Tyrimas: mokslininkai išsiaiškino, kodėl broliai ir seserys būna tokie skirtingi

Šiandien dauguma šeimų visame pasaulyje augina du ar daugiau vaikų. Neretai tos mamos ir tėčiai, kurie nusprendžia susilaukti kelių įpėdinių, tikrai nustemba – kaipgi jų vaikai užauga visai kitokie? Jie gali elgtis skirtingai, turėti skirtingus įpročius, skirtingai reikšti savo nuomonę ir atrodyti taip, lyg būtų užaugę ne vienoje šeimoje.

Brolių ir seserų smegenų struktūra labai skiriasi

Kaip rašo „Medical Xpress“, Bato universiteto (Anglija) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad brolių ir seserų smegenų struktūra labai skiriasi. Tai reiškia, kad kai kurie iš jų yra labiau linkę į asocialų elgesį.

Šie smegenų struktūros pokyčiai turi įtakos tam, kokius sprendimus žmogus priims visą gyvenimą. Atitinkamai, kai kuriems vaikams gali būti didesnė rizika susirgti disocialaus asmenybės sutrikimu. Dėl to vaikas būna nervingesnis, impulsyvesnis ir labiau konfliktiškas.

Mokslininkai atrinko kelias dešimtis šeimų ir apklausė kiekvieną jų narį. Taigi, vieni artimieji neturėjo psichikos problemų, kiti turėjo tam tikrų nukrypimų psichikos sveikatos srityje.

Tada mokslininkai ištyrė 41 asmenį, turintį ryškų asocialų elgesį, ir 24 brolius bei seseris, kuriems tai nebuvo pastebėta. Tarp jų taip pat buvo 38 respondentai, kurie tiesiog nežinojo, ar jų šeima turi panašių problemų.

Tai savotiškas kauliukų žaidimas

Ką galiausiai atrado mokslininkai? Paaiškėjo, kad tie vaikai ir paaugliai, kurie patyrė nestabilų elgesį, turėjo reikšmingų smegenų struktūros skirtumų, palyginti su jų broliais ir seserimis. Šie vaikai iš savo šeimų perėmė tam tikrus genus, atsakingus už asmenybės sutrikimų vystymąsi. Taigi, tyrimas aiškiai atskleidė stebinantį faktą, kad kartais brolių ir seserų elgesys gali būti labai skirtingas.

Kokius DNR fragmentus gaunate iš savo tėvo, o kuriuos iš mamos, lemia tik atsitiktinumas. Tai savotiškas kauliukų žaidimas. „Brolių ir seserų poros yra genetiškai identiškos vidutiniškai tik 50 proc. Tačiau kartais pasitaiko ir taip, kad jų genetinis rinkinys skiriasi net 90 proc. arba tik 10 proc.“, – sako  tyrimui vadovavęs profesorius Thomas Verge‘as, Kopenhagoje užsiimantis psichiatrijos genetika.