Kristina ne tik gerai mokosi, bet tiesiog dievina užsienio literatūrą. Ypač Roberto Louiso Stevensono balades. „Svajoju įgyti patologo anatomo arba chirurgo specialybę, bet suprantu, kad ten būtų labai sunku įstoti neturint pinigų“, – sakė ji.

Sėkmingai mokosi mokykloje ir rašo knygą

13 metų Kristina Ranovskaja auga Lvovo  privačiuose vaikų  globos namuose, bet per tuos keliolika savo gyvenimo metų mergaitė spėjo pamatyti ir šilto, ir šalto. Kai Kristinai buvo 9 metai ant jos rankų mirė tėvas. O po 40 dienų mirė ir jos motina, sirgusi AIDS. Mergaitė beveik vienerius metus gyveno pati sau, prižiūrėdama arklidėje arklius. Ir tik praėjus kažkiek laiko, kaimynai atkreipė dėmesį ir pranešė vaiko teisių apsaugos darbuotojams, kurie ir apgyvendino našlaitę vaikų globos namuose.

Po kiek laiko Kristinos gyvenimas susitvarkė ir ji ėmė jaustis rami ir saugi.

Dabar, jau praėjus daugiau kaip 4 metams, Kristina sėkmingai mokosi mokykloje, rašo knygą ir svajoja tapti žurnaliste arba gydytoja.  „Aš gyvenau su tėvais beveik Lvovo miesto centre. Tačiau mama vartojo narkotikus ir užsiėmė prostitucija… Netrukus sunkiai susirgo tėvas: iš pradžių tuberkulioze, paskui ir kitomis ligomis. Galų gale kol jį paralyžiavo ir atrofavosi visi raumenys. Man ir močiutei beveik metus, iki pat jo mirties, teko keisti paklodes. Tuo metu mama jau buvo susiradusi kitą meilužį ir persikėlė gyventi pas jį. Bet aš ten negalėjau gyventi, nes jie per daug leido sau. Tiesiog mano akyse santykiaudavo ir rengdavo sekso orgijas su kitais sugėrovais. Ir aš neištvėriau“, – dalijosi liūdnais prisiminimais mergaitė.

Supranta, kad sunku įstoti į aukštąją mokyklą neturint pinigų

Kristina, gyvendama vaikų globos namuose, susirado draugų, su kuriais prieš kiek laiko viešėjo JAV.  Be to, mergaitė mėgsta šokti breiką ir hip hopą, tapo paveikslus ir kuria eiles apie tėvynę ir … mamą… „Mama – pats brangiausias žmogus, kurios niekas negali pakeisti šioje žemėje. Tai Dievo dovana kiekvienam vaikui“, – sakė Kristina.

Mergaitė ne tik gerai mokosi, bet tiesiog dievina užsienio literatūrą. Ypač Roberto Louiso Stevensono balades. „Svajoju įgyti patologo anatomo arba chirurgo specialybę, bet suprantu, kad ten būtų labai sunku įstoti neturint pinigų. Tačiau daugelis, kurie skaitė mano rašinius, patarė studijuoti žurnalisto profesiją. Bet tai ir labai pavojinga profesija, juk jų daug nužudo. Jei nepavyktų įstoti į aukštąją mokyklą, tada įgysiu kirpėjos-visažistės  specialybę ir kursiu grožį savomis rankomis“,  – dalijosi savo ateities planais Kristina.  Be to, mergaitė pasidalino ir savo slapčiausiais norais bei kukliai prasitarė rašanti knygą apie savo, našlaitės dalią, kurią pavadino „Našlaitė Maša“.  Ir tiesiog norinti užaugti doru ir geru žmogumi. „Kad po mirties patekčiau į dangų…“, – šyptelėjusi pasakė ji.

 

parengta pagal segodnya.ua

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą