1970 metais Norvegijoje, Isdalo slėnyje buvo rastas nežinomos moters kūnas. Policija nedelsdama pradėjo tyrimą, tačiau net po 50 metų jis nepajudėjo į priekį. Reditt nuotrauka

1970 metais Norvegijoje, Isdalo slėnyje buvo rastas nežinomos moters kūnas. Policija nedelsdama pradėjo tyrimą, tačiau net po 50 metų jis nepajudėjo į priekį. Atskleidžiame paslaptingos bylos detales, rašo bbc.com.

 

Aplink šią bylą kaupėsi ir sklandė vis daugiau paslapčių

Moters iš Isdalo slėnio paslaptis jau pusę amžiaus neduoda ramybės žmonių mintims. Vieni ją laiko šnipe, kiti jos mirtyje įžvelgia politinių atspalvių, o kai kurie vis dar nepraranda vilties nušviesti paslaptingą neatpažintos moters mirties istoriją. Taigi, kas žinoma apie keistą nusikaltimą, įvykusį Norvegijoje 1970 metais.

Prieš 50 metų Isdalo slėnyje, esančiame netoli Norvegijos miesto Bergeno, vyras su dviem dukromis aptiko baisų radinį – apdegusį moters lavoną. Keliautojai nedelsdami kreipėsi į policiją. Atvykę policininkai veikė operatyviai – atliko pilną teritorijos apžiūrą, ištyrė moters kūno padėtį, rado keletą įkalčių, tarp kurių – tuščias pigaus gėrimo butelis, du plastikiniai indai, kuriuose buvo benzino, batai ir skėtis. Tačiau dokumentų ar daiktų, rodančių moters tapatybę, nerasta. Be to, ant moters drabužių nebuvo jokių etikečių  – kažkas juos tyčia nukirpo, norėdamas paslėpti pėdsakus.

Kitas keistas momentas buvo tai, kad moters lavonas buvo rastas apdegęs, kaip ir kai kurie netoliese gulėję daiktai. Tačiau  paties gaisro pėdsakų nerasta. Kam ir kodėl reikėjo bandyti sudeginti lavoną, o paskui nutempti į kitą vietą? Aplink šią bylą kaupėsi ir sklandė vis daugiau paslapčių.

Sutrikę policininkai tęsė tyrimą, tačiau byla nepajudėjo iš vietos. Tik po trijų dienų tyrėjams pavyko rasti kitą šios paslaptingos bylos užuominą.

Bergeno stoties saugykloje buvo rasti lagaminai, kuriuose policija rado pinigų, drabužių, kelis perukus, bloknotą su užrašais, akinius nuo saulės. Asmeninius velionės daiktus apžiūrėjusiems kriminalistams pavyko rasti kelis dalinius nukentėjusiosios pirštų atspaudus. Bet tai nedavė jokių rezultatų – nužudytosios daiktuose policininkai  nerado dokumentų, kurie padėtų nustatyti jos tapatybę.

Kitą dieną oficialūs skrodimo rezultatai buvo jau paruošti. Remiantis gydytojų išvada, moters mirtis įvyko perdozavus migdomųjų, taip pat apsinuodijus anglies monoksidu. Jos plaučiuose buvo rasta suodžių, o tai rodo, kad ji dar buvo gyva tuo metu, kai jos kūną apėmė liepsnos.

Vėliau policija nusprendė susisiekti su vietos žiniasklaida, tikėdamasi, kad kuris nors iš gyventojų nušvies šią paslaptingą istoriją. Bandymas buvo sėkmingas – netrukus Bergeno policijos departamentas sulaukė skambučio iš viešbučio „Hordaheimen“. Darbuotojai pasakojo, kad Isdalo slėnyje rasta moteris gyveno jų viešbutyje, o paskutinį kartą ten buvo matyta lapkričio 23 dieną, kai buvo iškeldinta. Moteris už viską mokėjo grynaisiais ir elgėsi gana atsargiai.

Taip pat viešbučio darbuotojai galėjo patikslinti jos išvaizdos detales: tai buvo išvaizdi moteris, maždaug  apie 163 centimetrų ūgio, tamsiai rudais plaukais ir rudomis akimis. Policija jau turėjo pakankamai informacijos, bet nė viena iš  jų vis tiek nepadėjo išspręsti bylos.

 

Pradėjo savo nepriklausomą tyrimą

Tada policininkai nusprendė eiti kitu keliu. Tarp nužudytosios lagaminuose rastų daiktų buvo rasta užrašų knygelė su jos asmeniniais užrašais. Išsamiai ištyrę dienoraštį, policija išsiaiškino, kad nepažįstamoji daug keliavo po Norvegijos miestus, taip pat po įvairias Europos šalis.

Ji kaskart prisistatydavo nauju vardu, o liudininkai, kuriuos policija surado iš jos dienoraščio įrašų, davė visiškai skirtingus parodymus apie jos plaukų spalvą ir kalbą, kuria ji kalbėjo. Kai kuriais atvejais ji buvo apibūdinama kaip rudaplaukė moteris, kalbanti vokiškai, kitais – kaip brunetė, kalbanti laužyta anglų kalba.

Apie rastos moters tapatybę buvo kalbama visoje Norvegijoje – vieni ją laikė šnipe, kiti – politinių kivirčų auka Šaltojo karo metais, treti stebėjosi, kodėl policija neišnagrinėjo visų įmanomų versijų. Tačiau gyventojams ir aktyvistams nebuvo galimybės nustatyti tiesos, todėl Isdalo moters istoriją pamažu ėmė pamiršti.

Visi apie nežinomą asmenį surinkti duomenys buvo perduoti Interpolui, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Moters iš Isdalo atvejis liko neišspręstas, o oficiali mirties priežastis buvo savižudybė. Nežinomo asmens kūnas buvo palaidotas 1971 metų vasarį Mollendalio kapinėse.

Tačiau 2016 metais dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byla buvo atnaujinta. Faktas yra tai, kad rezonansinė moters iš Isdalo istorija tapo žinoma visam pasauliui, o rūpestingi žmonės, įskaitant du BBC žurnalistus Marit Higraff ir Neilą McCarthy, pradėjo savo nepriklausomą tyrimą.

Taip žurnalistai suvienijo jėgas su Bergeno instituto mokslininkais. Jie išsamiai ištyrė likusius įrodymus, apklausė liudininkus ir išanalizavo moters iš Isdalo žandikaulį, kurį kriminalistai išsaugojo po skrodimo 1970 metais. Analizė parodė, kad nepažįstamoji gimė Niurnberge, o jos mirties metu jai buvo apie keturiasdešimt metų.

Vėliau amerikiečių menininkas Stephenas Missalas sukūrė keletą neatpažintos moters portretų. Būtent šie vaizdai tiksliausiai apibūdina moters iš Isdalo slėnio išvaizdą.

Nepaisant to, kad gauta informacija ir  sukurti neatpažintos moters vaizdai, tačiau  dar nedavė rezultatų. Aktyvistai vis dar tikisi išspręsti šią paslaptingą, jau pusę amžiaus Norvegijos gyventojus persekiojančią bylą.

Nuotr.Vėliau amerikiečių menininkas Stephenas Missalas sukūrė keletą neatpažintos moters portretų. Būtent šie vaizdai tiksliausiai apibūdina moters iš Isdalo slėnio išvaizdą

 

Reddit, en.wikipedia.org nuotraukos

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą