Tyrimas: kodėl verta mokytis užsienio kalbų?

Žinia, sportuojant  ir mankštinantis treniruoklių salėje, didėja raumenų masė, ir tai nieko nestebina. Tuo tarpu apkrovus smegenis bet kokiu darbu, ypač aktyviu, taip pat paveikia jų būklę. Taigi, dalyvaujant įvairiuose intelektualiuose žaidimuose, net  sprendžiant banalius kryžiažodžius, verčia žmogų pasukti galvą, norėdamas rasti teisingą atsakymą. Ir tada smegenys neišvengiamai turi sukelti kažkokius struktūrinius pokyčius, rašoma leidinyje „Scientific news“.

Vyksta aktyvus keitimasis informacija tarp pusrutulių

Mokslininkų teigimu, net kalbant gimtąja kalba iš žmogaus reikalauja tam tikros smegenų veiklos. Tiesa, beveik visą darbą atlieka kairysis smegenų pusrutulis. Tiksliau, zona, esanti kairiojo pusrutulio skiltyje, kuri yra atsakinga už pašnekovo kalbos supratimą, o centras, esantis kairėje priekinėje smegenų skiltyje yra atsakingas už jo paties žodžių atkūrimą. Tarp šių zonų vyksta aktyvus keitimasis duomenimis, tačiau tai nesukelia sunkumų, vadinasi, nereikia kurti naujų neuroninių jungčių.

Tuo tarpu mokantis ar studijuojant užsienio kalbą, net artimą kalbų grupę, vaizdas kardinaliai pasikeičia. Šio proceso metu reikia įsiminti nepažįstamus žodžius, ištirti rašymo sistemą, kalbinę struktūrą ir ieškoti būdų, kaip išreikšti savo mintis. Čia beveik vienodai dalyvauja ir kairysis, ir dešinysis smegenų pusrutuliai, tarp kurių prasideda intensyvus keitimasis duomenimis.

Tokiu atveju smegenyse aktyviai kuriami nerviniai ryšiai, didėja tiek baltosios, tiek pilkosios medžiagos kiekis. Tai ypač ryšku smegenų priekinėje žievėje, kuri yra atsakinga už pažinimo funkcijas. Tai apima mąstymą, orientaciją erdvėje, supratimą, skaičiavimą, mokymąsi, kalbėjimą, samprotavimą.

Kadangi  mokantis užsienio kalbas, vyksta aktyvus keitimasis informacija tarp pusrutulių, „informacijos tiltas“ tarp jų, corpus callosum, taip pat intensyviai dirba. Didėja produktyvumas, dėl to pagerėja smegenų pusrutulių sąveika, o nuo to, kiek veiksminga ši sąveika, labai priklauso mūsų psichinė sveikata ir judesių koordinacija.

Pokyčiai, atsirandantys žmogaus smegenyse nestandartinės intelektinės veiklos metu, vadinami neuroplastiškumo fenomenu – smegenų gebėjimu keisti savo struktūrą. Tokiu atveju ne tik nutiesiami naujai sukurti neuronų ryšiai, bet ir iš dalies atkuriami pažeisti.

Mokantis užsienio kalbų, žmogus yra ne tik protingesnis

Jeigu smegenims nuolat bus suteikiami tokie intelektiniai krūviai, tai neuroplastiškumas išliks iki pat senatvės ir išlaikys šį organą „geros formos“. O tai ypatingai svarbu žmogui senėjant. Juk būtent padedant nerviniams ryšiams, veikia žmogaus vaizduotė, atmintis, jausmai.

Naujausi tyrimai parodė, kad  svetimų kalbų mokymasis ir naudojimas kasdieniame gyvenime skatina tų smegenų sričių veiklą, kurios yra atsakingos už sudėtingiausių funkcijų vystymąsi. Tai veda prie samprotavimo, veiksmų planavimo, skirtingų užduočių perjungimo supaprastinimo. Todėl „dvikalbiai“  žmonės greičiau adaptuojasi ir yra sėkmingesni beveik visose veiklos srityse, lyginant su tais, kurie moka tik vieną kalbą.

Kadangi standartiniai žmogaus veiksmų šablonai yra saugomi kairiajame smegenų pusrutulyje, problema ir jos sprendimo paieškos formuluojamos gimtąja kalba. Nors reakcija įvyksta greitai, tačiau rastas atsakymas gali būti ir nelabai apgalvotas. Tačiau kai tik sugalvosite rasti sprendimą užsienio kalba, smegenys įjungs dešinįjį pusrutulį. Tokiu atveju rastas sprendimas bus ne toks spontaniškas, labiau logiškas ir apgalvotas, bet arčiau optimalaus.

Be jau išvardyto teigiamo poveikio, yra dar viena rimta priežastis, kodėl, pasak mokslininkų, verta mokytis užsienio kalbos. Be to, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi jų rizika susirgti Alzheimerio liga gerokai sumažėja.

2010 metais atlikto tyrimo duomenimis, šios ligos požymiai užsienio kalbą mokantiems žmonėms pradeda ryškėti vidutiniškai 5,1 metų vėliau nei jų bendraamžiams, kalbantiems tik gimtąja kalba.

Taigi, mokantis užsienio kalbų, žmogus yra ne tik protingesnis, bet  tai ir ilgalaikis indėlis į sveikatą. Jei norite „perpumpuoti“ savo smegenis ir pradėti mokytis naujos kalbos, bet jums tai atrodo per sunku arba nežinote, kurią kalbą pasirinkti, tuomet galbūt turėtumėte pradėti nuo anglų kalbos. Ji laikoma vienu paprasčiausių – nereikia derinti žodžių. Be to, anglų kalbos gramatika yra gana paprasta.

Kitas svarbus dalykas kalbų mokymosi pradžioje yra teisingas kursų pasirinkimas, nes nuo to priklausys įgytų žinių rezultatai ir kokybė.