Tyrimas: kaip įsivaizduoja laimę vyrai ir moterys

Remiantis nusistovėjusiomis pažiūromis, vyrai dažniausiai nerodo didelio susidomėjimo laime: jie retai apie tai galvoja ir apmąsto, dažnai neturi supratimo ir noro tai žinoti. Su moterimis padėtis kitokia. Joms laimė yra rimta ir artima širdžiai  tema – ko joms iš tikrųjų reikia. Todėl jos ne tik svajoja apie laimę, bet dažnai apie tai galvoja, bandydamos suprasti jos pasiekimo paslaptis realiame gyvenime ir jas įvaldyti. Moterų laimė, palyginti su vyrų, labiau priklauso nuo situacijos ir yra kintanti, rašo psychologytoday.com.

 

Jų akimis, laimė yra bespalvė būsena

Per šimtmečius trukusią mokslo raidos istoriją universalumas pasirodė esąs vyrų pusėje,  o ypatingas jausmas – moterų pusėje. Pirmenybė buvo teikiama vyriškai lyčiai, su kuria asmuo apskritai buvo tapatinamas dažniausiai. Čia nėra piktų mokslininkų ketinimų. Tai tik natūrali pasaulio santvarkos apraiška, kurioje visos svarbiausios pareigos ir vaidmenys visose viešojo gyvenimo srityse priskirti vyrams. Todėl jie dažnai leidžia sau vadinti „mes“, o apie moteris – „jos“. „Moteris tėvynei jokios naudos neduoda. Ji nekariauja, popierių neperrašo, geležinkelių netiesia, bet užrakinusi nuo vyro degtinės grafiną, padeda sumažinti akcizus“, – sakė vienas žinomas filosofas.

Situacija su „lyčių nelygybe“ kaip tyrimo objektais pradėjo pastebimai ryškėti paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais, kai humanitariniuose moksluose buvo identifikuotos ir „įteisintos“ moterų problemos ir lyčių santykių klausimai. Šiandien sukaupta daug empirinės medžiagos apie psichologinius vyrų ir moterų skirtumus, susijusius su jų asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo savirealizacijos modeliais.

Aiškinant psichikos skirtumus tarp vyrų ir moterų, daugelis mokslininkų remiasi jų auklėjimo ir pasirengimo gyvenimui ypatumais ankstyvame amžiuje, kai kuriami skirtingi „pasauliai“, kuriuose paskui „gyvena“ suaugusios merginos ir vaikinai.  Tiesa, sąlygos, kuriomis mergaitės auga, yra palankesnės ugdyti jose priklausomybės jausmą. Todėl jos linkusios į gyvenimo bėdas ir nesėkmes reaguoti pasyviai, o ne įžeidžiamai ir agresyviai kaip vyrai.

Šioje pradinėje moterų savijautos priklausomybėje nuo emocinių kontaktų, tarpasmeninių santykių ir ryšių reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl moterų laimė, žvelgiant į viską, yra labiau situacinė ir kintanti, palyginti su vyrų. Jų akimis, laimė yra bespalvė būsena, į kurią atsižvelgiama ir įvertinama tik pažinus nelaimę.

Su moterimis situacija kitokia. Joms laimė – ne koks sentimentalumas ar linksmybės, o labai rimta ir artima širdžiai tema. Todėl jos ne tik svajoja apie laimę, bet dažnai apie tai galvoja, bandydamos suprasti jos pasiekimo paslaptis realiame gyvenime ir jas įvaldyti.

Išanalizavus mūsų tiriamųjų atsakymus į klausimą „ką tau asmeniškai reiškia laimė ir kaip tu ją supranti?“ atskleidė panašius skirtumus tarp vyrų ir moterų . Visi vyrų atsakymai buvo trumpi ir glausti, o kai kuriuose buvo tokios pastabos kaip: „Nelabai suprantu“ arba „Nebūtina žinoti, kas yra laimė“ ir panašiai.

Priešingai, moterų atsakymai buvo išsamesni, apmąstantys ir prasmingesni – kartais net lyriški ir labai asmeniški, tarsi jos jau ne kartą būtų apie tai pagalvojusios ir ne kartą sau uždavusios šiuos klausimus. Nebuvo nei vieno neatsakymo atvejo.

Taip pat išsiaiškinta, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik požiūriu į laimę, bet ir jos suvokimu bei vertinimu. Pažvelkime į kai kurias iš šių funkcijų. Kaip manote, ar vyrai ir moterys vienodai laimingi? Pirmiausia domina jų pasitenkinimo gyvenimu ir laimingo jausmo klausimas.  Ir ar jų pačių vertinimai sutampa su tuo, kaip juos vertina kiti?

 

Laimingiausios jaučiasi jaunos

Jei apskritai psichologai nepastebi skirtumų tarp vyrų ir moterų pasitenkinimo gyvenimu, tai šie skirtumai tampa daug labiau pastebimi, kai lytis derinama su amžiumi. Mokslininkų duomenimis, moterys iki 30 metų, o kartais ir vyresnės (iki 45 metų), ypač jei neturi vaikų, jaučiasi laimingesnės nei to paties amžiaus vyrai. Vyrų laimė didėja su amžiumi, tačiau moterų mažėja, o vyrai yra laimingesni nei moterys būdami 55 metų ir vyresni.

Moterys laimingiausios jaučiasi jaunos – bent jau prieš susilaukdamos vaikų. Senstant žmonės skirtingai vertina savo pasitenkinimą gyvenimu ir laimę. Vyresni žmonės dažniau rodo savo pasitenkinimą gyvenimu ir rečiau sako, kad yra laimingi.

Mūsų atlikto laimės ir bendro pasitenkinimo gyvenimu parametro tyrimo rezultatai rodo, kad šie rodikliai moterims yra aukštesni nei vyrų. Galima teigti, kad mūsų tyrime dalyvavusios moterys daugiau nei vyrai savo gyvenimą laiko prasmingu, orientuotu į ateitį. Savo gyvenimo procesą suvokia kaip įdomų, emociškai turtingą ir tam tikru mastu produktyvų. Jos labiau linkusios jaustis savo gyvenimo subjektu, žmogumi, turinčiu pakankamą pasirinkimo laisvę, galinčiu kontroliuoti įvykių eigą ir nutiesti gyvenimo liniją pagal savo tikslus ir idėjas apie jo prasmę.

Mūsų gauti rezultatai pagal gyvenimo prasmės orientacijų (LSO) metodą puikiai sutampa su duomenimis, kad moterys kartu jaučiasi labiau patenkintos gyvenimu tiek pažinimo, tiek emociniu lygmenimis. Taigi, vidutinė rodiklio reikšmė bendrojo pasitenkinimo gyvenimu skalėje moterims yra 20,75, o vyrų – 17,51 (iš 35). Panašiai jų emocinio laimės suvokimo rodikliai yra aukštesni nei vyrų  – atitinkamai 58,23 ir 48,70 ( iš100).

Šie rezultatai buvo atskirai patikrinti studentų grupėje, kurioje vyrai ir moterys buvo maždaug to paties amžiaus, priklausė tai pačiai socialinei grupei. Vėlgi, vidutinės minėtų rodiklių vertės moterims viršijo vyrų.

Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina kitų mokslininkų prielaidą, kad vyrai yra jautresni neigiamoms mūsų socialinės krizės pasekmėms nei moterys. Jie skaudžiau išgyvena visus jo sunkumus ir vargus, aštriau jaučia išorinių nepalankių aplinkybių spaudimą ir yra psichologiškai mažiau apsaugoti netikrumo sąlygomis.

 

Moterys atrodo labiau nelaimingos, nei iš tikrųjų yra

Pastebėję kiek aukštesnius subjektyvius moterų pasitenkinimo ir laimės rodiklius nei vyrų, susidūrėme su kuriozišku reiškiniu. Priešingai nei jų pačių subjektyvūs jausmai, žvelgiant „iš šono“, aplinkinių akyse moterys laimės ir pasitenkinimo gyvenimu skalėje yra suvokiamos ir vertinamos prasčiau nei vyrai. Kitaip tariant, moterys atrodo labiau nelaimingos, nei iš tikrųjų yra. Akivaizdu,  yra aiškus neatitikimas tarp to, kaip moterys vertina save ir kaip jas vertina artimiausia aplinka.

Pavyzdžiui, tiriamųjų buvo paprašyta prisiminti ir apibūdinti, jų nuomone, nelaimingiausio žmogaus asmenybę realiame gyvenime. Atsakymų analizė parodė, kad šiam vaidmeniui pirmenybė teikiama moteriškai lyčiai, turinčiai aiškų pranašumą, nepriklausomai nuo to, kas renkasi – vyrus ar moteris. Vienas iš mūsų tiriamųjų gana emocingai ir tiesiai šviesiai išreiškė tokią bendrą poziciją sakydamas, kad „dauguma moterų yra nelaimingos ir jas reikia padaryti laimingomis“.

Daugelis vyrų mąsto panašiai: „Aš dažnai važiuoju metro, žiūriu į mane supančias moteris“, – įspūdžiais dalijosi vienas iš jų. – O jų veiduose matau beviltiškumą“.

Šiuos kasdienius mūsų vyrų pastebėjimus patvirtina konkretūs tyrimo skaičiai. Taigi tarp nelaimingųjų buvo įvardyta 72,2 proc. moterų, o vyrų – tik 27,8 proc. Tai yra beveik 2,5 karto dažniau moterys šiandien artimiausios aplinkos yra suvokiamos kaip nelaimingesnės nei vyrai.

Matyt, čia veikia mentaliteto stereotipai, giliai įsišakniję masinėje sąmonėje apie sudėtingą moterišką gyvenimo istoriją. Kita vertus, įvyko aiškių pokyčių moters galvoje, nes ji labiau suvokia poreikį gyvenime jaustis labiau pasitikinčia ir nepriklausoma, norą ir gebėjimą pastovėti už save, būti aktyvia visuomenės nare, kuri ne visada pastebima iš išorės, tačiau tai padidina jos vidinį pasitenkinimą.

 

Santuoka mažiau naudinga moterims nei vyrams

Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys turi skirtingus pasitenkinimo gyvenimu ir laimės šaltinius. Vyrams pagrindiniai laimės šaltiniai arba veiksniai daugiausia yra finansinė padėtis ir darbas, o moterų – vaikai ir šeimos gerovė. Tačiau taip pat yra keletas subtilių pageidavimų ir skirtumų.

Moterys daugiau dėmesio skiria darbo sąlygoms (kai darbas siejamas su individualumo, savarankiškumo ir profesinių įgūdžių įvairovės pasireiškimu) ir žmogiškiems santykiams. Be to, moterys paprastai mažiau jautriai reaguoja į darbo praradimą, nebent jos yra pagrindinės šeimos maitintojos. Jos taip pat yra atsparesnės savo vyro darbo praradimui. Vyrai dažniau nei moterys išreiškia menką pasitenkinimą savo gaunamomis pajamomis.

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų pasitenkinimo santuoka laipsnio nėra. Tačiau, palyginti su moterimis, vyrai laiko save laimingesniais, jei jų prašo palyginti savo šeimos gyvenimą su draugų ir pažįstamų gyvenimu. Vyrai taip pat mano, kad santykiai šeimoje įnešė į jų gyvenimą tokią tvarką ir organizuotumą, kurios jie tikėjosi. Šie duomenys taip pat patvirtina psichologų nuomonę, kad santuoka (skirtingai nuo kitų socialinių santykių rūšių) yra mažiau naudinga moterims nei vyrams.

 

Yra patenkintos bendravimo su priešinga lytimi rezultatu

Manoma, kad moterų (ypač jaunų) laimės jausmui didelę reikšmę turi išvaizda ir fizinis patrauklumas, o vyrus labiau glumina ūgis. Moterims paskutinis veiksnys nėra toks svarbus, ypač jei jų augimas artėja prie normos, priimtos jų aplinkoje. Moteris labiausiai liūdina ir daro tikrai nelaimingas – jų per didelis svoris. Labiau nei vyrus jas taip pat vargina amžius.

Moterys yra labiau savikritiškos ir reiklesnės sau, mažiau linkusios reklamuotis ir viešai demonstruoti savo pasiekimus nei vyrai. Jos ne tokios išpuikusios, nepasitikinčios savimi ir rečiau išreiškia pasitenkinimą nei daugelis vyrų, net jei neturi jokios priežasties. Štai kodėl moterys apskritai labiau nei vyrai, yra patenkintos bendravimo su priešinga lytimi rezultatu.

Mūsų tyrime laimės sampratos atskleidė skirtumus tarp vyrų ir moterų suvokimo apie laimę ir pasitenkinimą gyvenimu. Lyginamoji jų turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, kokias gyvenimo vertybes norima pasiekti ir patirti laimę vyrams, o kokios – moterims.

Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp jų buvo nustatyti šiose trijose svarbiausiose laimės vertybėse:

pirma, tai „mylėti ir būti mylimam / ai“ (p = 0,030);

antra, „gebėjimas džiaugtis gyvenimu ir tuo, ką turi“ (0,091);

trečia, „šeimos gerovė, kai tarp artimųjų ir draugų yra tarpusavio supratimas ir šilti santykiai“ (0,072).

Būtent šioms svarbiausioms humanistinėms emocinių ir asmeninių santykių (ypač meilės) vertybėms moterų laimės struktūroje skiriamas žymiai didesnis vaidmuo nei vyrų. Daugeliui moterų galimybė mylėti ir būti mylimai yra laimės sinonimas.

Moterys apskritai džiaugiasi platesniu socialinių ryšių tinklu, taip pat socialine ir emocine parama, kurios pagrindas – šeima, giminės, draugės, kolegos, kaimynai ir kt.

 

Moterų sveikata vidutiniškai prastesnė nei vyrų

Be statistiškai reikšmingų skirtumų, nustatytų trijų aukščiau išvardintų verčių atžvilgiu, yra ir ne tokių ryškių skirtumų tarp vyrų ir moterų laimės vertybių.

Taigi, moterys, be meilės, šeimos ir gebėjimo džiaugtis gyvenimu, aukščiau už vyrus vertina poreikį ir galimybę pajusti savo gyvenimo prasmę, dvasios ramybę ir vidinės ramybės jausmą. Vyrams, savo ruožtu, labiau priimtinos idėjos apie laimę:

pirma, „sėkmė, rezultatai, likimas“;

antra, „ieškojimas, nežinios siekis, kovos aštrumas ir pergalės džiaugsmas“;

trečia, „konkrečių tikslų ir aktyvių veiksmų jiems įgyvendinti“ buvimas.

Galiausiai vidinei moterų gerovei taip pat svarbiau, kad ji būtų „geresnė nei dabar“, o pozityvioje vyrų nuostatoje vyrauja kitas principas – kad būtų „ne blogiau nei dabar“. Be to, vyrai aktyviau leidžia laisvalaikį, dažniau yra savimi patenkinti.

Neutraliausia vyrų ir moterų imties pozicija pasirodė esanti tokių veiksnių kaip materialinė gerovė, hedonizmas, poreikis būti kažkam reikalingam, gebėjimas būti naudingam žmonėms, visapusiškas savo vertės suvokimas. Būtent šios vertybės, mūsų duomenimis, vienodai apibūdina ir „moterišką“, ir „vyrišką“ laimę.

Pagal svarbą laimingam gyvenimui sveikatą respondentai dažniausiai kelia į pirmą vietą. Moterų sveikata vidutiniškai prastesnė nei vyrų. Joms būdingas didesnis depresijos lygis, ryškesnis nerimas ir kiti streso požymiai. Galbūt taip yra dėl jų per didelio emocionalumo ir subjektyviai padidėjusio dėmesio savo sveikatai. Moterys, medikų pastebėjimais, jautriau įsiklauso į viską, kas vyksta jų organizme, ir į visus savo negalavimus žiūri rimčiau nei vyrai. Dėl to jos dažniau lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus.

 

Moterys dažniau kreipiasi pagalbos į draugus

Laimės veiksniai apima žmogaus gebėjimą susidoroti su sunkumais ir gyvenimo problemomis, gebėjimą sėkmingai atlaikyti įvairias stresines situacijas ir įveikti vidines diskomforto būsenas. Žmonės, kurie, išgyvendami negandas, neužsisklendžia savyje, o apie savo problemas ir sunkumus kalba kitiems, dažniausiai jaučiasi patogiau nei tie, kurie išeina į pensiją ir lieka vieni su savimi.

Moterys, susidūrusios su sudėtingomis situacijomis ir jas įveikdamos, mieliau renkasi kitus būdus, tačiau ne geresnius ir ne blogesnius nei vyrai. Tačiau jie dažniau nei moterys imasi konstruktyvių  veiksmų, sprendžiant sudėtingas ​​situacijas. O moterys dažniau kreipiasi pagalbos į draugus, pažįstamus, gimines ir panašiai. Vyrai dažniau nei moterys renkasi išvis nieko neveikti sunkiose gyvenimo situacijose,  paliekant viską taip, kaip yra iki geresnių laikų.

Viena iš strategijų, kurios moterys griebiasi dažniau nei vyrai (p = 0,001), mes sąlyginai pavadinome „savęs keitimu ir gyvenimo pozicijų peržiūrėjimu“.

Antroji „moteriška“ strategija (p=0,002) įvardijama kaip „socialiniai kontaktai“. Tai apima tokias elgesio formas ir būdus, kaip: 1) pokalbis su žmonėmis siekiant daugiau sužinoti apie šią situaciją; 2) patarimo ieškojimas iš artimųjų ar draugo, kurį gerbiate; 3) priimti užuojautą ir paramą iš kitų žmonių; 4) noras pasakyti kitiems apie savo gerovę.

Galiausiai, trečia, moterys dažniau nei vyrai (p = 0,052) taip pat naudoja tokias sunkumų įveikimo formas, kurios yra susijusios tiek su savo gyvenimo patirties aktualizavimu, tiek su pažįstamų žmonių patirties panaudojimu. „Moteriška“ tokios strategijos prasmė yra ta, kad patrauklumas ir gyvenimiškos patirties panaudojimas, gebėjimas ir noras rasti joje reikiamų paralelių ir analogų padeda išlaikyti reikiamą emocinį stabilumą, įgyti optimizmo jausmą, kuris yra toks svarbus, atsidūrus sudėtingoje situacijoje. Taip pat pasitikėjimas savo sugebėjimais sprendžiant naujas gyvenimo problemas.