sniegopilys.lt
Ar kada pagalvojote, kad lieti ašaras yra gana keista? Kodėl mes tai darome? Ir ar yra skirtumas tarp vyrų ir moterų šiuo klausimu? Taigi, nusprendėme išsiaiškinti ašarojimų priežastis ir kodėl verksmas nėra gėdingas reikalas?! – praneša žurnalas „Scientific news“.
Moterys verkia vidutiniškai nuo penkių iki šešių minučių
Gal ir ne visi žino, kad žmogus evoliucijos procese išmoko verkti. Sprendžiant iš beveik visų atliktų tyrimų rezultatų, moterys verkia dažniau nei vyrai. Bet įdomu tai, kad mokslininkai vis dar negali paaiškinti, kodėl žmonės verkia
1982 metais psichologas Williamas Frey‘us nustatė, kad moterys vidutiniškai verkia 5,3 karto per mėnesį, o vyrai per tą patį laikotarpį išlieja tik 1,3 karto ašarų.
Tuo pačiu metu moterys verkia vidutiniškai nuo penkių iki šešių minučių, o vyrai – nuo dviejų iki trijų minučių.
Nyderlandų Tilbergo universiteto psichologas Adas Wingerhutsas supranta tą reikalą geriau nei visi ašarojantys vyrai. Jis yra vienas iš nedaugelio šią temą tyrinėjančių mokslininkų, o jo tyrimų rezultatai visiškai patvirtina, kad tai dėl vaikystėje kylančios lyčių dichotomijos.
Kūdikystėje verksmas laikomas normalia reakcija, nepriklausomai nuo lyties: visi kūdikiai verkia vienodai. Tačiau psichologai teigia, kad evoliuciniu požiūriu kūdikio verksmas yra signalas, kad tėvai atkreiptų į jį dėmesį. Ko gero visi tėvai jau patys tai atspėjo.
Taigi, kas paaiškina lyčių skirtumus, atsirandančius vaikui pereinant į pilnametystę?
Akivaizdu, kad kultūriniai veiksniai čia vaidina svarbų vaidmenį. Netiesioginių tyrimų rezultatai patvirtina šią prielaidą: skirtingose šalyse atlikti tie patys eksperimentai rodo, kad ten, kur visuomenė labiau tolerantiška ašaroms, žmonės daugiau verkia.
Be to, psichologas Wingerhutsas išsiaiškino, kad įprotis verkti labiau paplitęs turtingose šalyse: galima daryti prielaidą, kad gerovė ne tik kad neužgrūdina žmonių, bet ir paverčia juos „skystalais“.
Be to, psichologas įsitikinęs, kad ne tik socialiniai dalykai, bet ir testosterono gamyba atgraso nuo vyriškų ašarų. Jis nustatė, kad prostatos vėžiu sergantys pacientai, gydomi testosterono kiekį mažinančiais vaistais, verkia dažniau, nors šiuo atveju galima teigti, kad jų ašaras gali sukelti padidėjęs emocionalumas dėl vėžio.
Filme „Terminatorius 2“ garsusis Arnoldo Schwarzeneggerio herojus – kiborgas iš ateities – pastebi, kad jo saugomas paauglys po sunkios dienos (per kurią žuvo visi jo draugai) apsipylė ašaromis ir savo mechanišku kryžiuočių riterio balsu paklausė: „Kodėl tu verki?“. Jis nežinojo ką atsakyti.
Galbūt ašaros yra savotiškas indikatorius
Žmonės yra vieninteliai, kuriems žinomos emocijų sukeltos ašaros (anksčiau buvo manoma, kad drambliai taip pat gali apraudoti mirusius, tačiau ši hipotezė nepasitvirtino atidžiau panagrinėjus).
Stebina tai, kiek mažai ši tema buvo tyrinėjama. Nežinome, kodėl verkiame iš fizinio skausmo, nuo emocinių traumų (tai vadinamosios moralinės ašaros), ar net didelės laimės akimirkomis.
Kadangi žmonės yra socialūs sutvėrimai, galbūt ašaros yra savotiškas indikatorius, išorinis stipraus ir gilaus vidinio patyrimo signalas. Tačiau visa tai tik spėlionės.
Galbūt ašaros rodo katarsio būseną. Viename iš savo 2015 metais atliktų tyrimų psichologas Wingerhutsas bandė įvertinti paplitusią nuomonę, kad verkdamas jautiesi geriau.
Jis pakvietė savanorius pasikalbėti apie savo emocinę būseną prieš žiūrint vieną iš dviejų filmų, žinomų dėl savo sentimentalumo.
Vienas iš jų – „Gyvenimas yra gražus“ – „Oskaru“ apdovanotas filmas apie žydą, kuris atjausdamas kitus bando susidoroti su Holokausto baisumais. Antrasis – „Hachiko: ištikimiausias draugas“.
Tada dalyvių buvo paprašyta užpildyti tą pačią formą iškart po filmo peržiūros, po 20 minučių ir po dviejų valandų.
Rezultatai buvo nedviprasmiški: tų, kurie neverkė, emocinė būsena nepasikeitė. O tų, kurie liejo ašaras, po filmo nuotaika gerokai pagerėjo. Tai galima paaiškinti katarsio efektu. Psichologas linkęs daryti išvadą, kad, panašu, išsiverkę žmonės tikrai geriau jaučiasi.
