sniegopilys.lt
Norėdami nustatyti, kas kaltas dėl avarijos sankryžoje, turėsite vadovautis kelių eismo taisyklėmis, atsižvelgdami net į menkiausius niuansus ir susijusius veiksnius. Tačiau dauguma nelaimių ruožuose su kelių sankryžomis yra tipinės, nes prieš jas įvyksta tie patys dažni pažeidimai.
Dažniausiai avarijos sankryžose įvyksta dėl tų pačių pažeidimų
Vairuotojams pravartu žinoti dažniausiai daromas klaidas važiuojant per sankryžas, siekiant ne tik jų išvengti, bet ir prireikus savarankiškai nustatyti avarijos kaltininką. Pagrindinės nelaimingų atsitikimų sankryžose priežastys yra zonos, kuriose keliai susikerta vienas su kitu. Ir jos yra laikomos viena pavojingiausių atkarpų, kurios pravažiavimas reikalauja ypatingo automobilių vairuotojų dėmesio.
Pagrindine problema pripažįstami sunkumai teisingai nustatyti pirmenybę eisme, kai vairuotojai negali suprasti, kas tiksliai turėtų važiuoti pirmas. Rezultatas – transporto priemonių susidūrimas. Tuo pačiu metu avarija sankryžoje taip pat pavojinga, nes kiti vairuotojai gali nespėti sulėtinti greičio ir sukelti nelaimę. Todėl važiuodamas per kelių sankryžą automobilio vairuotojas turi kontroliuoti situaciją šimtu procentų. Tai reiškia, kad turi atkreipti dėmesį į visus ženklus ir šviesoforų buvimą. Taip pat atsiminti pagrindines judėjimo tokiose kelių atkarpose taisykles. Dažniausiai avarijos sankryžose įvyksta dėl tų pačių pažeidimų.
Kaip pagrindines nelaimingų atsitikimų priežastis kelių sankryžoje galima išskirti: neteisingą pirmumo eisme nustatymą susikertant antriniams ir pagrindiniams keliams. Arba yra tvarką reguliuojantys ženklai: kirsti sankryžą degant nepriimtinam (raudonam arba geltonam) šviesoforo signalui vienam iš eismo įvykio dalyvių, viršijant leistiną greičio ribą, lenkiant nevienodų kelių sankryžoje.
Tiesą sakant, su jomis susijusių situacijų ir prieštaringų klausimų yra daug daugiau. O pagrindine priežastimi neabejotinai galima pavadinti vairuotojo neatidumą ir paviršutinišką elgesio kelyje taisyklių išmanymą. Kalbant apie tai, kaip nustatyti eismo įvykio sankryžoje kaltininką, pirmiausia reikia atsižvelgti į pažeidimo rūšį ir konkrečias kelių eismo taisyklių kodekso nuostatas, reglamentuojančias vairuotojo elgesį. Taip pat atsižvelgiant į šviesoforų ir ženklų buvimą.
Šiuo atveju pastarasis gali būti dedamas tiek pačioje sankryžoje, tiek prieš įvažiuojant į ją. Yra keletas bendrųjų tokių kelio ruožų kirtimo taisyklių, kurių nesilaikymas gali sukelti avarinę situaciją. Atitinkamai pažeidimą padaręs vairuotojas bus pripažintas kaltu.
Nereguliuojamų sankryžų kirtimo taisyklių esmė tokia: vairuotojas, sukdamas į kurią nors pusę, privalo duoti kelią pėstiesiems arba, pavyzdžiui, dviratininkams, kertantiems ruožą, į kurį jis įsuka. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei priekyje susidaro spūstis, dėl kurios vairuotojui reikės stabdyti automobilį. Taip susidaro kliūtis, lėtinanti kitų automobilių judėjimą skersine kryptimi. Išimtis kai kuriais atvejais yra posūkis į kairę arba į dešinę.
Be to, kadangi yra dvi sankryžų parinktys – reguliuojamos ir nereguliuojamos, turėtumėte savo ruožtu apsvarstyti pagrindines važiavimo jomis taisykles, nes jos skiriasi. Tik tokiu būdu galima bus nustatyti tikrąjį avarijos kaltininką.
Reguliuojama sankryža reiškia eismo seką pagal šviesoforus arba eismo reguliuotojo signalus. Prieš įvažiuojant į sankryžą, labai svarbu nustatyti jos tipą. Nuo to priklausys tolesni vairuotojo veiksmai.
Judėjimo kryptis neturi reikšmės
Svarbu atsiminti šias taisykles: sukant į kairę arba apsisukant esant žaliam signalui, kelias užleidžiamas toms transporto priemonėms, kurios važiuoja priešpriešinio eismo juosta tiesiai arba į dešinę. Važiuodamas pagal papildomame šviesoforo lange užsidegančios rodyklės kryptį, tuo metu įsijungus raudonam arba geltonam signalui, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių važiuojančioms transporto priemonėms. Vairuotojas, įvažiavęs į sankryžą su jam leidžiančiu signalu, gali išvažiuoti numatyta kryptimi.
Bet jei kelyje priešais šviesoforą, yra sustojimo linijos, reikia atsižvelgti į kiekvieno šviesoforo signalą. Užsidegus signalui, leidžiančiam vairuotojui judėti, pastarasis privalo duoti kelią automobiliams, baigiantiems judėjimą per kelių sankryžos zoną. Taip pat pėstiesiems, kurie dar nėra kirtę šios krypties linijos važiuojamosios dalies. Įvykus avarijai reguliuojamoje sankryžoje, pirmiausia reikės išsiaiškinti, kuris iš automobilio vairuotojų judėjo link pravažiuoti draudžiančio šviesoforo signalo. Taip pat išanalizuoti bendrą situaciją, siekiant nustatyti minėtų taisyklių pažeidimus. Veiksnių derinys, parodymai padės atskleisti kaltą vairuotoją. Tais atvejais, kai mirksi geltonas signalas, rodantis šviesoforo gedimą arba jis visai nerodo gyvybės ženklų, reikėtų vadovautis nereguliuojamose sankryžose sukurtomis važiavimo taisyklėmis.
Jei vietovėje, kurioje keliai kerta vienas kitą, nėra šviesoforo ir nėra eismo reguliuotojo, sankryža laikoma nereguliuojama. Paprastai tokios atkarpos pravažiuojamos pagal ant jų esančius pirmenybės ženklus. Pavyzdžiui, pagrindinis kelias. Šis ženklas leidžia judėti vairuotojui, važiuojančiam pagrindiniu keliu, nesustojant.
Tuo tarpu prie įvažiavimo į sankryžą ženklas rodo, kad reikia duoti kelią tiems automobiliams, kurie važiuoja pagrindiniu keliu. Judėjimo kryptis neturi reikšmės. Taip pat galioja taisyklės: jei kalbame apie lygiaverčius kelius sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės pusės artėjančioms transporto priemonėms. Pakeitus kryptį, juo važiuojantys automobilių vairuotojai privalo reguliuoti savo veiksmus, atsižvelgdami į lygiaverčių kelių sankryžos pravažiavimo taisykles. Sukant į kairę arba apsisukant reikia duoti kelią toms transporto priemonėms, kurios važiuoja ta pačia juosta priešpriešinio eismo juosta tiesiai arba į dešinę.
Vairuotojo kaltė šiuo atveju nustatoma pagal algoritmą, panašų į eismo įvykius reguliuojamose sankryžose. Tik vietoj šviesoforo veikimo čia atsižvelgiama į važiuojamosios dalies ruože išdėstytus ženklus. Remiantis gautais rezultatais, sudaroma schema, kurios pagrindu nustatomas susidūrimo kaltininkas. Standartinė situacija, išprovokuojanti avariją kertant tokio tipo sankryžą, yra vairuotojas, išvažiuojantis iš antrinio kelio, nepraleisdamas tų automobilių, kurie važiuoja pagrindiniu keliu. Automobilio savininkas bus pripažintas kaltu, nes jis privalo praleisti transporto priemonę pagal kelių eismo taisykles.
Iš karto tampa aišku, kas pasielgė kaip pažeidėjas
Norint geriau suprasti klausimą, kaip nustatoma vairuotojo kaltė įvykus avarijai kelių sankryžos zonoje, verta paanalizuoti tipiškiausią situaciją – susidūrimą posūkio į kairę momentu. Dažnai pasitaiko, kad manevrą atlikti norintis vairuotojas praleidžia pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, tačiau bandydamas apsisukti staiga atsitrenkia į važiuojančias transporto priemones.
Tokiais atvejais dažniausiai prireikia kelių policijos pagalbos. Pareigūnai surašo protokolą, o kaltė dėl avarijos sankryžoje sukant į kairę greičiausiai bus priskirta iš šalutinio kelio išvažiavusiam vairuotojui. Taip nutinka dėl to, kad į kairę sukdamas vairuotojas privalo duoti kelią priešpriešinio eismo juosta arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms. Tokiu atveju, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, reikėtų palaukti, kol eismas visiškai sustos. Ir tik tada galima pradėti manevruoti ir sukti į kairę. Dažnai automobilių vairuotojai skuba ir nepastebi, kad kas nors iš eismo dalyvių toliau juda. Taip ir įvyksta susidūrimas. Nepaisant to, kad dažniausiai iš karto tampa aišku, kas pasielgė kaip pažeidėjas, skundžiant sprendimą, tikėtina, kad kaltę pripažinus abipuse, paaiškės ir papildomų veiksnių. Pavyzdžiui, jei antrasis vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, laiku nesustabdė savo automobilio ir toliau važiavo, kai šviesoforo signalas jau pasikeitė į draudžiantį.
Bet kuriuo atveju, jei kaltininkas nesutinka su jam surašytu protokolu, verta ne tik apskųsti sprendimą, bet ir atlikti papildomą nepriklausomą ekspertizę, pasitelkti liudininkų parodymus ir registratoriaus vaizdo medžiagą. Ir pateikti ieškinį teismui.
Avarijos sankryžoje kaltininko nustatymo procedūra išskiria daugybe niuansų. Visų pirma, reikėtų pasikliauti kelių eismo taisyklėmis, tačiau nereikėtų pamiršti ir lydinčių veiksnių. Jei vairuotojas nesutinka su tuo, kad buvo pripažintas kaltu, tokį sprendimą leidžiama apskųsti. Tačiau, kad nereikėtų susidurti su tokiomis nemaloniomis akimirkomis, vietose, kuriose yra kelių sankryžos, turėtumėte būti atsargūs ir griežtai laikytis judėjimo jomis taisyklių. Tada neteks ieškoti, ką kaltinti.
Žemiau peržiūrėkite vaizdo įrašą ir išsiaiškinkite, kokias klaidas padarė vairuotojai ir kaip galima buvo išvengti avarijų.
„YouTube“ vaizdo įrašas
