sniegopilys.lt
2000-ųjų viduryje paslaptinga rusų pora netikėtai persikėlė į kitą rajoną, labiau į šiaurę nuo Majamio Floridoje. Ten Viktoras ir Natalija Wolfai įkūrė savo nekilnojamojo turto agentūrą. Deja, vėliau buvo nustatyta, kad visi sandoriai buvo fiktyvūs ir jie iš savo klientų pavogė daugiau nei 20 mln. JAV dolerių, o paskui tarsi žemę prasmego…
Važinėjo „Bentley“ ir „Maybach“ automobiliais
Pirmoje praėjusio dešimtmečio pusėje nekilnojamasis turtas JAV buvo pelningiausia investicija. Kainos sparčiai kilo, buvo nesunkiai išduodamos paskolos ir kreditai. Keletą metų investuotojai toliau investavo į statybas ir žemės pirkimą.
Tuo metu tarsi iš niekur atsirado du iniciatyvūs investuotojai – sutuoktiniai Viktoras ir Natalija Wolf. Jau tada Majamis vietos gyventojų buvo vadinamas „Mažoji Maskva“, kurioje ir gyveno atvykėliai iš Rusijos Viktoras ir Natalija Wolfai.
Naujojo tūkstantmečio aušroje ši sutuoktinių pora pradėjo asimiliuotis į Amerikos kultūrą, save pozicionuodama kaip turtingus ir sėkmingus nekilnojamojo turto magnatus, atvykusius į JAV įgyvendinti savo „amerikietiškos svajonės“ versijos.
Viktoras ir Natalija Wolfai buvo rusai, kurie teigė ilgą laiką gyvenę Vokietijoje prieš persikeldami į JAV 2000 metais.
2001 metais, praėjus vos metams JAV, jie nusipirko prabangų dvarą „Sunny Isles Beach“ – kurortinio miestelio pakrantėje, į šiaurę nuo Majamio. Šis namas buvo įsigytas paėmus 667 tūkst. JAV dolerių banko paskolą. Imigrantų porai buvo stebėtinai lengva gauti paskolą, o tai galbūt labiau rodė laikus, o ne tikrąją sutuoktinių finansinę padėtį.
Kelerius metus pragyvenę Amerikoje, Viktoras ir Natalija Wolfai įkūrė verslą „Sky Group Realty LLC“. Jie nusipirko biuro patalpas Majamio prekybos centre ir oficialiai pradėjo veiklą 2004 metų birželį. Tačiau jiems reikėjo investuotojų.
Pora ir toliau prisistatinėjo esantys sėkmingi verslininkai nekilnojamojo turto sferoje. Jie gyveno dvare, kuriame buvo marmurinės grindys, važinėjo „Bentley“ ir „Maybach“ automobiliais, dėvėjo brangius drabužius ir papuošalus, Natalija nuolat buvo matoma pasipuošusi brangiais dizainerių drabužiais, o Viktoras didžiavosi turintis brangių laikrodžių kolekciją. Jie pradėjo rezervuoti privačius skrydžius potencialiems klientams, kurie turėjo atvykti iš kitų valstybių.
Po kiek laiko Viktoras ir Natalija savo patronuojančiai bendrovei „Sky Group Realty“ įkūrė keletą dukterinių įmonių. Viena iš šių įmonių – „Sky Development Group“, buvo susijusi su gyvenamųjų ir komercinių patalpų planavimu bei statybomis.
Pagrindinis Viktoro ir Natalijos Wolfų projektas buvo namų statyba centrinėje Floridos pakrantėje – kaimo vietovėje, kuri beveik nebuvo užstatyta.
Pirmiausia jie sutelkė dėmesį į vietovę, pavadintą „Citras Springs“, mažą miestelį Citros grafystėje, nutolusį apie 24 kilometrus nuo Persijos įlankos pakrantės, kuri pritraukė daug investuotojų.
Žemė šiose vietovėse buvo, palyginti, pigi. Sutuoktiniai nusipirko biuro patalpas „Citras Springs“ ir pirmiausiai pradėjo veiklą, reklamuodami savo projektus. Netrukus jie pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą visoje „Citras Springs“ vietovėje.
2004 metų rudenį Viktoras Wolfas Majamyje surengė ypatingą renginį. Į seminarą jiedu su Natalija pakvietė rusus iš visos šalies, pristatydami jį kaip nekilnojamojo turto seminarą. Per šį vadinamąjį „seminarą“ jis kalbėjo apie save. Viktoras teigė, kad įgijo ekonominį išsilavinimą Šveicarijoje ir uždirbo pirmąjį milijoną dolerių pelną būdamas 20 metų. Jis sakė, kad specializuojasi daugelyje finansinių sandorių, pirmiausia nekilnojamojo turto sferoje.
Po to verslininkas paskelbė ketinantis pradėti plėtrą „Citras Springs“ vietovėje: per kelis mėnesius turėjo būti pastatyta 50 namų, o per ateinančius 7–10 metų buvo planuojami dar keli didelio masto projektai. Susirinkusieji į šį seminarą, pirmiausia Rusijos piliečiai, domėjosi tėvynainių projektų investiciniu patrauklumu, todėl iškart buvo rasti keli investuotojai.
Sutuoktiniai įrašinėjo reklamą rusų kalba televizijos kanaluose
Po poros mėnesių, 2004 metų gruodį, „Sky Group Realty“ pardavė savo pirmąjį žemės sklypą minėtoje vietovėje už 25 tūkst. JAV dolerius. Tiesa, prieš verslininkų porai paskelbiant apie ketinimą pradėti pardavinėti žemę šioje vietovėje, panašūs sklypai buvo parduodami už tik 4 tūkst. JAV dolerius. Panašu, kad sutuoktinių Viktoro ir Natalijos paskelbtas projektas dirbtinai padidino žemės kainą šioje vietovėje.
Iki 2005 metų balandžio mėnesio „Citras Springs“ sklypai buvo parduodami už 35 tūkst. JAV dolerius, o tai rodo eksponentinį augimą per pastaruosius kalendorinius metus. Tuo metu sutuoktiniai įrašinėjo reklamą rusų kalba transliuojančiuose televizijos kanaluose, siekdami susisiekti su Rusijos investuotojais visoje šalyje. Be to, įkūrė kitą antrinę įmonę „Sky Construction“, kuri dalyvavo statant jų planuojamus projektus.
Nepraėjus nė metams nuo oficialaus „Sky Group Realty“ įkūrimo, Viktoras ir Natalija Wolfai iš nekilnojamojo turto sandorių uždirbo milijonus dolerių. Jie gavo milijonus iš investuotojų, kad galėtų statyti namus „Citras Springs‘ apylinkėse, tačiau ir toliau ėmė paskolas savo projektams plėsti, naudodamiesi turtu, kurį jie neseniai pardavė kaip užstatą.
2005 metais rusų verslininkų porelė jau turėjo pirmųjų bėdų. Žemė, kurią jie pardavė per pastaruosius metus, daugiausia Floridos apylinkėse, buvo panaudota kaip užstatas kelioms jų gautoms paskoloms – ne tik verslo interesams, bet ir asmeninėms paskoloms, reikalingoms jų turtingam įvaizdžiui išlaikyti.
Vėliau paaiškėjo, kad pora kaip užstatą naudojo niekada neturėtą žemę, o kai iš bankų buvo paprašyta dokumentų, Wolfai negalėjo nieko pateikti.
Tais pačiais 2005 metais Floridos verslo ir profesinio reguliavimo departamentas pradėjo tyrimą ir nustatė, kad Wolfų įmonės nebuvo užregistruotos valstijoje. Dėl šios priežasties jiems buvo suteiktas pasirinkimas: sumokėti skolą visiems savo investuotojams ir pirkėjams arba susidurti su teisinėmis pasekmėmis. Viktoras ir Natalija Wolfai sutiko su pirmąja sąlyga, tačiau jos neįvykdė, o valstybė net nebandė vykdyti savo reikalavimų. Per ateinančius kelis mėnesius sutuoktiniai lyg niekur nieko ramiai tęsė savo įprastą veiklą.
2006-ųjų pavasarį Viktoras ir Natalija Wolfai visuomenei paskelbė džiugią žinią – jie laukiasi kūdikio. Norėdami pažymėti šį įvykį, jie pakvietė draugus į jachtoje surengtą vakarėlį.
Prabangioje jachtoje, pavadintoje „Florida Princess“, vakarėlyje, kurį kai kurie apibūdino kaip „prašmatnų, ekstravagantišką ir net arogantišką“, dalyvavo daugiau nei 100 svečių.
Kai kurie sutuoktinių draugai ir pažįstami, kurie patys buvo milijonieriai, šventę apibūdino kaip vieną iš beprotiškiausių vakarėlių, kuriuose jie kada nors dalyvavo. Tiesą sakant, tai buvo dar vienas Wolfų bandymas pademonstruoti savo sėkmę ir toliau vilioti investuotojus į savo projektus: tai du neįtikėtinai sėkmingi, laimingi žmonės, įgyvendinę visas savo finansines ir asmenines svajones. Tai suteikė jų verslo partneriams idėją, kad jei jie ir toliau investuotų į Wolfų verslo įmones, jie taip pat galėtų gyventi tokį gyvenimą.
Tačiau, kaip ir visa kita rusų poros gyvenime, šis vakarėlis buvo apgaulė – už jį buvo sumokėta kreditu ir pinigais, kurių jie neturėjo.
Dokumentus niekada nepasirašė savo vardu ar įmonės pavadinimu
Cecilia Richard ir Camilo Guzmanas buvo nekilnojamojo turto agentai iš Miramaro, Floridoje, kurie nusprendė užsiimti verslu su Wolfais.
Po susitikimo su Viktoru Wolfu, Richard ir Guzmanas nusprendė nusipirkti daug žemės „Citras Springs“ apylinkėse. Jiems buvo pasakyta, kad ši vietovė bus pagrindinė planuojamos bendruomenės, kurią statys Wolfai, dalis, pridūrę, kad šis žemės sklypas gali tapti jų „apsauginiu tinklu išėjus į pensiją“. Rusai paėmė 140 tūkst. JAV dolerių paskolą ir pradėjo statybas, mokėdami užmokesčio čekius „All Title and Trust“, sąlyginio deponavimo įmonei, tvarkančiai Wolfų nekilnojamąjį turtą. Jiems buvo pasakyta, kad pasirašius oficialius dokumentus ir pradėjus mokėti mokėjimus, paštu bus pristatytas nuosavybės teisę į žemę patvirtinantis dokumentas. Verta paminėti, kad Natalija Wolf, pasirašiusi visus poros verslo dokumentus, niekada nepasirašė savo viso vardo ir net įmonės pavadinimo. Tik Wolf pavardę.
Tačiau Cecilia Richard ir Camilo Guzmán nežinojo, kad „All Title and Trust“ buvo Natalijos Wolf įkurta įmonė. Galiausiai investuotojai ištisus mėnesius laukė nuosavybės teisės akto, tačiau jo taip ir nesulaukė. Jie buvo tiesiog apgauti, kaip ir daugelis kitų.
Pardavę sklypus, Wolfai perdavė nuosavybės teisę į žemę savo patronuojančiai bendrovei „Sky Realty Group LLC“. Ir tada jie tiesiog vėl ir vėl „parduodavo“ žemę ne tik investuotojams, bet ir kitiems nekilnojamojo turto agentams ir maklerių.
Dėl daugybės Wolfų įsteigtų įmonių – dešimčių dukterinių ir fiktyvių įmonių – kai žemė kelis kartus keitė savininkus, vyriausybės reguliavimo institucijos iš pradžių nematė nieko neįprasto. Tai tiesiog atrodė kaip chaotiška nekilnojamojo turto sandorių serija, kuri nebuvo neįprasta 2000-ųjų viduryje, kai žemė buvo nuolat parduodama ir perkama.
Bet kai ėmė daugėti pasipiktinusių klientų, tada sutuoktiniai ėmė atvirai klastoti dokumentus, kad iš klientų atimtų jiems teisėtai priklausiusią žemę.
2006 metais Wolfas pradėjo plėsti savo veiklą už „Citras Springs“ ribų įvairiose Floridos vietose. Jie pirmenybę teikė kaimo vietovėms, kur galėjo lengvai įtikinti investuotojus, kad jų projektai buvo sėkmingi. Jie planavo naują plėtrą už Ostino, Teksase, kuri buvo pavadinta jų nekilnojamojo turto grupės vardu: „Sky Station“, dar žinoma kaip „Skyline“.
Pagal Viktoro Wolfo parengtus planus šis projektas kainavo daugiau nei 150 mln. JAV dolerių.
Kadangi šis projektas turėjo būti pradėtas įgyvendinti naujoje valstijoje, Wolfai sukūrė kitą dukterinę įmonę „Sky Group of Texas LLC“. Jie teigė, kad sulaukė žinomų investuotojų, tokių kaip „Neiman Marcus“, „Gucci“ ir „Saks Fifth Avenue“, susidomėjimo.
Šie planai, kurie atrodė neįtikėtinai daug žadantys, buvo tarsi masalas investuotojams, kurie kone stojo į eilę, kad galėtų daryti verslą išvien su Wolfais.
Tačiau 2006 metų rusų verslininkų poros problemos ir toliau augo. Iki vasaros paaiškėjo, kad porelė nesugebėjo susimokėti net nuomos už biurų pastatus, o kai kurie jų turtai buvo pradėti areštuoti. Akivaizdu, porai ėmė stigti pinigų.
Maždaug tuo metu vienas Wolfų darbuotojų, vardu Robertas Lintonas, nusprendė palikti įmonę. Jis buvo „Citras Springs“ pardavimų vadovas, tačiau bendrovės banko įrašuose netrukus atrado pinigų plovimo schemą. Tai yra bendrovė į savo sąskaitas įnešė didelius indėlius, o paskui iš karto išėmė identiškas, panašias sumas.
Pradėjo sulaukti vis daugiau skambučių iš nepatenkintų klientų
Tada ir paaiškėjo, kad Viktoras ir Natalija Volfai dvejus metus vykdė atvirą sukčiavimą, kurį sudarė kitų nekilnojamojo turto agentų pavardžių klastojimas teisiniuose dokumentuose ir neteisėtas nuosavybės teisės į parduotą žemę perdavimas savo antrinėms įmonėms.
Pora įklimpo į skolas. Nepaisant to, kad gyveno prabangiai ir apsimetė milijonieriais, jie turėjo paėmę labai daug paskolų.
Teisėsaugos pareigūnai pradėjo sulaukti vis daugiau skambučių iš nepatenkintų klientų ir investuotojų, kurie tvirtino, kad buvo įkeistas turtas, kurį jie ką tik įsigijo iš Wolfų. Arba kai kuriais atvejais statybos, kurios turėjo prasidėti prieš kelis mėnesius, neprasidėjo, nes nebuvo sumokėta už statybines medžiagas. Kai kurie investuotojai, turintys ryšių su nusikalstamu pasauliu, grasino Wolfams smurtu.
2006 metais spalio 13 d. Viktoras paskambino savo ilgamečiam verslo partneriui ir pažįstamam Peteriui Madisonui, kurie bendradarbiavo daugiau nei dvejus metus ir buvo pagrindinis investuotojas į jų „Citras Springs“ plėtrą. Viktoras, kalbėdamas su Peteriu, pasakė, kad šį mėnesį jam reikia pagalbos apskaičiuojant darbo užmokestį dėl tam tikrų pinigų srautų problemų. Tačiau jis patikino, kad tai laikina problema ir ji bus išspręsta iki kitos savaitės, kai grąžins Peteriui pinigus.
Kadangi Peteris Madisonas jau buvo paskolinęs Wolfams kelis milijonus dolerių, jis vis tiek nusprendė padėti ir tą pačią dieną atsiuntė 100 tūkst. JAV dolerių čekį, o vėliau tą patį vakarą jam paskambino Viktoras Volfas su didžiausiu ir nuoširdžiausiu dėkingumu. Atrodė, kad Viktoras padėkojo Peteriui už visą jo pagalbą, suteiktą per pastaruosius dvejus metus. Tačiau jų pokalbis Peteriui atrodė „galutinis“. Jie atsisveikino, o Peteris Madisonas, paskolinęs rusų porai kelis milijonus dolerių, daugiau nieko apie juos negirdėjo.
2006 metais spalio 16 dieną buvusiems klientams ir verslo partneriams išduoti čekiai buvo pripažinti negaliojančiais.
Policijos pareigūnai nusprendė apsilankyti „Wolf’s Sky Realty“ biurų pastate Majamyje ir pabandyti išsiaiškinti, kas vyksta. Jie rado tuščią biurą, kuriame niekas nedirbo. Laukinės durys nebuvo užrakintos, o pats biurų pastatas atrodė apgriuvęs. Visur buvo dokumentuojami šimtai, jei ne tūkstančiai operacijų, o biuro kompiuterių kietieji diskai dingo.
Tie patys policijos pareigūnai nuvyko pas Viktorą ir Nataliją Wolfus – į jų prabangų dvarą „Sunny Isles Beach“. Prie lauko durų į jų skambučius niekas neatsiliepė, todėl pareigūnas paskambino savo viršininkams, kad gautų leidimą patekti į namus.
Virtuvėje pareigūnas aptiko tarsi vakarėlio likučius su keliomis neplautomis lėkštėmis, taurėmis, tuščiais šampano buteliais. Policijai atrodė, kad sutuoktiniai kažką šventė. Kambariuose mėtėsi daiktai, atrodė, kad porelė skubiai išvyko iš namų, pasiėmę tik savo drabužius ir svarbiausius daiktus. Kai vėliau tą dieną policija grįžo į namą, norėdama surinkti daugiau informacijos, jie užklupo keturis rusus, išeinančius iš Viktoro ir Natalijos namų.
Šie vyrai, Wolfų verslo partneriai, taip pat ieškojo poros. Jie teigė praradę apie 7 milijonus JAV dolerių, bet nenorėjo pateikti pareiškimo policijai. Vietoj to, jie pasakė pareigūnams, kad būtų geriau, jei policija sugautų Wolfus, kol jie to nepadarys.
Viktoras buvo daug paslaptingesnė figūra
Remiantis teisėsaugos institucijų surinktais įrodymais, paaiškėjo, kad Viktoras ir Natalija Volfai dingo kartu su mažamete dukrele.
Policija nustatė, kad Viktoras ir Natalija Wolfai tikriausiai buvo netikri vardai – slapyvardžiai, kuriuos pora pasiėmė prieš persikeliant į JAV.
Teisėsaugos institucijos apie Nataliją žinojo daugiau nei apie Viktorą. Ji turėjo vokišką pasą „Natalijos Wolf“ vardu ir teigė esanti rusų kilmės. 2000 metais ji imigravo į JAV, o 2002 metais bandė išlaikyti egzaminą ir tapti Floridos valstijos hipotekos brokere, tačiau jai nepavyko. Tačiau tai nesutrukdė jai su vyru pradėti nuosavą nekilnojamojo turto verslą ir jie nusprendė tiesiog nelaikyti pakartotinio testo.
Tuo tarpu Natalijos vyras Viktoras buvo daug paslaptingesnė figūra. Pirma, policija net nežinojo tikrojo jo vardo. Jokiuose oficialiuose dokumentuose „Viktoras Wolfas“ nebuvo nurodytas. Šiuo vardu jis neturėjo nei licencijų, nei leidimų, nei banko sąskaitų.
Viktoras turėjo pasą, bet investuotojams ar verslo partneriams niekada neleisdavo jo pamatyti. Jo žmona Natalija tvarkė visus sandorius.
Be šių gerai žinomų detalių, išeina, kad Viktoras ir Natalija Wolfai buvo žmonės vaiduokliai, iš kažkur atsiradę 2000-ųjų pradžioje.
Po jų dingimo buvo nustatyta, kad Wolfai paliko šimtus apgautų investuotojų. Ir jie ne tik daugiau nei dvejus metus klastodavo dokumentus, bet ir naudojo netikrus notaro antspaudus.
Draudimo bendrovės galėjo atlyginti dalį nuostolių nukentėjusiesiems, tačiau apie 20 mln.JAV dolerių buvo prarasta.
Buvo užfiksuota, kad Natalija iš Floridos atskrido į Niujorką po to, kai buvo atskleista Wolfų sukčiavimo schema. Policijai pavyko rasti dokumentinių įrodymų, kad jie į šią kelionę leidosi su savo mažamete dukra, o paskui išskrido iš Niujorko į Europą. Jie nusileido Vokietijoje, o paskui išvyko į Maskvą.
Viktoras ir toliau buvo paslaptis. Kadangi jis gyveno išgalvotu vardu ir nebuvo jokių dokumentinių įrodymų, kad vyras, vardu Viktoras Wolfas, išvyko iš šalies, atrodė, kad jis prasmego kiaurai žemę.
Tačiau 2006 metų lapkritį, praėjus maždaug mėnesiui po šeimos dingimo, Viktoro Wolfo apibūdinimą atitinkantį vyrą Maskvoje pamatė liudininkas. Šis liudytojas papasakojo, kaip Viktoras nuolat žiūrėjo per petį, elgėsi šiek tiek nervingai, atrodė sutrikęs ir prakaitavęs.
Bet nuo to laiko niekas daugiau nematė Natalijos ir Viktoro Wolfų.
Prieš išvykdami iš JAV buvo išsiaiškinta, kad jiedu naudojo savo kredito kortelių likučius, už kuriuos pirko papuošalus, kuriuos tikriausiai bandė vėliau parduoti ir kurį laiką gyventi iš tų pinigų.
Advokatas rusų porą pavadino „profesionaliais veikėjais“
Wolfų verslo partneriai ir pažįstami buvo apklausti teisėsaugos, tačiau visi teigė nežinantys, kur yra pora.
Nepaisant plataus masto federalinio tyrimo ir Wolfų įtraukimo į FTB ieškomiausių žmonių sąrašą, 2011 metais sausį apie Viktorą ir Nataliją Wolfus nieko nebuvo žinoma.
Viena pagrindinių teorijų apie Viktorą ir Nataliją Wolusf – ne tik jų dingimas, bet ir atsiradimas Floridos nekilnojamojo turto rinkoje – yra susijusi su neva jų dalyvavimu kažkokioje Rusijos nusikalstamoje organizacijoje.
Jiems atvykus į JAV paaiškėjo, kad Wolfai gavo butą, priklausantį Bahamų salose registruotai korporacijai. Tai pirmasis nekilnojamasis turtas, iš kurio jie pradėjo spausti paskolas.
Jiems priklausė butas iki 2006 metų, tačiau likus dviem savaitėms iki dingimo, jie padovanojo jį fiktyviai įmonei „NYC Investment Group LLC“, kuri netrukus iširo.
FTB mano, kad Wolfai galėjo būti Rusijos nusikaltėlių žiedo, kuris buvo nukreiptas į investuotojus per 2000-ųjų pradžios būsto bumą, dalis.
Advokatas Romanas Groismanas rusų porą pavadino „profesionaliais veikėjais“, kurie vadovavo daug didesniam tinklui. Jis taip pat mano, kad jų schema buvo „tyčia ir apgalvota“, ir apibūdino ją kaip „labai organizuotą“. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad porai pritrūko reikiamos kvalifikacijos, kad pavyktų tokią sudėtingą schemą išrutulioti ir plėsti be pašalinės pagalbos.
Advokatas taip pat įsitikinęs, kad atvykę į JAV Wolfai neturėjo reikiamo kapitalo, kad galėtų gyventi savo prabangų gyvenimą.
„Jie nieko neturėjo. Kažkas tiesiogine prasme ištraukė juos iš balos. Jie neturėjo išsilavinimo, kad galėtų daryti tai, ką darė. Jie nieko neišmanė apie finansų rinkas“.
Peteris Madisonas, Orlando investuotojas, praradęs kelis milijonus dolerių po Wolfo pasitraukimo, pasijuto išduotas Viktoro, žmogaus, kurį laikė draugu. „Man patiko bendrauti su tais žmonėmis. Tačiau galiu pasakyti, kad Wolfai mane nustebino. Jie atrodė tokie teisingi“, – teigė vyras.
Pranešama, kad nusikalstamos Wolfų aferos schemos aukomis tapo iki 400 žmonių.
Manoma, kad Wolfai į Rusiją pabėgo 2006 metais, o paskutinė žinoma jų buvimo vieta yra Maskva. Tačiau kol kas nežinoma, ar jie gyvi, ar mirę.
2011 metais sausio 18 dieną JAV Floridos pietinės apygardos teismas išdavė federalinius arešto orderius. Wolfai buvo apkaltinti sukčiavimu ir nuo tada yra FTB labiausiai ieškomų žmonių sąraše bei labiausiai ieškomų verslo bėglių sąraše.
