Tyrimas: ko reikia, norint įsimylėti ir kodėl mylint „nuvažiuoja stogas“?

2010 metais  Visuomenės nuomonės tyrimo centras atliko apklausą per kurią paaiškėjo, kad 97 proc. respondentams pirmoje vietoje yra šeima, po to draugystė, meilė ir politinė situacija šalyje. Beje,  seksas buvo priešpaskutinėje vietoje, nusileidęs tik religijai.

Ar tai rodo mūsų aukštus moralės principus, ar tai, kad respondentai apgaudinėjo ir nusprendė save parodyti iš geriausios pusės? Nes hormonai, kurie yra atsakingi už mūsų jausmus ir potraukį, teoriškai turėtų paveikti labiau nei ekonominė situacija šalyje ir politiniai žaidimai.

Meilė yra tiesiogiai susijusi su hormonais

Dar 2004 metais du amerikiečių tyrinėtojai Limas ir Youngas atliko neįprastą eksperimentą, per kurį siekė pakeisti požiūrį į meilę, jei nebūtume taip linkę jos romantizuoti. Tiriamieji buvo pieviniai pelėnai (graužikai), tiksliau, jų atskiros rūšys. Šio tipo graužikai išsiskiria tuo, kad po pirmojo poravimosi seksualiniai partneriai sudaro porą visam gyvenimui.

Mokslininkai Limas ir Youngas į pelėnų smegenis suleido vazopresino ir oksitocino hormonus ir stebėjo jų reakcijas. Oksitocinas neturėjo jokio poveikio patinams pelėms, o pieviniai pelėnai iš karto bandė užmegzti ryšį su priešingos lyties partnere. Bet vazopresinas veikė visiškai kitaip. Moteriški pelėnai, priešingai, niekaip nereagavo, o vyriškoji lytis iškart įsimylėjo.

Šis eksperimentas parodė du dalykus vienu metu: kiek mažai žinome apie meilę ir kad meilę, kaip ir kitas emocijas, kontroliuoja chemija.

Kas yra meilė mokslo požiūriu? Meilė yra tiesiogiai susijusi su hormonais. Tai apima ne tik minėtus oksitociną ir vazopresiną, bet  ir kitus hormonus: dopaminą, serotoniną, testosteroną, estrogeną ir adrenaliną. Be to, kiekvienas iš jų yra atsakingas už atskirą mūsų kūno reakciją, kurią esame įpratę sieti su įsimylėjimu.  Pavyzdžiui, epinefrinas yra atsakingas už kraujospūdį, o per didelis jo išsiskyrimas padidina stresą ir įtampą, todėl širdis ima plakti greičiau.

Savo ruožtu dopaminas yra atsakingas už pojūčius, kurie mums taip patinka: malonumą, lengvą galvos svaigimą, įsivaizduojamus sparnus už mūsų nugaros ir pakylėjimą.

Serotoninas, tiksliau, jo trūkumas, yra atsakingas už tuos atvejus, kai nepajėgiame iš galvos išmesti garbinamo objekto. Kitaip tariant, serotonino trūkumas yra pagrindinis simptomas, kai žmogus negali atsikratyti įkyrių ar bauginančių minčių.

Du nepažįstami žmonės įsimylėjo vienas kitą per 45 minutes

Žinia, testosteronas yra atsakingas už patrauklumą ir, priešingai nei manoma, abiejų lyčių atstovams. Kuo daugiau testosterono turi vyras, tuo jis patrauklesnis moterims ir tuo labiau jam atrodo patrauklesnės moterys.

Estrogenas taip pat turi įtakos vyro potraukiui moteriai. Amerikos psichologų asociacijos atliktas  tyrimas parodė, kad padidėjo testosterono kiekis tiems vyrams, kurie moterį „užuodė“ ovuliacijos metu.

Ar turėtumėte gėdytis savo jausmų ir raudonuoti kalbėdami apie kiekvieno lytinius organus? Visa tai yra tik cheminių reakcijų, vykstančių mūsų kūne, rinkinys.

1997 metais psichologas Arthuras Aronas privertė porą visai nepažįstamų žmonių įsimylėti vienas kitą. Jis pateikė jiems klausimyną su 36 klausimais, į kuriuos jie turėjo atsakyti vienas kitam per 45 minutes. Intymumo lygis didėjo su kiekvienu klausimu. Ir jei pirmieji buvo, pavyzdžiui „Ar norėtum išgarsėti?“, tai pabaigoje – „Kada paskutinį kartą verkei, kitiems matant ir dėl ko?“.

Tai dar ne viskas. Atsakiusi į klausimus, pora 4 minutes turėjo visiškai tylėti  ir žiūrėti vienas kitam į akis. Pro skirtingas duris į kabinetą įėję du nepažįstami žmonės, pirmą kartą pamatę vienas kitą  įsimylėjo, o po šešių mėnesių jie susituokė.

Žinoma, sunku patikėti  šiuo unikaliu atveju, todėl „The New York Times“ apžvalgininkė nusprendė pakartoti šį eksperimentą su savo drauge ir įsitikino savo akimis.

Daug žmonių nė velnio  nežino apie meilę. Ir dabar atėjo laikas sužinoti, kodėl mes virstame idiotais, kai smegenyse esanti chemija liepia įsimylėti.

„Ar pamenate, kada paskutinį kartą kalbėjotės su gražia mergina? Nesu tikras, ar merginos turi tą pačią problemą, bet manau, kad tai veikia abiem kryptimis: pradeda pintis liežuvis iš jaudulio, pasipila „kietos“ frazės apie orą ir supratimas, kad kalbame nesąmones“, – teigė psichologas Arthuras Aronas.

Vyrų psichikos tyrimų rezultatai buvo prastesni

2009 metais Radboudo universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, vadovaujami Sein Knot, atliko tyrimą tema „Bendravimas su moterimis gali pakenkti vyrų kognityvinei veiklai“, kurio metu jie paprašė vyrų bendrauti su gražiomis merginomis. Prieš ir po interviu mokslininkai patikrino tiriamųjų protinius sugebėjimus.

Po pokalbio su merginomis, vyrų psichikos tyrimų rezultatai buvo prastesni. Keista, bet moterims tai buvo nė motais – jų rezultatai nepasikeitė.

Antrasis Knot tyrimas dar labiau pažemino stipriąją žmonijos pusę. Ji suskirstė respondentus į dvi bandymų grupes, kur pirmoje buvo vyrai, o antroje – moterys ir paprašė jų atlikti „Stroop“ testą, kuris jums tikriausiai yra žinomas.

Testo esmė – įvardyti kiekviename paveikslėlyje parodyto žodžio spalvą. Tačiau buvo viena problema: žodžio spalva neatitiko jo reikšmės. Pavyzdžiui, žodis „geltona“ rašomas raudonai, „mėlynas“ geltonai ir panašiai. Testas parodė, kaip greitai smegenys gali apdoroti šią informaciją.

Kiekviena grupė testą laikė du kartus: pirmą kartą įprastu būdu, o antrojo bandymo metu eksperimento dalyviai tikėjo, kad juos stebi kitos grupės dalyviai. Vyrų rezultatai vėl buvo smūgis žemiau juosmens. Tai yra vyrų grupė antrą testą išlaikė  pačiais prasčiausiais rezultatais. Moterų grupių atlikti testai abiem atvejais buvo vienodi.

Šis ir daugelis kitų testų dar kartą įrodo faktą, kad negalime eiti prieš gamtą ir bandyti užblokuoti emocijas. Mokslas patvirtino, kad meilė, seksas, meilumas, potraukis – viskas priklauso nuo biologijos ir chemijos. Nepaisant to, meilė netampa mažiau geidžiama ir graži…