęs kitų moterų! Ir ne tiek pacientėms, kiek skyriaus slaugytojams. Ji ateidavo pas mane per budėjimus, nuolat skambino, – pradeda pasakojimą gydytojas ginekologas, dėl suprantamų priežasčių nenorėjęs nurodyti nei savo vardo, nei klinikos, kurioje dirba. – Buvo akimirkų, kai dėl to vos neišsiskyrėme. Niekaip negalėjau jai įrodyti, kad pacientės ir kolegės nėra mylimosios“.
Anot gydytojo, jis yra aiškiai nusistatęs ribas, kur yra darbas, o kur namai, kur žmona, o kur pacientė. „Aš laikausi taisyklės: niekada negydyk savųjų. Todėl prireikus mano žmoną apžiūri mano kolegos, kuriuos aš žinau kaip gerus specialistus. Ir kitų specialybių gydytojai tą patį daro. Pavyzdžiui, chirurgai stengiasi neoperuoti artimųjų. Galite tai laikyti ženklu ar prietarais, bet taip yra su mumis“.
Vyras džiaugiasi, kad žmona seniai nusiramino, jiedu kartu jau septynerius metus, gimė sūnus. Žmona priprato prie minties, kad jis yra tik jos vyras, o likusiems – tik gydytojas. „Nors ji iki šiol turi madą apuostyti mano chalatą“, – pridūrė jis šyptelėjęs.
Dabar jam jau daugiau nei 40 metų ir moterys, anot jo, į jį dažniau žiūri kaip į gydytoją. „Bet anksčiau, kai buvau jaunesnis ir gražesnis, jos vargino, atvirai flirtuodamos su manimi. Prisimenu, tik pradėjau dirbti, o balzakiško amžiaus moteris, išskėtusi kojas, pradėjo prašyti, kad ten labiau spustelėčiau ar stipriau perbraukčiau. Jei atvirai, buvau sutrikęs, – tęsia pasakojimą vyras. – Juk negalėjau atsikirsti, negalėjau būti grubus – šiaip ar taip esu gydytojas ir dar tada nepatyręs!
Anot jo, skyriuje buvo viena slaugytoja, kuri ėmėsi užduoties apsaugoti jaunus gydytojus nuo tokių damų. „Man pasisekė, kad buvau su ja pamainoje, kitaip nežinau, kuo tai būtų pasibaigę. Mano gynėja greitai susigaudė ir pakvietė mane į postą, o po to pas tą moterį į palatą nuėjo moteris ginekologė“, – pridūrė jis.
Anot jo, į visus pacienčių klausimus apie asmeninį gyvenimą ir seksualines fantazijas atsako, kad jis yra paprastas vyras, neturintis jokių iškreiptų pažiūrų, myli savo žmoną ir gyvena įprastą gyvenimą.
„Man, kaip gydytojui, moteriški lytiniai organai yra tie patys organai kaip ir širdis, skrandis, blužnis. Jie yra tik organai ir ne kas kita. Bet kai vyrai sako, jog visų moterų lytiniai organai vienodi, galiu paprieštarauti – visų moterų vaginos yra skirtingos tiek savo dydžiu, forma, plaukuotumu, tiek ir spalva. Bet mano darbas nedaro įtakos asmeniniam gyvenimui, nesu iškrypėlis ar impotentas, esu toks pats žmonos partneris, kaip ir dauguma vyrų“, – atvirauja ginekologas.
Bet, sako, nesuprantantis, kodėl kai kurios moterys neateina pas jį būtent todėl, kad yra vyras. O kitos mano, kad geriausi ginekologai yra vyrai. Anot pašnekovo, tai išankstiniai nusistatymai, nes gydytojo lytis visiškai neturi įtakos medicininės priežiūros kokybei.
„Užtat ginekologijos klausimų aptarimas namuose yra tikras košmaras. Tai mane tiesiog supykdo, tiesą pasakius! Iš pradžių stengiausi neakcentuoti dėmesio ir kantriai atsakydavau į žmonos draugių klausimus. Bet tai buvo baisu: net ir būdamas namuose nepailsėdavau nuo darbo“, – sakė jis.
Gydytojas ginekologas neslepia, kad kai tik pas žmoną ateidavo jos draugės, iš karto užversdavo klausimų gausybe: „ Ar tamponai nekenkia moterų sveikatai? „ Ar žinai paslaptį, kaip patenkinti moterį?“, „Gal galėčiau ateiti pas tave į konsultaciją, nes jau trečią dieną niežti!“, „Pasakyk man, kaip atrodo graži makštis“ ir taip toliau.
„Laimei, tai truko neilgai. Mano išmintinga žmona, supratusi, kad mano kantrybė baigsis, ir aš pasakysiu šioms damoms viską, ką apie jas galvoju, nustojo kviesti jas pas mus, kai būdavau namuose. Apskritai savo namuose aš nustačiau taisyklę: nekalbėti apie ginekologiją, organus ir panašiai“, – teigė pašnekovas.
„Atsižvelgdamas į medicinos prietarus, aš nestovėjau greta, kai mano žmona gimdė. Be to, tą dieną budėjau. Mes, žinoma, iš anksto žinojome, kur ir kaip ji gimdys. Kolegė man paskambino, kai žmona jau buvo atvežta į ligoninę. Sąrėmiai prasidėjo kiek anksčiau laiko. Kaip gydytojas, galvoju, kad vyrams nėra reikalo dalyvauti žmonai gimdant. Tai tik mano nuomonė, nes kai kurie mano kolegos mano kitaip. Bet man atrodo, kad gimdymas yra stresas ir nežinia, kaip tai gali pasisukti. Tai mes, gydytojai, galime išvengti nereikalingų emocijų, bet nieko bendra su medicina neturintis vyras gali reaguoti visiškai netikėtai: nuo alpimo iki skyrybų. Taigi, moterys neturėtų reikalauti, jei pats vyras nenori matyti gimdymo proceso“, – toliau dalijosi gydytojas savo darbo subtilybėmis.
Moteriškas kūnas yra moteriškumo metafora
Mokslininkai psichologai nustatė, kad vyrai ginekologo specialybę renkasi ne šiaip sau. Anot psichologų, vyrus ginekologus galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmieji yra nepasitikintys savimi žmonės, kurie, būdami (nors ir mediciniškai) arčiau moterų, tikisi įveikti savo kompleksus ir pagerinti asmeninį gyvenimą. Iš tikrųjų po kelerių metų darbo šioje pasirinktoje specialybėje asmeninis tokių gydytojų gyvenimas žymiai pagerėja: jie jau lengvai bendrauja su moterimis ir jaučiasi daug atsipalaidavę.
Kita vyrų ginekologų grupė priklauso „seksualiųjų“ kategorijai, kuriuos visada atidžiai stebi moterys. Tačiau vyrų ginekologų nuomone, gero niekada nebūna per daug. Ginekologija jiems yra ta vieta, kur jie tiesiog spinduliuoja savo seksualumą. Bet, žinia, dauguma moterų pas gydytoją ateina ne dėl malonumo, o dėl gydymo. Todėl jie nusiramina ir tiesiog toliau tyliai dirba.
Vyrai ginekologai neretai savęs klausia: „Kodėl vienos moterys jų vengia, o kitos dažniausiai būna tik jų pacientės?“. Kaip bebūtų, bet ginekologijoje gydytojų vyrų yra kelis kartus mažiau nei moterų. Ir vis dėlto kas juos skatina imtis tokio „moteriško“ darbo?
Prieš kiek laiko leidinys „New York Magazine“ atliko ginekologų vyrų, kuriems buvo nuo 30 iki 70 metų, apklausą ir išsiaiškino nemažai įdomių dalykų.
Anot apklausos dalyvių, jie sėkmingai taiko savo darbe posakį: „Apibūdinkite savo problemą – gaukite rekomendaciją“. Todėl geriausios pacientės yra tos moterys, kurios aiškiai ir nedvejodamos pasako, kas yra negerai. Tada jie gali gana greitai ir veiksmingai padėti! Be to, moterys labai rūpinasi savimi, todėl tikra laimė su jomis kalbėtis apie sveikatą ir sveikatingumą.
„ Galbūt mano paskirtas menopauzės gydymas vienu metu buvo ir neveiksmingas, bet aš taip pat žinau, kad ne vienai moteriai padėjau išvengti krūties, storosios žarnos, gimdos, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio“, – parašė vienas respondentų.
Tyrėjams paklausus, kas padarė įtaką, renkantis ginekologo specialybę ir su kokiais sunkumais susiduria bei paprašius juos apibūdinti labiausiai įsimintiną situaciją, kuri nutiko su pacientėmis, apklausos dalyvių atsakymai buvo ir įvairūs, ir kažkuo panašūs.
„Aš užaugau su šešiomis seserimis, todėl esu įpratęs, kad mano gyvenimas sukasi apie estrogenus, ovuliaciją ir hormonus. Manau, kad tai ir padarė įtakos mano profesijos pasirinkimui“, – parašė vienas respondentų.
„Kaip tikras vyras, niekada negalvojau ir nenorėjau eiti į ginekologiją, kad nesugadinčiau galvoje susikurto moters įvaizdžio. Dabar manęs jau niekas neblaško, nors kartais pasitaiko tokių patrauklių pacienčių, kad būna sunku susivaldyti. Meluočiau sakydamas, kad per apžiūrą nebuvo erekcijos“, – parašė kitas.
„Užaugau apsuptas labai stiprių moterų ir vedžiau tvirtos valios moterį. Aš jas labai gerbiu. Man patinka dalyvauti reikšmingoje moterų gyvenimo dalyje – sprendžiant jų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimus. Moteriškas kūnas yra moteriškumo metafora ir man tai yra garbė“, – atsakė dar vienas respondentas.
„Į ginekologiją atėjau dėl gimimo sakramento. Nuostabu jausti, kad padedi ateiti į pasaulį naujai gyvybei“.
„Kai atėjo laikas apsispręsti dėl specializacijos, man buvo sunku pasirinkti. Todėl tiesiog pasirinkau geresnę žmonijos pusę. Be to, man labiau patinka moterys nei vyrai. Nesu sportiškas vaikinas, man labiau patinka moteriški pokalbiai. Vienintelis neigiamas dalykas yra mano stiliaus stoka, dėl to nejaučiu ir moterų susidomėjimo manimi“.
„Kai tapau ginekologu, dar buvau gana jaunas ir jaudinausi, kad turiu mažiau pacienčių. Tačiau laikui bėgant sužinojau, kad kai kurioms moterims labiau patinka, kai jas apžiūri vyrai, nes jie labiau reaguoja į problemas. Gydytojas vyras yra labai malonus moteriai, nes viskas, ką ji išgyvena, mes priimame visa širdimi“.
Darbe – ne vyras, seksualus padaras, o gydytojas
„Nuo aštuntos klasės tikrai žinojau, kad noriu būti gydytojas. Iš visų instituto profesijų įdomiausia pasirodė būtent ginekologija, nes tai nėra vienintelė siaura specializacija. Čia reikalingi terapeuto ir chirurgo įgūdžiai, turi studijuoti endokrinologiją ir netgi kai ką iš pediatrijos. Taigi, ginekologija yra nesibaigiantis jaudulys. Tai nulėmė mano pasirinkimą ir nekreipiau dėmesio į išankstines nuostatas dėl vyrų ginekologų – aš pripažįstu tik sveiką protą. Be to, esu etikos standartų laikymosi šalininkas – jie yra privalomi, bendraujant gydytojams tarpusavyje ir bendraujant su pacientais“, – atviravo vienas apklausos dalyvių.
„Trečiaisiais studijų metais medicinos universitete pasirinkau ginekologijos specialybę. Man patiko operacijos, nors ir nenorėjau tapti chirurgu. Mėgau mediciną, bet nenorėjau užsiimti su ligoniais ir jų lėtinėmis ligomis, kurių, atrodo, neįmanoma išgydyti. Bet ginekologija – pasirodė netikėtinai įdomus dalykas. O turėti vaikų yra pats šauniausias dalykas pasaulyje!“, – neslėpė savo emocijų kitas.
„Galvojau, kaip galėsiu pažiūrėti savo močiutei į akis, kai sužinos, kokią specializaciją pasirinkau. Pakanka pasakyti, kad kai ruošiausi vesti, mano profesija užkliuvo nuotakos tėvui. Jis pasakė dukteriai: „Kaip tu gyvensi su vyru, kurį kiekvieną dieną apžiūri kitas moteris!?“
„ Žinoma, yra moterų, kurios dėl įvairių priežasčių nori kreiptis tik į vyrą ginekologą, bet jei aš elgčiausi „neteisingai“, ne tik prarasčiau pragyvenimo šaltinį, bet ir gerą vardą. Darbe – aš ne vyras, seksualus padaras, o esu gydytojas! Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad tie vyrai ginekologai, kuriems kelia jaudulį pacientės iš viso neturėtų būti leidžiama dirbti tokį darbą. Nes tai reiškia, kad užuot sprendęs problemas, su kuriomis jos kreipėsi į jį, šis gydytojas gali padėti tik kitu klausimu“.
„Kodėl pasirinkau būtent tokią specialybę? Dabar net neprisimenu – tai buvo seniai. Net stebiuosi savimi – juk buvau labai drovus! Žinoma, profesijos specifika atsispindi intymiame gyvenime, bet, greičiau, gerąja prasme – nenoriu atsitiktinių ryšių, nes daug gražių merginų turi problemų su moteriškomis ir kitomis ligomis. Viena jų – lytiniu keliu plintančios infekcijos. Teko girdėti, kad vyrui, dirbant ginekologo darbą, nesunku tapti ir impotentu. Kalbant apie impotenciją – mažai tikėtina, nes tai lemia kitos priežastys. Patikėkite, tikrai nebuvo ko nors panašaus, kaip seksas ginekologo kabinete! Šio darbo pobūdis toks, kad moterys ateina pas mus, kurioms reikia ne sekso, o savų problemų sprendimo būdų. Manau, kad visokie meilės romanai su pacientėmis tarp vyrų ginekologų pasitaiko rečiau nei tarp kitų specialybių gydytojų. Geriausias romano variantas nebent gali būti su traumatologais…“.
„Kaip jaučiuosi, jei graži moteris ateina į apžiūrą pas mane? Nieko ypatingo. Svarbu atskirti darbą ir žmogų. Nors, žinoma, jaunystėje visko buvo, neslėpsiu. Ech, jaunystė, jaunystė. Bet metams bėgant atsirado profesionalumas, kuris viską ir sustatė į savo vietas. Per tą laiką mačiau tiek daug įvairių dalykų, kad sunku mane kuo nors nustebinti. Kai pasikonsultuoti ateina pacientė, mes nežiūrime į ją kaip į simpatišką ir patrauklią moterį. Tai nereiškia, kad mes esame nejautrūs idiotai… Prisimenu, būdamas studentas, atlikau praktiką nėščiųjų klinikoje. Į priėmimą atėjo labai graži 19 metų mergina. Kai ji nusirengė, užlipo ant kėdės ir išskėtė kojas, aš net negalėjau paimti tepinėlio tyrimo – taip virpėjo rankos. Ką ten rankos, tiesiog negalėjau atsikelti nuo kėdės, nes penis atsistojo piestu… Bet tai buvo seniai! Tada buvau labai jaunas“.
„Besimokant antrame medicinos mokyklos prie universiteto kurse, mane sužavėjo moterų reprodukcinės sistemos sudėtingumas ir tuo pačiu paslaptingumas. Tada ir nusprendžiau – tai mano! Neslėpsiu, buvo moterų, kurios bandė su manimi flirtuoti, tačiau tokiose situacijose mane gelbėjo baltas gydytojo chalatas. Apskritai, laikui bėgant, su pacientėmis stengiesi sukurti abipusės pagarbos ir tarpusavio supratimo santykius. Ar mano profesija paveikė mano šeimos gyvenimą? Iš karto pasakysiu, kad tai neatsiliepė neigiamai. Be to, tai padėjo labiau suprasti savo žmoną intymioje gyvenimo sferoje“.
Partneris nesutinka, kad jo moters lyties organus čiupinėtų svetimo vyro rankos
Bet koks apsilankymas pas gydytoją gali būti stresas, o ginekologo kabinete moteris patiria dvigubą stresą: ji turi apsinuoginti prieš svetimą vyrą, atsakyti į intymius klausimus ir, galbūt, patirti nemalonius pojūčius.
Vyrai ginekologai neabejoja, kad profesionalumas ir kompetencija išsprendžia visus su pasitikėjimu susijusius klausimus. Taktiškumas ir mokėjimas išklausyti yra labai svarbūs įgūdžiai, bet pirmiausiai reikia kalbėti su paciente jos kalba. Norint tai padaryti, labai pravartu būtų perskaityti populiariąją mokslinę literatūrą, knygą „Viva la Vagina“, kuri naudinga ne tik medikams, bet ir reikėtų rekomenduoti pacientėms. Juk joms įdomu būtų sužinoti savo kūno paslaptis. To tikrai nerašoma anatomijos vadovėliuose. Gydytojus tokios knygos išmokina suprantama forma perteikti sudėtingus terminus.
Gydytojai ginekologai neslepia, kad yra pacienčių, kurioms labai svarbu, kokios lyties gydytojas ir jo kategorija. Tiesa, dažniau tai svarbu ne tiek pačiai moteriai, kiek jos partneriui, kuris griežtai nusistatęs, kad jo moters lyties organus apžiūrinėtų kitas vyras. Parneris nesupranta ir nenori suprasti, kad jo moteris yra tik gydytojo pacientė ir kuriai jis nori padėti.
Be to, vienos moterys labiau mėgsta, kai gydytojas su jomis kalbasi „meiliai“ ir „artimai“, o kitos pripažįsta tik oficialų bendravimą. „Norint užmegzti pasitikėjimą tarp pacientės ir gydytojo, jis turi paaiškinti, kas su ja vyksta. Kartais tenka nuoširdžiai prisipažinti, kad kažko nežinai ir turėtum pasikonsultuoti su kolega, ieškant atsakymo į jai rūpimą klausimą, o ne demonstruoti „išsimokslinimą“ ir vaizduoti esantis visažinis“, – teigė gydytojas ginekologas.
Anot jo, moteris turi viską ir aiškiai suprasti, kaip ir ką gydytojas gali padėti. Kartais pademonstruoja ant manekeno, paveikslėlių, net pasitelkęs vaizdo įrašus, nes informaciją moterys supranta ir priima skirtingai. „Svarbiausia kalbėtis su pacientėmis. Pavyzdžiui, atlikus kad ir makšties tyrimą, jei tylėsi, pacientė pagalvos ką nors baisaus arba nuspręs, kad gydytojui nerūpi rezultatai. Bet plepėjimas apie bet ką – tai nepagarba pacientei“, – teigė gydytojas ginekologas.
Jo tvirtinimu, nepaisant to, kad per ilgus savo darbo metus matė labai daug moterų lytinių organų, bet tai neturėjo įtakos nei jo asmeniniam gyvenimui, nei požiūriui į seksą. „Aš nesuvokiu moterų lytinių organų gydytojo kabinete kaip seksualinio objekto. Tai tarsi darbo ir asmeninio gyvenimo jungiklis – įjungiantis vienur ir išjungiantis kitur. Negaliu kalbėti už kitus, bet ko gero ne visi vyrai ginekologai turi tokį jungiklį. Be to, dėl pacienčių saugumo, mes saugome susitikimo vaizdo įrašus. Suprantama, filmuotus ne toje kabineto dalyje, kur yra ginekologinė kėdė, ir garso įrašus. Be to, visada yra asistentas – tai sumažina riziką“, – atskleidė gydytojas savo darbo užkulisius.
Anot jo, ginekologijoje, žinoma, yra daugybė mitų, visokių gandų ir „populiarių teorijų“. Pavyzdžiui, hormonų terapijos baimė. Gydytojas sakė visada stengiasi pasiūlyti alternatyvius gydymo metodus, naujausius mokslinius duomenis prieinama forma, viską paaiškinti.
„90 proc. pacienčių paprastai laikosi paskirto gydymo, dar 10 proc. – išklauso, pritariamai linguoja galvą, bet priima savarankišką sprendimą. Pavyzdžiui, ir toliau dažosi plaukus ar kilnoja sunkius daiktus nėštumo metu. Tai jų pasirinkimas. Žinau, kad kai kurie ginekologai rekomenduoja gimdymą kaip vaistą nuo visų ligų. Taip, mes galime padėti apsvarstyti nėštumo planavimą arba kaip išsaugoti reprodukcinį potencialą, bet ką nors gydyti nėštumu ne“, – teigė medikas.
Kokie bebūtų ginekologų vyrų atsakymai, bet jie turi keletą patarimų moterims. Jei norite sukelti gydytojui ne tik profesinį, bet ir erotinį susidomėjimą, tuomet turite pasirinkti tokį, kuris dar tik pradeda eiti sudėtingu ginekologijos keliu. Bet jei moteriai svarbu, ne kaip gydytojas atrodo, tuomet geriau kreiptis į ginekologą, turintį didelę patirtį. Ir kuriam nekyla jokių „kudlotų“ minčių ir fantazijų, apžiūrint pacientę, o vien noras padėti, susidūrus su sveikatos problemomis.
Vytautė Jogailaitė
