Tyrimas: vienintelis vaikas šeimoje – gerai ar blogai?

Teigiama, kad vaikai, kurie neturi brolių ir seserų, užauga išlepinti egoistai. Vienturčiai vaikai šeimoje visada viską daro savaip, nemoka dalintis ir paprastai yra savanaudiški – tokie stereotipai yra įsitvirtinę. Nors naujausi tyrimai parodė, kad tai yra perdėtas dalykas. Taigi, iš kur atsirado šie išankstiniai nusistatymai?

Vienintelis palikuonis šeimoje turi stipresnius emocinius ryšius su tėvais

Dar XIX amžiuje amerikiečių pedagogas Eugene Bohannonas paskelbė apklausos rezultatus (tuo metu tai buvo nauja tyrimo forma). Joje jis paprašė respondentų papasakoti apie visų pažįstamų vaikų charakterio bruožus.

196 atvejais dalyviai vienintelius šeimos vaikus apibūdino kaip per daug išlepintus. Bohannono kolegos sutiko su jo tyrimų rezultatais, po kurių visuomenėje pasklido nuostata, kad vienas vaikas šeimoje yra blogai.

Be to, XX amžiaus pradžioje buvo manoma, kad be brolių ir seserų auklėjant vienintelį vaiką, padidina jo jautrumą. Kadangi tėvai visus savo rūpesčius ir baimes sutelkia tik į vieną vaiką ir  dėl to jis tampa pernelyg imlus.

Tačiau psichologo Tony‘io Falboto atliktas tyrimas paneigė šiuos teiginius. Jo tvirtinimu, jei vaikas turi brolių ir seserų dar neužtikrina, kad susiformuos iškili asmenybė.

1986 metais Tonyis Falbotas apžvelgė daugiau nei 200 šia tema atliktų tyrimų ir jis nerado didelių skirtumų tarp tų, kurie turi brolius ir seseris, ir tų, kurie užaugo vieni šeimose.

Bet paaiškėjo, kad vieninteliai vaikai šeimoje turi stipresnius emocinius ryšius su tėvais.

Šią išvadą patvirtino 2018 metais mokslininkų atliktas tyrimas „Social Capital in the Health Development of Children“ ( „Socialinis kapitalas vaikų sveikatos raidoje“), kurį atliko Andreasas Klockas ir Svenas Stadtmülleris iš Frankfurto taikomųjų mokslų universiteto. Jie išanalizavo maždaug 10 tūkst. vokiečių moksleivių, vienturčių ir augusių daugiavaikėse šeimose, duomenis.

Tyrėjai taip pat įvertino ir jų santykius su tėvais kokybę, išmatuotą pagal tai, kaip lengvai vaikas galėtų susisiekti su jais sunkiais ir svarbiais klausimais.

Vienturtis vaikas šeimoje mažiau linkęs į kompromisus

Paaiškėjo, kad  25 proc. vienintelio šeimoje vaiko santykiai su tėvais buvo teigiami. Bet šeimose, kuriose augo keli vaikai, buvo mažiau, galinčių pasakyti tą patį. Trečioje vietoje pagal artumą tėvams buvo jauniausi vaikai, o paskutinėje – viduriniai.

Tuo tarpu per kitą tyrimą paaiškėjo, kad nepaisant glaudžių ryšių su tėvais, daugelis vaikų, augusių be brolių ir seserų, gailisi jų neturėję. Tai išsiaiškino 2001 metais Lisenas Robertsas ir Priscilla Blanton, atlikę respondentų apklausą, kurių ne vienas tvirtino, kad visada žinoję, jog „mama ir tėtis mane mylėjo labiausiai, bet būtų tos meilės užtekę ir kitiems“. Anot tyrėjų, tai įrodo vaikų patirtį prisimenant savo vaikystę.

Be to, būtent todėl, kad ikimokykliniame amžiuje broliui ar seseriai trūksta patikimo kompaniono, todėl dažnai atsiranda įsivaizduojamų draugų, su kuriais vaikai žaidžia ir dalijasi savo patirtimi. Anot tyrėjų, tačiau  dėl to tėvai neturėtų jaudintis – toks žaidimas ugdo vaiko sugebėjimą bendrauti su kitais.

Nepaisant to, nestinga įrodymų, kad vienintelis vaikas šeimoje mažiau linkęs į kompromisus. Šie ir kiti duomenys rodo, kaip skiriasi charakteris ir elgesys vaikų, kurie yra vieninteliai šeimoje ir tų, kurie turi seserį ar brolį.

Tyrėjų grupė, vadovaujama psichologo Jiango Qiu, apklausė 303 studentus. Iš jų 126 studentai neturėjo brolių ir seserų, o 177 turėjo. Buvo įvertinti jų mąstymo gebėjimai ir asmeninės savybės.

Vieninteliai vaikai šeimoje parodė blogiausius tolerancijos testo rezultatus.

O pagal penkių veiksnių žmogaus asmenybės modelį (FFM), tokie žmonės apibūdinami kaip konfliktiški, nepasitikintys savimi, egocentriški ir linkę konkuruoti.

Neturėdami brolių ir seserų, dažnai turi pasikliauti tik savimi

Studentų taip pat buvo paprašyta išlaikyti „Torrance“ kūrybos testą. Jiems reikėjo sugalvoti kuo daugiau originalių naudojimo būdų kasdieniams daiktams, pavyzdžiui, skardinei.

Vieninteliai vaikai šeimoje sugebėjo labiau kūrybingai išspręsti problemas.

Anot tyrėjų, taip gali būti dėl to, kad vaikai, neturėdami brolių ir seserų, dažnai turi pasikliauti tik savimi. Todėl jie yra priversti būti išradingais ankstyvame amžiuje.

Bet tai dar ne viskas. Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė smegenų struktūros skirtumus. Mokslininkų tvirtinimu, vienintelių vaikų  smegenų žievės srityje aptikta daugiau pilkosios medžiagos, siejamos su kūrybiškumu ir vaizduote.

Tačiau priekinėje smegenų žievės skiltyje jie turėjo mažiau pilkosios medžiagos ląstelių. Ir ši sritis yra atsakinga už polinkį į toleranciją, sugebėjimą suprasti kitų jausmus ir valdyti savo emocijas.

Brolių ir seserų nebuvimas priklauso nuo to, kiek vaikas turi ugdyti savo socialinius ir pažintinius sugebėjimus. Juk jie nėra atitrūkę nuo visuomenės: tas pats bendravimas darželyje prisideda prie komunikacijos įgūdžių ugdymo.

Tyrėjai neabejoja, kad tėvai, auginantys tik vieną vaiką, turi įdėti daugiau pastangų, norint išmokyti jį dalintis žaislais, knygomis ir suaugusiųjų dėmesiu. Vis dėlto vaikų skaičius šeimoje nėra toks svarbus, kuriant ramią ir mylinčią  namų aplinką.

Šaltinis: str. „Is Only-Child Syndrome Real?“