sniegopilys.lt
Mokslininkų teigimu, žmogaus ūgis priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių: genetikos, endokrininės sistemos veikimo sutrikimų, bet kokia patirta trauma iki 27 metų amžiaus, ekologijos ir panašiai. Visa tai gali paveikti ūgį tiek teigiamai, tiek neigiamai.
Apskritai, kas yra ūgis? Tai dydis, apibūdinantis žmogaus kūno ilgį nuo kulnų iki galvos.
Be to, ūgis yra vienas iš fizinių žmogaus raidos rodiklių. Tuo tarpu per aukštas ūgis atsiranda dėl didelio augimo hormono kiekio organizme. Priešingu atveju, esant žemam ūgiui, pastebimos kaulų sistemos formavimosi problemos.
Aukštaūgiai žmonės yra mažiau jautrūs širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms
Žinia, žmogus pradeda augti motinos įsčiose, o vidutiniškai po 9 mėnesių jo ūgis siekia 52 centimetrus. Po vienerių gyvenimo metų ūgis padidėja apie 50 proc. arba 25 centimetrus.
Dar po metų – apie 20 proc. arba apie 10 cm., 3-6 metų vaikai užauga maždaug 6–7 cm, o nuo 8 metų – apie 1–8 cm per metus.
Kiekvieno žmogaus augimo trukmė yra skirtinga, ji paprastai baigiasi intervalu nuo 20 iki 27 metų.
Aukšto, vidutinio ir mažo ūgio apibrėžimai yra nustatomi pagal galiojančius pasaulio standartus.
Amerikos mokslininkai ištyrė žmogaus ūgio, kūno sudėjimo ir sveikatos santykį. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurių ūgis mažesnis nei 167 cm., yra 36 proc. labiau linkę į demencijos išsivystymą nei tie, kurie yra aukštesni nei 177 cm. Tiesa, šiai priklausomybei įtakos turi ne tiek pats ūgis, o gyvenimo veiksniai.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad aukštaūgiai žmonės yra mažiau jautrūs širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Jų vainikinės arterijos, aprūpinančios širdį krauju, yra ilgesnės nei žemų žmonių. Šis faktas sumažina kraujagyslių užsikimšimo riebalinėmis plokštelėmis riziką ir dėl to riziką susirgti širdies ligomis.
Tuo tarpu žemaūgius labiau apsaugo nuo vėžio. Pavyzdžiui, kiekviena papildoma 10 cm. moterų rizika susirgti visomis vėžio rūšimis padidėja 17 proc., o vyrų – 5 proc.
Tyrėjai nustatė, kad aukštesni žmonės pasižymi geresniais socialiniais įgūdžiais ir aukštesniais intelektiniais rodikliais. Be to, dažniau aukšto ūgio žmogus jaučiasi laimingesnis. Mat kas 5 cm. papildomo ūgio savižudybės rizika sumažėja 9 proc. Ūgis apskritai yra glaudžiai susijęs su psichologine sfera. Aukštaūgiai žmonės labiau save vertina ir labiau pasitiki savimi, ypač vyrai.
Žmogaus augimui įtakos turi ne tik aplinkos veiksniai, paveldimumas, paveldimos ligos, lytis, bet ir gali turėti priklausymas tam tikrai rasei ir tautai.
Aukščiausias žmogus buvo Robertas Pershingas Wadlowas, gimęs 1918 metais Oltone, Ilinojaus valstijoje, JAV. Kai 1940 metais birželio 27 d ieną buvo išmatuotas jo ūgis, jis siekė 2,72 cm. Didžiausias jo užfiksuotas svoris siekė 223 kg. Mažiausia moteris buvo Pauline Masters, žinoma kaip princesė Pauline. Ji gimė 1876 metais vasario 26 dieną Ossendrechte, Nyderlanduose. Iki 9 metų ji užaugo iki 55 cm, o svoris buvo 15 kg.
Keli papildomi centimetrai teigiamai veikia nervų sistemą
Taigi, kokie gali būti žemo ūgio privalumai? Pradėkime nuo žmonių, kurių ūgis neviršija 160 cm. Anot britų mokslininkų, onkologijos rizika jiems yra 40 proc. rečiau, nei aukštesnių nei 170 cm. Tai yra tokios ligos kaip melanoma, inkstų, krūties ir skydliaukės vėžys, taip pat navikai, nes jų vystymasis siejamas su žmogaus ūgiu. Kitaip tariant, aukštaūgiai turi didesnius organus, kuriuose yra daugiau vėžinių ląstelių ir didesnė tikimybė, kad gali įvykti pavojinga mutacija.
Tuo tarpu žemo ūgio, normalaus svorio žmonės yra mažiau jautrūs kraujo krešulių susidarymui kraujagyslėse. Mat aukštaūgiams kraujo judėjimas trunka ilgiau, įveikiami didesni atstumai. Dėl tos pačios priežasties, kraujas gali nespėti laiku aprūpinti visas kūno dalis, dėl to ir gali susidaryti trombozės ar ištikti insultas.
Genetiniu požiūriu, žemo ūgio žmonės turi dar vieną svarbų pranašumą. Įrodyta, kad mažo ūgio genas turi įtakos ilgaamžiškumui. Todėl yra didelė tikimybė, kad tokie žmonės ilgiau džiaugsis gyvenimu.
Bet ir aukštesni nei 170 cm žmonės taip pat turi nemažai priežasčių džiaugtis. Paaiškėjo, kad cholesterolio kaupimasis labiau būdingas žemaūgiams. Manoma, kad aukštaūgių žmonių genai turi įtakos gliukozės tolerancijai.
Aukšto ūgio nauda tuo nesibaigia. Keli papildomi centimetrai teigiamai veikia nervų sistemą. Ekspertų tvirtinimu, aukštaūgiai ilgiau išlaiko protinę veiklą ir yra mažiau linkę sirgti senatvine silpnaprotyste, nei žemaūgiai.
Aukštaūgių ir žemaūgių skirtumai pastebimi ir sporto šakose. Pavyzdžiui, gimnastikoje 160–170 cm ūgio žmonėms yra lengviau pasiekti gerų rezultatų.
Užtat žaidžiantys krepšinį, vadinamieji milžinai, įgyja didelį pranašumą. Tuo tarpu žemesnio nei vidutinio ūgio sportininkai pasiekia geresnių rezultatų ant skersinio.
Nėščioms moterims taip pat naudingas didelis ūgis. Niujorko universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 200 tūkst. moterų padėjo išsiaiškinti, kad nėštumo metu cukrinis diabetas yra rečiau paplitęs tarp aukštesnių nei vidutinio ūgio moterų.
Aukštaūgiai dažniau renkami politikais ir užima aukštesnius postus
Kinijos mokslininkai padarė netikėtą atradimą – jie nustatė, kad aukšti žmonės geriau apskaičiuoja atstumus. Tai yra, jie gali geriau nustatyti atstumą iki artimų objektų net tais atvejais, kai jie sėdi, o žemaūgiai stovi, – rašoma žurnale „Science Advances“ paskelbtame straipsnyje.
Taip pat mokslininkai domėjosi, kaip aukštas ar žemas žmogaus ūgis veikia jo sveikatą, protinius sugebėjimus ir fizinius įgūdžius. Dar 2011 metais kinų mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad aukštaūgėms moterims yra didesnė rizika susirgti vėžiu. Tai yra joms tikimybė susirgti onkologine liga padidėja 16 proc. už kiekvieną 10 centimetrų ūgį.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad aukštaūgiai dažniau renkami politikais ir užima aukštesnius postus, nei žemaūgiai. Be to, mokslininkai atrado daugybę genų, kurie lemia žmogaus augimą ir yra susiję su polinkiu į įvairias ligas.
Taigi, Rytų Kinijos universiteto Šanchajuje vadovas Liu Zhou ir jo kolegos stebėjo savanorius, bandžiusius nustatyti atstumą iki stalo teniso kamuoliuko, kurį pakabino mokslininkai, ir atskleidė dar vieną neįprastą aukštų ir žemų žmonių kūno kokybės skirtumą.
Eksperimento metu mokslininkai periodiškai kaitaliojo kambario apšvietimą, pritemdydami šviesą arba įjungdami raudonus arba mėlynus šviesos diodus, norėdami apsunkinti šią užduotį. Arba visiškai išjungdami šviesą ir įjungdami ją porai sekundžių, kol dalyvis turėjo nustatyti atstumą iki kamuoliuko.
Analizuodami šio eksperimento rezultatus, mokslininkas Liu Zhou ir jo kolegos susidūrė su neįprastu dalyku – paaiškėjo, kad pakankamai dideliais atstumais, viršijančiais tris metrus, aukšti žmonės su šia užduotimi susitvarkė daug geriau nei žemaūgiai eksperimento dalyviai. Įdomu tai, kad ši spraga egzistavo, nors ir ne tokia ryškia forma, net kai mokslininkai pastatė žemaūgius žmones ant kėdžių.
Kokia gali būti šio neįprasto įvairaus ūgio žmonių skirtumo priežastis ir kodėl jis išlieka net tada, kai jų ūgis tampa „lygus“? Mokslininkai mano, kad aukštų žmonių pranašumas – tai evoliucijos produktas ir viena iš priežasčių, kodėl vidutinis žmogaus ūgis nuolat augo vystantis civilizacijai.
Taigi, mokslininkas Zhou ir jo kolegos priėjo prie išvados, kad kuo aukščiau yra žmogaus akys, tuo didesnis kampas tarp regėjimo linijos ir stebimo objekto ir tuo mažiau bus iškraipoma nustatant atstumą.
parengta pagal „Science Advances“
