Mokslininkai tvirtina, kad svorį galima numesti padedant mintims: jei žmogaus prašoma prisiminti, ką jis valgė paskutinį kartą, jo apetitas apskritai sumažėja

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad perteklinio svorio galima numesti be griežtų dietų, naudojant tik protinius gebėjimus. Tiesiog jums tereikia žinoti, kaip tai veikia, rašo bbc.com.

Už alkio formavimąsi ne mažiau atsakinga sąmonė

Liverpulio universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologas Ericas Robinsonas  sukūrė neįprastą svorio metimo metodą ir tvirtina, kad juo gali pasinaudoti beveik kiekvienas iš mūsų. Vienintelis dalykas, kurio tam reikia, yra mūsų atmintis.

Dažnai žmonės svorio metimą įsivaizduoja kaip kovą su per dideliu savo apetitu, tačiau psichologai linkę manyti, kad už alkio formavimąsi ne mažiau atsakinga sąmonė. Be to, Robinsonas įsitikinęs, kad smegenų vaidmuo šiame procese yra toks didelis, jog norint pajusti sotumą, pakanka detaliai prisiminti, ką valgėte paskutinį kartą.

„Pagal daugybę tyrimų, paslėpti psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos apetitui, tačiau dauguma žmonių to nežino, – sako Robinsonas. – Ir tai labai svarbu, atsižvelgiant į pasaulinę nutukimo tendenciją“.

Anot Robinsono, naujausi eksperimentai, tiriantys sąmonės poveikį apetitui, iš dalies pagrįsti žmonių, kenčiančių nuo atminties sutrikimo, stebėjimais. Tokie pacientai gali, pavyzdžiui, užmegzti ilgą ir jaudinantį pokalbį su ką tik sutiktu žmogumi, tačiau po 20 minučių pokalbį visiškai pamiršta ir net neatpažįsta pašnekovo. „Vos po 20 minučių jie neprisimins, kas jiems ką tik nutiko“, – sako Robinsonas.

Psichologo tvirtinimu, tas pats atsitinka su šiais pacientais valgant. Viename tyrime dalyvavo buvęs muzikantas ir buvęs bankininkas. Abu patyrė amneziją po to, kai užsikrėtė herpeso infekcija, kuri pažeidė hipokampą – smegenų laikinosios skilties dalį, atsakingą už naujų prisiminimų saugojimą. Taigi, pirmiausia eksperimento dalyviams buvo duota sumuštinių ir pyragaičių lėkštės ir jiems buvo pasiūlyta valgyti tol, kol pasisotins. Tada lėkštės buvo paimtos ir po 15 minučių vėl padėtos ant stalo su sumuštiniais ir pyragaičiais.  Sveiki tiriamieji nebenorėjo valgyti, bet šie du amnezininkai dar kartą laimingai pasistiprino. „Tokie pacientai pamiršta, kad jau pavalgė, ir jei po kurio laiko jiems pasiūlys užkąsti, jie vėl pradės valgyti“, – sako šį eksperimentą atlikęs Oksfordo universiteto  mokslininkas Glynas Humphreysas.

Smegenis galima lengvai apgauti

Nepaisant prastos atminties, dviem iš amnezija sergančių dalyvių vis tiek išliko prisiminimai apie tai, kad jie ką tik valgė. Antroje eksperimento dalyje jiems buvo duota rinktis ryžių pudingą, traškučius ar šokoladą, o po kurio laiko vėl buvo pasiūlytas tas pats maisto produktų rinkinys. Mokslininkų teigimu, daugeliui paprastų žmonių būdingas skonio pojūčių įvairovės troškimas, todėl jie nesirinks to paties patiekalo du kartus iš eilės – šis reiškinys žinomas kaip pojūčiams būdingas sotumas. Pastebėtina, kad du amnezija sergantys asmenys taip pat mažiau domėjosi maistu, kurį pasirinko pirmą kartą, nors ir neprisiminė, kad būtų jo valgę neseniai. „Matyt, jiems nekilo problemų apdoroti jutiminę informaciją – jų smegenys tiesiog nesugebėjo suformuoti aiškios, sąmoningos valgymo proceso atminties. Neturėdami šio prisiminimo, jie vis tiek jautėsi alkani net ir pilnu skrandžiu“, – sakė Glynas Humphreysas.

Atrodytų, sveikos smegenys turėtų pastebėti, ką valgo jų savininkas. Tačiau naujausi tyrimai patvirtino, kad smegenys lengvai apgaunamos.

Bristolio universiteto mokslininkas Jeffas Brunstromas atliko genialų eksperimentą. Savanoriai gavo paprastą užduotį suvalgyti dubenį sriubos. Jie nežinojo, kad dubens dugne buvo vamzdelis, einantis per stalą, per kurį Brunstromas kai kuriems tiriamiesiems galėjo papildomai įpilti sriubos, kol jie valgė. Taigi kai kurie eksperimento dalyviai valgė daugiau, nei manė. Savanorių stebėjimas tęsėsi visą dieną: kaip paaiškėjo, maisto kiekis, kurį jie suvartojo suvalgę sriubą, daug labiau priklausė nuo to, ar prieš pradėdami valgyti, jie įvertino, kiek dubenėlyje yra sriubos nuo to kiekio, kuriuo papildomai pavaišino tyrėjas Brunstromas.

Visi šie faktai paneigia teoriją, kad už alkio jausmą atsakingi tik skrandžio hormonai. „Tai nereiškia, kad skrandis visiškai nedalyvauja, tačiau pažintinės veiklos vaidmuo formuojant apetitą iki šiol buvo rimtai neįvertintas, – sako Brunstromas. – Ir tam tikromis aplinkybėmis mūsų mintys gali būti lemiamos“.

Jo manymu, to nepaisymas gali sukelti neigiamų pasekmių. Kitaip tariant, kaip epidemija plinta dažnas užkandžiavimas darbe, o vakarieniaudami daugelis iš mūsų žiūri televizorių arba įkišę nosis į išmaniuosius telefonus. Visi šie trukdžiai išblukina prisiminimą apie tai, ką ir kiek suvalgėte. Taigi, viename iš eksperimentų, Brunstromas paprašė tiriamųjų per pietus vieną ranka valgyti,  o kita – žaisti pasjansą. Po to beveik  visi tiriamieji neprisimindavo, ką tiksliai valgė, o paskui per dieną nuolat užkandžiavo.

Grupė valgė  girdint melodingiems gegutės kukavimams

Būtent dėl ​​šios priežasties mokslininkai tiria galimybę pagerinti prisiminimus apie maistą jutiminiu lygmeniu. Robinsonas neseniai bandė priversti savo tiriamuosius į „protingo valgymo“ būseną. Jis grojo trijų minučių garso įrašą antsvorio turinčių moterų, valgančių sumuštinius su kumpiu, grupei, ragindamas jas visiškai sutelkti dėmesį į jausmus, kuriuos patiria pamačius maistą, pajutus skonį ir užuodus kvapą. Kontrolinė tiriamųjų grupė valgė  girdint melodingiems gegutės kukavimams. Kaip tikėjosi Robinsonas, žmonės, kurių buvo paprašyta paragauti maisto, vėliau išsamiau apibūdino, ką valgė. Ir po trijų valandų kito valgio metu suvartojo 30 proc. mažiau kalorijų.

Šis metodas nebūtinai tinka visiems, norintiems sulieknėti, tačiau Robinsonas turi porą alternatyvių idėjų. Kaip rodo vienas iš jo eksperimentų, jei žmogaus prašoma prisiminti, ką jis valgė paskutinį kartą, jo apetitas apskritai sumažėja, todėl sumažėja persivalgymo tikimybė. Gali padėti ir vaizduotė: amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad labai detaliai įsivaizduodami patiekalą, kurį norėtume valgyti, galima įtikinti save, kad iš tikrųjų šį patiekalą jau suvalgėte. Tokiu atveju alkio jausmas taip pat gerokai sumažėja.

Šiuo metu Robinsonas kuria mobiliąją programėlę, kuri visą dieną vers valgytoją prisiminti, ką jis valgė ryte. Tačiau, pripažįsta mokslininkas, patikrinti, ar manipuliacija atmintimi tikrai veiksminga kaip lieknėjimo metodas, bus galima tik didelio masto klinikinių tyrimų metu. Be to, Robinsonas įtaria, kad daugeliui jo metodas gali pasirodyti pernelyg varginantis – ypač jei dietos besilaikančiam su kiekvienu valgymu tenka klausytis garso įrašo.

Gera žinia ta, kad „sąmoningo valgymo“ metodas nesumažina juslinio malonumo iš proceso. Priešingai, tiriamieji džiaugiasi galimybe visapusiškai įvertinti įvairius pojūčius, kuriuos sukelia maistas. „Kas sakė, kad skanauti maistą yra blogai?“, – retoriškai klausė Robinsonas.

Jei atmintis tikrai gali būti panaudota numalšinant alkį, ateityje antsvorį turintiems žmonėms gali būti pasiūlyta viliojanti alternatyva griežtoms dietoms – svorio metimo programa, pasitelkus mintis.