sniegopilys.lt
Kartais gali būti sunku priimti kurį nors sprendimą. Tikimės rasti teisingą atsakymą ar išklausyti tuos, kurie gali paskatinti priimti teisingą sprendimą. Kaip vis dėlto atpažinti, kai geriau užgniaužti intuiciją?- rašo opentextbc.ca.
Intuicija yra žmogaus gebėjimas, kurį sudaro daugybė veiksnių
Intuicija yra gebėjimas, apie kurį mokslininkai ir psichologai vis dar diskutuoja. Per visą šio reiškinio tyrimo laiką buvo atlikta daugiau nei tūkstantis eksperimentų, kurių vienintelis tikslas buvo suprasti, ar toks reiškinys kaip intuicija egzistuoja, ar jis tikrai kiekviename žmoguje pasireiškia savaip, ar yra daug situacijų, kuriose verta pasitikėti „šeštuoju pojūčiu“. Ar, priešingai, priimti sprendimą racionaliai ir apgalvotai.
Psichoanalizės genijus Carlas Jungas intuiciją priskyrė pasąmonės „šuoliams“, kurie retsykiais prasiveržia iš anksčiau gauto informacijos sluoksnio.
Psichologas Williamas Dugganas nustatė keletą intuicijos tipų: strateginę ir patirties intuiciją. Taip pat buvo filosofų, kurie neigė intuicijos egzistavimą. Pabandykime išsiaiškinti, ar tikrai yra situacijų, kuriose geriau pamiršti intuiciją. Tam pateiksime keletą veiksnių, turinčių įtakos mūsų „šeštajam pojūčiui“.
Intuicija yra žmogaus gebėjimas, kurį sudaro daugybė veiksnių. Ši sprendimų priėmimo ypatybė nėra paprasta „šeštojo pojūčio“ apraiška. Intuicija – sudėtinga algoritmų sistema, kuri įvairiose situacijose pradeda veikti skirtingai. Yra daug veiksnių, bet mes apžvelgsime pačius pagrindinius.
- Evoliucija
Natūrali atranka vaidino svarbų vaidmenį vystant žmogaus elgesį. Dar iki mūsų eros pradžios žmonės įgijo instinktus – išgyvenimo mechanizmus, kurie buvo būtini norint gauti maisto ar išsaugoti savo gyvybę. Šie „įgūdžiai“ buvo pasėti mūsų galvose prieš dešimtis tūkstančių metų ir tebedaro įtaką mūsų elgesiui iki šiol.
- Genetika
Genetika daro įtaką paveldimumui ir kintamumui, formuoja mūsų bruožus ir charakterį. Yra moksliškai įrodytas ryšys tarp mūsų DNR ir elgesio modelių, nervų sistemos veikimo ir emocinių apraiškų. Pavyzdžiui, yra genas, kuris dalyvauja pernešant serotoniną. Serotoninas yra cheminė medžiaga (neuromediatorius), kurios kiekis turi įtakos laimės jausmui, pasitenkinimui, atminties funkcijai ir daugeliui kitų centrinės nervų sistemos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus tiek teigiamam, tiek neigiamam elgesiui.
- Žmogaus smegenys
Kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios ir turi skirtingą suvokimo bei reagavimo į riziką ir pavojų lygius. Smegenų sandara (tiksliau – aktyvioji migdolinė dalis) įtakoja tai, kaip žmogus elgiasi ribinėje situacijoje: ar jo elgesys išlieka konservatyvus, ar jis labiau linkęs rizikuoti. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės mieliau renkasi savo verslą, o kai kurie pasirenka dirbti vadovaujami kitų. tai yra nesiekia užimti vadovaujančių pareigų. Smegenų žievės (ventromedalinės ir dorsolaterinės) veikla daro įtaką tam, kaip žmogus priima sprendimus: racionaliai ar, atvirkščiai, emociškai.
- Mikrobiomas
Mikrobiomas – mikroorganizmų, kurie yra žmogaus organizme, ekosistema, apimanti virusus, bakterijas, mikrobus (mikrobiotai veikia tiek odos vietas, tiek pieno liaukas, gleivines, virškinamąjį traktą ir ne tik). Mokslininkai mikrobiotus dažnai vadina atskira „bendruomene“, kuri turi savo nervų sistemą, taigi ir „smegenis“. Jų kiekis, savybės ir sąveikos su žmogaus kūnu būdai turi įtakos ir mūsų fizinei bei emocinei būklei. Todėl pastaruoju metu atsiranda vis daugiau detoksikacijos praktikų, padedančių išvalyti kūną. Atlieka apsivalymo procedūras, norėdami pašalinti sutrikimus, ligas, padėti atsikratyti vangumo, apatijos ir bejėgiškumo jausmo.
- Išsilavinimas ir gyvenimo patirtis
Virtimas iš kūdikio į vaiką, paauglį, vidutinio amžiaus ir galiausiai pagyvenusį žmogų yra gyvenimo patirtis, kuri neabejotinai turi įtakos pasaulio suvokimui ir sprendimų priėmimui. Emocinės paramos trūkumas gali lemti tai, kad suaugęs pasąmoningai jos nuolatos ieško, todėl intuicija savotiškai veikia. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos profesorius, psichologijos dr. Connsonas Chowas Locke‘as intuiciją pavadino jausmu, atspindinčiu mūsų paslėptą nepasitikėjimą savimi, disbalansą, baimę ar pasibjaurėjimą kai kurių gyvenimo sričių atžvilgiu. Visi šie veiksniai slopina žmogų, veikia kiekvieno intuiciją, todėl gali atmesti teisingą ir gerą variantą.
Per visą savo gyvenimo kelią įgyjame įgūdžių, gebėjimų, tobulėjame tam tikrose srityse, tampame to ar kito verslo profesionalais. Šis „bagažas“ laikui bėgant didėja, stiprėja, gali susilpnėti, bet niekada neišnyks be pėdsakų, todėl priimdami sprendimus pasąmoningai juo remsimės.
Surinkus visus šiuos veiksnius, išvien galima prieiti prie išvados, kad intuicija yra beprotiškai sudėtinga struktūra ir sąveika. Mes nuolat vartojame informaciją, lygiagrečiai priimame sprendimą kiekvieną minutę (ir ne vieną), ne visada pakankamai laiko skirdami įvykių analizei, atsirenkant naujienų gausą. Galų gale ne visada leidžia susikaupti tuo metu, kai mums to reikia . Todėl siūlome apsvarstyti keletą situacijų, kuriose geriau apsispręsti, nesiklausant intuicijos.
- Nepažįstama veiklos sritis
Kadangi sukaupta patirtis vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus, tuomet pasikliauti intuicija tikrai neverta toje srityje, kurioje patirties turite labai mažai. Ar tai būtų akcijų pirkimas ekonominėje rinkoje, būsimo darbuotojo apklausa, žygiai po kalnus ar baldų naujam butui pasirinkimas. Dėl žinių stokos kurioje nors srityje neverta klausytis intuicijos, nes jūsų smegenys nepasidalins su jumis reikalinga informacija (jos nėra dėl patirties stokos). Todėl tokiais atvejais sprendimas turėtų būti priimtas nuodugniai apgalvojus, skiriant laiko klausimo tyrinėjimui, o ne atsitiktinai.
- Turint mažai laiko
Kartais gali atrodyti, kad jei ilgai galvojate apie problemos sprendimą ir dėl tam tikrų aplinkybių turite jį priimti netikėtai, per kelias sekundes, pasitikėdami savo intuicija ir vidiniu „aš“, tuomet instinktyvus atsakymas gali būti teisingas. Tačiau ekstremaliose situacijose (jei nekalbame apie gyvybės gelbėjimą ir kitus instinktus) teisingiau yra skirti sau šiek tiek daugiau laiko. Tai yra pabandyti „tempti gumą“. Kai kuriems intuicija, kaip sakoma, gali sužaisti į rankas, tačiau daugumai tokios sąlygos atrodys nepatogios, nervinsitės ir dėl to intuicija gali duoti netinkamą sprendimą.
- Trūksta praktikos „skaitant“ kūno signalus
Labai dažnai mes gaudome „signalus“, kuriuos mums perduoda kūnas. Tai gali būti fiziniai pojūčiai, pavyzdžiui, drebulys, nerimas, susijaudinimas, traukuliai arba vidiniai, emociniai įspūdžiai. Tie, kurie priimdami sprendimus vadovaujasi intuicija, iš pradžių nueina ilgą kelią, kad priprastų prie kūno elgesio, išmoksta skaityti savo kūno siunčiamą informaciją ir tik vėliau ima suprasti, ką konkrečiai perduoda tas ar kitas impulsas. Daugelis, pavyzdžiui, metų metus mokosi klausytis vidinio balso. Tokia taktika vieniems padeda, o kitiems ne. Jei ką tik uždavėte klausimą: „Ar verta pasikliauti intuicija?“, neskubėkite „skaityti“ savo kūno elgesio. Daugeliu atvejų jūs susierzinsite ir įprastoms fiziologinėms apraiškoms priskirsite tai, kas neturi potekstės.
- Nepažįstama aplinka
Keliaudami po naują šalį kiekvienas iš mūsų nesunkiai galime atsidurti vieni aikštėje ar gatvėse, kuriose dar nebuvome. Tyrimai ir apklausos parodė, kad daugeliu atvejų žmogus, likęs vienas ir neturėdamas prieigos prie ryšio priemonių, vadovausis „bandos refleksu“ ir nuspręs prisijungti prie minios. Jei vertinsime šį sprendimą iš evoliucijos pusės, tai yra logiškas ir paaiškinamas veiksmas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tokie instinktai ne visada yra naudingi. Taigi, žmogaus smegenys nepažįstamoje aplinkoje, pasikliaudamos intuicija, daugumą sprendimų priims remdamosi savisaugos instinktais, kurie daugeliu atvejų nebeaktualu.
