12 metų Rebecca Sedwick nusižudė nebeatlaikiusi patyčių socialiniuose tinkluose

12 metų moksleivės Rebeccos Sedwick atvejį, Floridos (JAV) policijos šerifas Jaddas apibūdino kaip negailestingą paauglių pasityčiojimą iš nieko dėtos mergaitės, jos niekinimą, bauginimą ir terorizavimą socialiniuose tinkluose. Ji gaudavo pranešimus, kurie dauguma buvo perduodami per priedėlius „ask.fm“, „kik“  ir kuriuose buvo rašoma, kad „išgerk baliklį ir nusprok“, „eik ir nusižudyk“,  arba klausė: „Palauk. tu vis dar gyva?“

Chuligano tėvai buvo įspėti dėl sūnaus nusikalstamų veiksmų, bet nesiėmė jokių priemonių

Paauglių bauginimai  ir Rebeccos  persekiojimai nesiliovė ir tada, kai mergaitė, tėvams įsikišus,  perėjo mokytis į kitą mokyklą. Be to, jie paėmė iš dukters išmanųjį telefoną, kad ji neturėtų galimybės perskaityti jai skirtų pranešimų. Bet tai jau nebeišgelbėjo.

2010 metais, rugsėjo 9 dieną Rebecca nušoko nuo apleisto cemento gamyklos stogo ir užsimušė.

Tada skubiai surengtoje spaudos konferencijoje šerifas Jaddas pareiškė, kad kol kas neplanuoja ką nors suimti. Tačiau netrukus vieno 14 metų paauglio „Facebook“ paskyroje perskaitė tekstą: „Taip, aš tyčiojausi iš Rebeccos ir ji nusižudė, bet aš neverčiau jos tai daryti…“ . Ir policijos šerifas nusprendė, kad reikia imtis veiksmų. „Mes nusprendėme, kad negalima palikti šio reikalo. bet mane stebina tai, kad tėvai nedaro to, ką turėtų daryti“, – sakė policijos pareigūnas savo interviu „ABC News“

Bet kai Jaddo paklausė televizijos NBC laidoje „Today“ dėl galimybės pateikti kaltinimus ir nepilnamečio berniuko, kuris tyčiojosi iš mergaitės, tėvams, šerifas pasakė, kad jis neturi galimybės pritaikyti tinkamos baudžiamosios atsakomybės ir kaltinimų berniuko tėvų atžvilgiu. „Bet jei mes nustatysime, kad berniukas kaltas dėl to, kas įvyko, be jokios abejonės jam bus pateiktas kaltinimas“, – teigė policijos vadas. Nors Floridoje ir galioja įstatymas dėl patyčių mokykloje, bet, šerifo manymu, pirmiausiai tėvai yra atsakingi ir turi prisiimti kaltę dėl savo nepilnamečių vaikų, kurie tyčiojasi iš savo bendraamžių.

Policijos šerifas neslėpė, kad jam žinomas atvejis, kai kitas nepilnametis berniukas buvo bauginamas socialiniuose tinkluose trejus metus ir nepaisant to, kad chuligano tėvai buvo įspėti dėl jų sūnaus ir kitų paauglių  nusikalstamų veiksmų, jie ir toliau leido jam sėdėti ištisomis dienomis prie kompiuterio. Net tris metus žinojo, kad sūnus nuodijo ne tik to berniuko, bet ir kitų paauglių gyvenimus, tyčiojosi, baugino bendraamžius atitinkamais tekstais, bet nepajudino nė piršto, kad užkirstų kelią tolimesnėms patyčioms. „Paaugliai „užmušė“ tos moters sūnų patyčiomis, tarsi būtų įlindę per langą  į jų namus ir pridėję pistoletą prie berniuko smilkinio bei nuspaudę gaiduką“, – sakė šerifas.  „O chuligano tėvai „įdėjo šovinių į tą pistoletą“ ir leido savo sūnui įvykdyti nusikaltimą“, – pridūrė jis.

Pranešama, kad nusižudžiusio paauglio motina dirbo mokykloje mokytoja, bet nieko negalėjo padaryti.

Nuotraukose: Rebecca mylėjo gyvenimą ir savo mamą

Prevencinės priemonės dėl patyčių labiau skirtos vaikų tėvams

Тaip pat neaišku, kokių veiksmų ėmėsi Rebeccos mokyklos mokytojai, kai buvo pranešta apie patyčias socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu žuvusios mergaitės motina tvirtino, kad pedagogai nesiėmė pakankamų priemonių. „Aš nežinau, kaip priversti mokyklas ir teisėsaugos institucijas vykdyti priimtą įstatymą dėl patyčių bei apginti vaikų teises“, – sakė Rebeccos motina.

Nepaisant to, kai kurie kibernetikos ekspertai tvirtino, kad spręsti patyčių problemas reikia pradėti ne nuo suaugusių ir teisėsaugos institucijų, o nuo paauglių  ir jų elgesio pokyčių.

Anot šerifo Jaddo, Rebeccos  patyčių ir bauginimo „akcijoje“ dalyvavo mažiausiai dar ir 15 mergaičių, bet skaitmeninių technologijų amžiuje sunku kovoti su patyčiomis socialiniuose tinkluose. Ir kol kas nėra jėgos, kuri galėtų tai sustabdyti.

Tuo tarpu kibernetikos ekspertų tvirtinimu, kritinė problema ta, kad tokio pobūdžio nuodijimai ir skatinimai žudytis vyksta tarp paauglių, kur nėra suaugusių.

O teisėsaugos pareigūnai priduria, kad prevencinės priemonės dėl patyčių labiau skirtos suaugusiems. Tai yra vaikų tėvams, kad šie nustatytų taisykles savo vaikams, kontroliuotų juos ir imtųsi atitinkamų priemonių, jei nesilaiko tų taisyklių. Bet tiek tėvai, tie ir mokyklų vadovybė nepajėgūs kontroliuoti paauglius socialiniuose tinkluose bei imtis priemonių, nes sulaukia tik priešiškos reakcijos iš nepilnamečių. Mat paaugliai galvoja, kad tyčiodamiesi iš kitų, įskaudindami silpnesnius už save ir skatindami juos pasidaryti galą, yra „kieti“.

„Pedagogai turėtų skatinti ir padėti moksleiviams draugiškai bendrauti su savo bendraamžiais, o ne žeminti ir tyčiotis iš jų. Ir kai situacija tampa nebekontroliuojama, tada jie jau imasi kažkokių veiksmų“, – sakė policijos vadovas.

Su pasimėgavimu aptarinėjo mergaitės palaidą moralę

Dauguma žino, kad patyčios būna itin skausmingos dar nesubrendusiam ir labai jautriam bei lengvai pažeidžiamam paauglio organizmui. Kita patyčių socialiniuose tinkluose auka Amanda Todd, deja, bet išgarsėjo visame pasaulyje tik po savo mirties.

Po šios tragedijos pasipylė atgailavimai socialiniuose tinkluose: „Kaip atrasti ir sunaikinti tuos, kurie tyčiojosi ir nužudė Amandą?“, pasipylė milijonai „like“ po pranešimais apie jau mirusią  Amandą ir dešimtys milijonų Amandos priešmirtinio vaizdo įrašo peržiūrų. Po to įkurtas jos vardo fondas bei didvyriškos pastangos žmonių, norinčių atstatyti mergaitės. Visa tai neteko prasmės, nes Amanda nusižudė būtent dėl tų pačių interneto vartotojų, nuodijusių jos gyvenimą, kurie tada parašė „Tikiuosi šita šliundra jau padvėsė“.

15 metų Amanda Todd mokėsi Kanados Vankuverio mokykloje. 2012 metais rugsėjo 7 dieną ji patalpino beveik 9 minučių trukmės vaizdo įrašą „Youtube“, pavadintą „Mano istorija: kova, patyčios, savižudybė“. Ji neištarė nei vieno žodžio, bet rodė vieną po kito popieriaus lapelius su trumpučiais sakiniais, ant kurių buvo parašyta su ja vykę dalykai.

Kai Amanda mokėsi 7 klasėje, ji susirado draugų socialiniuose tinkluose, kurie linksmai bendravo, suprasdavo vienas kitą iš pusės žodžio. Juokdavosi sutartinai, pokštavo ir žiūrėjo tuos pačius filmus.

Bet vieną kartą kažkuris iš jos draugų tarsi juokais paprašė nusifotografuoti apnuogintomis krūtis ir atsiųsti nuotraukas. Juokas juokais ir Amanda padarė tai. O kodėl ne? Juk jie buvo draugai, patys tikriausi draugai, nes realiame gyvenime Amanda niekada neturėjo tokių nuostabių ir supratingų draugų.

Bet netrukus Amanda atsipeikėjo ir išsigando – juk ji nežinojo savo virtualiojo draugo nei tikro vardo, nei pavardės ir nieko negalėjo padaryti, jam pradėjus reikalauti, kad ji apsinuogintų daugiau ir net pašoktų jam nuoga striptizą. Priešingu atveju, pagrasino išplatinti jos apnuogintomis krūtimis nuotrauką.  Mergaitė mėgino susitarti su juo gražiuoju, prašė to nedaryti, bet virtualusis draugas atsakė trumpai: „Arba striptizas, arba paviešinsiu nuotraukas“.

Amanda kategoriškai atsisakė daugiau apsinuoginti ir kitą dieną jos fotografijos apnuogintomis krūtimis, pasklido po internetą. Bet negana to, jos nuostabūs virtualūs draugai išpūtė šią istoriją į neregėtus dalykus ir ėmė nuodyti mergaitės gyvenimą. Prie virtualiojo Amandos draugo su malonumu prisijungė ir jos bendraklasiai, draugės, nepažįstami moksleiviai, kaimynai ir kiti suaugę žmonės! Kaip jie gražiai suokė apie moralę, dorovę ir šiuolaikinio jaunimo palaidumą! Ir su kokiu pasimėgavimu viešai aptarinėjo Amandos žemą, smukusią moralę, kreipdamiesi į ją, didelėmis raidėmis parašydami Amandos vardą ir persiųsdami vienas kitam jos pusiau apsinuoginusios nuotraukas.

Nuotraukose: Amanda  turėjo labai gražių ateities planų

Bendraklasiai „palaidą ištvirkėlę“ parvertė į purvą mokyklos kieme

Netrukus į Amandos tėvų namus pasibeldė policininkai. Jie pirmiausiai norėjo išsiaiškinti, kaip  apsinuoginusios nepilnametės fotografijos pasklido po interneto platybes.

Po to Amandos tėvai pasirūpino, kad  dukra būtų pervesta mokytis į kitą mokyklą. Šeima pakeitė ir gyvenamąją vietą. Mergaitė panaikino savo paskyrą socialiniuose tinkluose, pakeitė mobiliojo telefono numerį, bet piktadariai atrasdavo ją visur.

Aistroms kiek aprimus, vienas simpatiškas berniukas ėmė rodyti Amandai dėmesio ženklus mokykloje. Sakė, kad jam labai patinka Amanda ir norėtų su ja draugauti. Mergaitei sutikus, jis kalbėjo jai meilius žodžius,  švelniai apkabindavo ją per pečius ir siūlė patikrinti judviejų jausmus, kaip suaugę žmonės. Ir Amanda pasidavė. O kuri 15 metų paauglė nesusigundytų?  Bet kai Amanda pasimylėjo su juo, kitą dieną paaiškėjo, kad tai buvo tik pokštas. Ir mergaitės bendraklasiai „palaidą ištvirkėlę“ parvertė į purvą mokyklos kieme.

Amandos nuodijimas atsinaujino. Ir vėl išplaukė jos pusiau apsinuoginusios nuotraukos internete, pasipylė pašaipos, patyčios ir baisūs žodžiai: šliundra, prostitutė, kekšė.

Тyčiotis, niekinti žmogų internete nėra sunku. Juo labiau, kai virtualusis draugas – vien gražus paveikslėlis su savo slapyvardžiais. Tu nematai akių, veido, negirdi balso. Juk tiesiai į akis to nepasakytum žmogui. Greičiau patylėtum, pagailėtum, galų gale nusispjautum ir neprasidėtum.  O internete – kodėl neišliejus savo pagiežos ir pykčio, menkinant ir tyčiojantis iš kito žmogaus, kažkokios ten Amandos…

Kai Amanda, nebegalėdama pakelti patyčių, pradžioje bandė nusinuodyti, išgėrė baliklio, po to jos paskyroje pasirodė tokie pranešimai: „Tikiuosi, šita šliundra padvėsė“  ir „ji to nusipelnė“.

Rugsėjo mėnesį Amanda paskelbė savo priešmirtinį vaizdo įrašą. Po mėnesio – pasikorė.  Per tą mėnesį niekas nesugebėjo pasakyti jai labai laukiamų, reikalingų ir paguodžiančių žodžių, padėjusių jai atsitiesti nuo patyčių.

Žmogus, kuris organizavo ir palaikė patyčias prieš Amandą internete, netrukus buvo rastas.

2013 metais prieš teismą stojo Turkijos pilietis  Aydinas Cobanas.  Tai jis įtikino Amandą nusifotografuoti apnuoginta krūtine, o paskui išsiuntinėjo jas mergaitės draugams ir pažįstamiems, sukūrė daug klastotų paskyrų, kuriuose taip pat komentavo įžeidžiančiai.

Nors tiesiogiai A.Cobanas ir neprivedė Amandos prie savižudybės, bet vaikinas turėjo šimtus pagalbininkų savanorių.

Kai Amandos Todd istorija tapo žinoma visame pasaulyje, po to prasidėjo „atvirkštinė reakcija“. Tūkstančiai, šimta tūkstančių vartotojų, priblokšti moksleivės savižudybės, ėmė reikšti jai užuojautą, dalintis siaubingomis patyčių istorijomis, kuriuos jie arba jų pažįstami bendraamžiai išgyveno.

Po Amandos mirties, mama įkūrė savo dukters vardo fondą, padedanti psichologinio smurto ir teroro aukoms.

2015 metais sausio 25 dieną Aydinas Cobanas  parašė atvirą laišką iš kalėjimo, kuriame aiškino, kad yra nekaltas: „Aš čia nieko dėtas, nes merginai rašė šimtai kitų interneto vartotojų, o sėdžiu už grotų aš vienas“.

Youtube: Priešmirtinis Amandos vaizdo įrašas

Parengta pagal theconversation.com, irishcentral.com, eu.cincinnati.com, bc.ctvnews.ca, Boston Globe

Socialinių tinklų nuotraukos

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą