sniegopilys.lt
14-metė Abigail Hernandez išėjo iš mokyklos ir dingo be žinios. Nieko nelaukdama į paieškas leidosi policijos pareigūnai. Netrukus prie jos prisijungė ir FTB agentai. Paauglės ieškojo ir savanorių būrys, bet viskas veltui. Po devynių mėnesių šis paslaptingas įvykis netikėtai atsiskleidė, sukrėtęs visą Ameriką.
Iš pradžių mama neįtarė nieko blogo
14 metų Abby Hernandez su mama ir seserimi gyvena provincijos Konvejo miestelyje, Naujojo Hampšyro valstijoje. Tai nedidelis, bet labai gražaus kraštovaizdžio miestelis, kuriame gyvena 10 tūkst. žmonių. Miestelio gyventojai buvo pripratę prie ramaus ir tykaus gyvenimo būdo, nes jame nieko nenutikdavo. Todėl niekas nė nesitikėjo, kad jų miestelyje, galima sakyti, panosėje atsitiks sveiku protu nesuvokiamas įvykis.
2013 metų spalio 9-osios rytą Abby, kaip įprasta, išvyko į mokyklą. Po trijų dienų mergaitė ruošėsi švęsti savo 15-ąją gimtadienį ir buvo puikiai nusiteikusi. Ji su mama ruošėsi surengti didelę šventę, pakvietus visus mergaitės draugus. Pasibaigus pamokoms, Abby susiruošė namo. Jos mama Zenya tą dieną buvo namuose. Pro langą moteris pamatė mokyklos geltonąjį autobusą, kuris išvežioja vaikus po pamokų. Bet Abby jame nebuvo. Iš pradžių mama neįtarė nieko blogo. Moteris pagalvojo, kad dukra išėjo pasivaikščioti su draugais arba grįžta namo pėsčiomis. Bet dėl viso pikto išsiuntė jai SMS: „Ar viskas tvarkoje?“. Bet atsakymo nesulaukė. Tada mama pradėjo nerimauti. Išsiuntė dar vieną SMS: „Abby, ar viskas gerai? Neversk manęs jaudintis“. Vėl tyla. Tada moteris nusprendė važiuoti į mokyklą ir sužinoti, kur galėtų būti jos dukra. Atvykusi ji pasikalbėjo su mokytojais ir išsiaiškino, kaip mokyklos bibliotekininkė matė, kaip Abby išėjo iš mokyklos. Tuo metu mama jau kaip reikiant sunerimo. Duktė neatsakinėjo nei į skambučius, nei į pranešimus. Moteris galvojo, kas su ja galėjo nutikti. Ji vis dar vylėsi, kad Abby galėjo susižeisti arba patekti po mašinos ratais, eidama namo.
Paauglės motina Zenya paskambino į ligoninę, bet ten dukters nebuvo. Nusprendusi, kad vienai nieko nepavyks padaryti, vakarop moteris kreipėsi į policiją. Pradžioje pareigūnai pagalvojo, kad paauglė paprasčiausiai pabėgo iš namų dėl kokių nors šeimos problemų. Nepaisant moters aiškinimų, kad jos su dukra yra puikūs santykiai, policininkai vis dėlto laikėsi savosios versijos. Geriausia Abby draugė taip pat patvirtino policijai, kad Abby šeimoje nėra jokių problemų ir negalėjo šiaip sau pabėgti. Tą dieną, pertraukomis tarp pamokų, jos linksmai aptarinėjo būsimą vakarėlį, Abby gimtadienio proga.
Praėjus 48 valandoms po mergaitės dingimo, prie policininkų prisijungė ir FTB agentai. Jie pirmiausiai apklausė visus dingusios paauglės pažįstamus ir draugus bei ėmė atstatinėti tos dienos įvykių chronologiją.
Kai atėjo Abby gimimo diena, niekam nebuvo iki linksmybių. Vietoje suplanuotos šventės, dingusios be pėdsakų paauglės motina viešu pareiškimu kreipėsi į savo dukterį. Moteris pasakė, kad labai stipriai išgyvena, jos ilgisi ir paprašė grįžti namo.
Tuo metu tyrėjai neturėjo net už ko užsikabinti. Peržiūrėję mokyklos stebėjimo kameras policininkai išsiaiškino, kad paauglė, pamokoms pasibaigus, išėjo iš mokyklos. Tiesa, į autobusą ji neįlipo, bet juo važiavo Abby vaikinas, kuris išsiuntė jai kelis SMS važiuodamas. 14.53 val. mergaitė dar atsakė, o praėjus 14 minučių, jos telefonas jau buvo išjungtas.
Praėjus kiek laiko į policininkų akiratį pateko Abby vaikinas, kaip įtariamasis, bet greičiau iš nevilties ir bejėgiškumo, nes neturėjo jokių įkalčių jo atžvilgiu. Todėl greitai teko pakeisti savo sprendimą ir tuo viskas baigėsi. Jokių įtariamųjų.
Tyrimas tęsėsi jau mėnesį, bet apie dingusiąją nebuvo jokių žinių
Jau pradėję tirti įvykį, policijos pareigūnai atmetė ir pabėgimo versiją. Pirmiausiai jie išsiaiškino, kad iš tikrųjų Abigail palaikė gerus santykius tiek su mama, tiek ir su seserimi. Be to, peržiūrėję mokyklos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, buvo matyti, kad paauglė neturėjo su savimi jokių kitų daiktų, išskyrus mokyklinį krepšį. Jei būtų nusprendusi pabėgti iš namų, būtų pasiėmusi bent kuprinę, į kurią ir susidėjusi daiktus. Galų gale namuose liko ir jos pinigai. Juk jei būtų nusprendusi pabėgti, pinigai pirmiausiai būtų labai pravertę.
Tyrimas tęsėsi jau mėnesį, bet apie dingusiąją nebuvo jokių žinių. Motina labai išgyveno, negalėjo rasti sau vietos. Dėl tos pačios priežasties ji ilgai netikrino ir pašto dėžutės, dėl ko vėliau pasigailėjo. Ten gulėjo Abby laiškas. Paaiškėjo, kad laiškas buvo išsiųstas praėjus 13 dienų po jos dingimo. Motina apsidžiaugė perskaičiusi dukters laišką. Bet tuo pačiu iškilo ir aibė klausimų. „Brangi mama, aš ilgiuosi tavęs ir myliu tave taip, kad tu net negali įsivaizduoti. Atleisk, kad taip pasielgiau. Aš skaitau laikraščius ir žiūriu televizorių. Atsakau iš karto į tavo klausimą. Taip, aš gyva. Ilgiuosi tavęs, mama, bet nesakysiu kur aš esu“, – rašoma laiške.
Teismo medicinos ekspertai atliko popieriaus ekspertizę, norėdami išsiaiškinti, kieno DNR ant jo yra. Ekspertizė patvirtino, kad laišką parašė Abby. Motina taip pat atpažino savo dukters rašyseną. Bet laiško turinys jiems pasirodė visiškai nelogiškas. Tada pareigūnai ir nusprendė, kad paauglę privertė parašyti šias eilutes. Policija laukė dar mėnesį, kol galų gale paviešino šį laišką. Laukė taip ilgai dėl to, kad pamanė, jog paviešinus šį faktą, gali Abby užtraukti dar didesnę riziką. Kas, jei mergaitė laikoma nelaisvėje, buvo pagrobta ir jai pavyko išsiųsti šį laišką slapta nuo pagrobėjų. Nors logikos ir mažai, nes kodėl tada Abby nutylėjo svarbias ir konkrečias detales, kad jai būtų galima padėti. Bet policija nenorėjo rizikuoti.
Kai vis dėlto laiškas buvo paviešintas, tai tapo pagrindine nedidelio miestelio gyventojų aptarinėjimų ir diskusijų tema. Dauguma žmonių iš karto nusprendė, kad Abby vis dėlto pabėgo iš namų. Ir net ėmė smerkti ją ir jos šeimą. Kai kurie piktinosi, kad dėl paauglės išdaigų policininkai pastatė visus ant ausų, apklausiusi kone pusę miestelio gyventojų. Bet ties tuo tyrimas ir įstrigo. Atrodė, kad Abby išgaravo arba prasmego kiaurai žemę, nes policija negalėjo aptikti jokių jos pėdsakų.
Taip tęsėsi iki 2014 metų liepos 20 dienos, kai ši istorija tapo tikra sensacija.
Praėjus devyniems mėnesiams po Abby dingimo, ji išdygo… ant savo namų slenksčio. Jei spėjote pagalvoti, kad mergaitė iš tikrųjų buvo pabėgusi, neskubėkite su išvadomis.
Paauglę sutiko žado netekusi mama. Tada dukra ir papasakojo, kad buvo pagrobta. Paaiškėjo, kad tą dieną kai ji dingo, paauglė ėjo namo pėsčia. Nepaisant, kad miestelis nebuvo didelis, bet atstumai nemaži. Kažkurią akimirką prie mergaitės stabtelėjo automobilis ir vairuotojas pasiūlė ją pavėžėti. Abby sutiko, nes ji jau buvo pavargusi, o nauji batai spėjo prispausti nuospaudų.
Pradžioje viskas buvo gerai. Vairuotojas važiavo ta kryptimi, kur ir buvo jos namai, bet netikėtai pasuko į tuščią automobilių stovėjimo aikštelę. Abby suprato, kad jai iškilo pavojus ir norėjo išlipti iš mašinos. Bet vyras prirėmė jai pistoletą prie smilkinio ir liepė nejudėti. Tada jis uždėjo jai antrankius ir užsmaukė kepurę taip, kad ji nematytų kelio. Po to nuvažiavo nežinoma kryptimi. Visą kelią paauglė bandė įtikinti nepažįstamąjį, kad šis paleistų ją, žadėdama niekam apie tai neprasitarti. Tačiau vyras ir toliau važiavo. Vėliau paaiškės, kad pagrobėjas atsivežė mergaitę į savo namus, maždaug apie 50 km. nuo jos namų. Vyras uždarė ir užkarino paauglę dideliame metaliniame konteineryje, kuris buvo įrengtas kaip kambarys.
Po to pagrobėjas uždėjo ant mergaitės kaklo antkaklį ir paaiškino, kad paleis elektros srovę, jei ji pradės rėkti. Vyras taip pat įspėjo, kad konteineris yra sujungtas su mechanizmu, kuris akimirksniu viską sudegins, jei kas nors mėgins ją išlaisvinti.
Bet šios istorijos atomazga įvyko visai netikėtai
Ir nuo tos dienos mergaitė buvo nuolat prievartaujama. Net ir patirdama smurtą, Abby nusprendė įgyti pagrobėjo palankumą, tuo pačiu tikėdamasi būti išsilaisvinta. Ji nuolat priminė pagrobėjui, kad niekuo jo nekaltina bei supranta jo motyvus. Abby taip pat ne kartą pažadėjo vyrui niekam neprasitarti, jei jis paleis ją. Ėjo mėnesiai ir pagrobėjas iš tiesų ėmė labiau pasitikėti savo belaisve, retsykiais išleisdamas ją iš konteinerio ir įsileisdamas į savo namus. Paauglė pamatė kažkokį įrenginį ir suprato, kad vyras spausdino padirbtus pinigus. Negana to, jis paprašė, kad ir mergaitė padėtų jam spausdinti netikrus pinigus. Ilgainiui vyras vis dažniau prarasdavo atsargumą ir budrumą. Jis ėmė tikėti, kad Abby niekada nuo jo nepabėgs ir net kad jai patinka leisti su juo laiką.
Dėl to jis padarė vieną labai rimtą klaidą. Vyras davė Abby kelias kulinarijos knygas kad ši mokytųsi gaminti valgį. Vienoje jų buvo parašyta Nathanielio Kibby vardas ir pavardė. Tada mergaitė ir paklausė, kas tas Kibby‘is. Pagrobėjas išbalo ir drebančiu balsu paklausė: „Iš kur tu žinai mano vardą?“. Nuo tos dienos Abby jau žinojo savo pagrobėjo vardą, nors tai ir nepadėjo jai ištrūkti į laisvę.
Bet šios istorijos atomazga įvyko visai netikėtai. Vieną dieną vyras įsisodino mergaitę į mašiną, nuvežė į jos gimtąjį miestą ir išlaipino likus mažiau nei dviem kilometrams iki jos namų.
Vėliau paaiškėjo, kad pagrobėjas taip pasielgė ne iš pasigailėjimo ar žmogiškumo, o iš baimės. Reikalas tas, kad Kibby‘is davė vienai savo pažįstamai tris kupiūras po 50 savo gamybos dolerių. Ji nuėjo į vietos prekybos centrą ir norėjo jais susimokėti. Tada ir paaiškėjo, kad pinigai netikri. Atvyko policija ir moteris pasakė vyro vardą, kuris ir įdavė jai tas kupiūras. Bet po to moteris paskambino vyrui ir įspėjo, kad netrukus į jo namus užgrius policininkai ir atliks kratą. Žinoma, policiją būtų laukęs didžiulis netikėtumas: greta pogrindinio pinigų spaustuvės, įkalinta paauglė beveik metus. To vyras labiausiai ir bijojo, todėl ir nusprendė paleisti Abby namo, pareikalavęs laikyti liežuvį už dantų. Jei mergaitė nebūtų įgijusi jo pasitikėjimą, greičiausiai jis būtų ja kitaip atsikratęs. Užtat sėkmė ir buvo sumanios mergaitės pusėje.
Abby grįžo namo. Pradžioje mergaitė kategoriškai atsisakė bendrauti su policija ir duoti bet kokius parodymus. Paauglė nepasakojo konkrečių detalių, kas su ja buvo nutikę, net savo mamai. Tik praėjus savaitei Abby ryžosi prabilti ir pasakė savo pagrobėjo vardą. Specialioji grupė apsupo namą ir sulaikė nusikaltėlį.
Teismas tęsėsi kelerius metus. Tik 2016 metais Nathanielis Kibby‘is pripažino savo kaltę. Ir buvo nuteistas nuo 45 iki 90 metų kalėjimo. Nusikaltimo metu vyrui buvo 34 metai, todėl, tikėtina, kad jis praleis kalėjime didesnę ar likusią savo gyvenimo dalį.
Abigel taip pat dalyvavo teisme, bet nepaisant viso siaubo, kurį jai teko išgyventi, paauglė atleido savo skriaudėjui. Mergaitė liudijo teisme ir sakė, kad tai, kas nutiko su ja, privertė iš naujo perkainoti savo gyvenimo vertybes.
Dabar Abby ir jos vaikinas augina vaiką. Jauna moteris gyvena visavertį gyvenimą nepaisant to, ką jai teko praeiti. Jos pamokanti istorija rodo, kad žmogus gali išsisukti ir iš pačių kebliausių bei siaubingiausių situacijų. Žinoma, jei turės galvą ant pečių, to norės ir sieks.
Kriminalinių psichologų tvirtinimu, Abby yra puikus pavyzdys, kaip reikia elgtis su pagrobėjais ir kad nelaimė gali baigtis laimingai. Juk mergaitė padarė viską, kad išgelbėtų savo gyvybę, nors šis siaubingas įvykis ir paliko gilų pėdsaką jos širdyje. Nepaisant to, ji ir toliau džiaugiasi gyvenimu.
“YouTube” stopkadrai
