Patyčios mokykloje baigėsi paauglio plaučio pradūrimu: po to jis atrado save labdaringoje veikloje

Iš berniuko nuolat tyčiojosi mokykloje bendraamžiai dėl jo nuklypusių ir suplyšusių batų. Net ir pradūrus jo plautį nusmailintu pieštuku,  patyčios nesiliovė. Norėdamas įveikti neviltį, paauglys sugalvojo kilnią idėją – dovanoti batus vargingai gyvenantiems žmonėms.

Nuo pat gimimo kentėjo dėl Achilo sausgyslės deformacijos

Dabar 14-metis amerikietis paauglys Kyleris Nipperas garsėja Las Vegase dėl savo didelės batų kolekcijos. Jis taip pat puikiai išmano, kaip iškart rasti tinkamą dydį, prekės ženklą ir gamintoją. Kai kurie paauglį vadina batų ekspertu, – rašo „Inside Edition“.

Per trejus metus Kyleris išdalijo 25 tūkstančius porų vaikams ir suaugusiems. „Gerumas yra geriausias dalykas pasaulyje“, – sakė jis leidiniui. Be to, miesto gyventojai paaugliui atneša  ir jau nešiotų batų bei sportbačių, kuriuos jis nupoliruoja iki blizgesio, pataiso ir suranda jiems naują savininką. Kolekcijoje taip pat yra naujų batų, kuriuos specialiai nupirko vietiniai rėmėjai, neabejojantys paauglio idėjos kilnumu.

Bet viskas prasidėjo nuo to, kad Kyleris vos nemirė sulaukęs 11 metų. Nuo pat gimimo jis kentėjo dėl Achilo sausgyslės deformacijos, dėl kurios berniukas buvo priverstas vaikščioti ant pirštų galų. Dėl šios priežasties jo batai greitai susidėvėjo, o jų priekinė dalis įtrūko ir suplyšo. Dėl šios priežasties vaikinas mokykloje tapo pajuokos ir patyčių objektu.

„Nuolat jaučiausi prislėgtas, liūdnas ir piktas, – prisiminė paauglys. – Galvojau tik apie tai, kur galėčiau įsigyti naujų batų arba kaip galėčiau įsigyti naujų batų, kad mano šeima galėtų tai sau leisti?“.

Vaikų patyčios mokykloje pasiekė tokį mastą, kad vienas moksleivis smarkiai pieštuku smogė Kyleriui į krūtinę, pradurdamas vieną plaučių. „Neįmanoma apsakyti, kaip buvo sunku matyti gulintį sūnų, pamėlusiu veidu ir be gyvybės ženklų“, – sakė Kylerio motina.

Kiekvieną rytą jis galvoja apie tai, kaip atsikelti ir padėti kitiems

Berniukui buvo atlikta sudėtinga operacija ir dar tris dienas jis buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Pirma mintis paaugliui atsigavus buvo: „Niekas kitas to neturėtų patirti“.

„Kai sūnus atsigavo po operacijos, jis galvojo tik apie vieną dalyką… Visą laiką kalbėjo apie batų platinimą dar prieš išvykdamas iš ligoninės“, – teigė paauglio mama.

Norėdama susimokėti už gydymo išlaidas, šeima pardavė viską, ką turėjo, įskaitant namą. Kurį laiką jie kraustėsi iš vieno viešbučio į kitą, kol galų gale apsistojo vieno kambario bute, kurį suteikė miesto valdžia.

„Dauguma žmonių nežino, kad šis 14 metų berniukas net neturi savo lovos, – sako mama. – Mes gyvename socialinės pagalbos prieglaudoje. Mano sūnui darosi vis sunkiau. Jis miega mažame fotelyje, nuo kurio kabo kojos“.

Nepaisant to, Kyleris užsiima labdaringa veikla. „Kiekvieną rytą jis galvoja apie tai, kaip atsikelti ir padėti kitiems. Ir man tai yra pats svarbiausias dalykas gyvenime“, – pasakoja mama, vos sulaikydama ašaras.

Anot jos, po sužalojimo sūnus bijojo net išeiti iš namų ar su kuo nors pasikalbėti. Ir tik mintis padėti kitiems padėjo jam susitvarkyti su baimėmis.

Paauglys sako, kad skirstydamas batus, jis neigiamus jausmus pakeičia teigiamais. „Tai yra jo būdas bendrauti po patirtos sunkios tiek fizinės, tiek ir psichologinės traumos, – sako mama. – Be šių batų sūnus nebūtų susitvarkęs. Jam jų reikia tiek, kiek tiems žmonėms, kuriems jis juos atiduoda“.

„Man pasidaro geriau, kai dovanoju batus kitiems, – sako Kyleris. – Kas nutiko man, niekam neturėtų nutikti“.

„Facebook“ nuotraukos