Tyrimas: kas labiausiai neramina jaunimą?

Maskvos miesto pedagoginiame universitete (MSPU) atidaryta pagalbos linija, į kurią moksleiviai, studentai ir mokytojai gali kreiptis dėl psichologų pagalbos. Kovo mėnesį sulaukta daug įvairių kreipimųsi, iš kurių galima suprasti, kas jaunimui kelia nerimą, rašo lenta.ru.

Dauguma nori gauti patarimo dėl savo sprendimų teisingumo

Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Bendrosios ir praktinės psichologijos katedros docentė Larisa Ovčarenko, linijoje dirbanti nuo pirmos dienos, sakė, kad daugiausiai skambučių sulaukia iš 18–22 metų bakalauro studentų.

Ekspertės teigimu, taip yra dėl to, kad šiuolaikinio jaunimo psichologinė kultūra yra aukštesnė nei suaugusiųjų. Jie geriau supranta, kad reikia konsultuotis su psichologu, laiko tai normalia praktika, yra atviri ir pasirengę kalbėti apie savo emocijas ir išgyvenimus. Konsultacijų temos įvairios: bloga nuotaika, nesugebėjimas išgyventi baimės, agresija.

„Dabar vyksta asmeninių ir pasaulinių įvykių „sluoksniavimasis“. Bet kokia išorinė ir vidinė krizinė situacija pažeidžia ateities viziją. Jei  jaunimas nežino, kas bus toliau, tai sukelia didelį nerimą. Aktualios jaunimui šios problemos: ieškoti savo tapatybės, noras parodyti tėvams nepriklausomybę,

baimė nerasti darbo, šeimyniniai konfliktai, rūpestis artimaisiais. Dauguma nori gauti patarimo ar patvirtinimo dėl savo sprendimų teisingumo“, – sakė psichologė.

Anot jos, kai kurie mokiniai kreipiasi į psichologą, kad išspręstų problemą nedalyvaujant tėvams. Kitaip tariant, krizę naudoja kaip bandymą įrodyti kitiems, kad turi jėgų susidoroti ir be tėvų pagalbos: „Gerai pasielgiau, nes viską padariau pats“. Tačiau pagalbos reikia ypač tiems, kurie šiuo metu gyvena be tėvų. Tai yra baigė mokyklą ir išvyko studijuoti į kitus miestus.

„Psichologijoje yra toks dalykas kaip įveikos elgesys arba įveikos strategija: streso įveikimas pasitelkus kuriuos nors išteklius. Tai mechanizmas, reguliuojamas sąmonės: žmogus supranta, kad ieško geriausių variantų, kaip susidoroti su gyvenimo sunkumais ir sumažinti streso poveikį psichikai“, – aiškino psichologė.

Pagrindinis skambinančių prašymas – padėti rasti atramą

Jos tvirtinimu, tačiau studentai tokiose sąlygose atsiduria pirmą kartą ir todėl sunkiau apdoroja juose kylančią psichinę energiją. „Iš vienos pusės jie jau yra suaugusieji, bet vis tiek dar ir vaikai. Jie turi mažiau išteklių ir didesnį nerimą. Jų išgyvenimai sustiprėja dėl to, kad nėra galimybės apkabinti mamos ir jausti šilumą bei rūpestį “, – pridūrė Larisa Ovčarenko.

Vienaip ar kitaip, pagrindinis pagalbos telefonu skambinančių prašymas – padėti rasti atramą. Todėl kiekvienos konsultacijos metu psichologai stengiasi sumažinti skambinančiojo įtampą ir padėti jam nusiraminti. Tai padeda pajusti stabilumą. Kiekvienas specialistas turi savo metodų arsenalą – tai gali būti ir autoriniai, ir psichologijoje visuotinai pripažinti metodai.

Pavyzdžiui, vienas metodų, kurį Larisa Ovčarenko praktikuoja su klientais, yra meditacija. Be to, svarbu savo išgyvenimus išreikšti žodžiais ir padėti tai padaryti artimiesiems. Taip pat neužgniaužti emocijų ir leisti sau  atvirai ir iš visos širdies džiaugtis. Nepaisant to, kad  krizinėje situacijoje daugeliui nelengva leisti sau  jaustis laimingam, tačiau  tai labai svarbu.

„Žmogus turi susikurti patogią ir saugią aplinką. Jei tam reikia ką nors įsigyti – nusipirkite, pamatykite ką nors, susitarkite dėl susitikimo. Taip pat verta  išmokti džiaugtis kiekviena gyvenimo  akimirka, mėgautis rytine kava, ramiais pasivaikščiojimais, žiūrėti mėgstamą filmą“, – pabrėžė psichologė.