Mokslininkai paaiškino, kodėl jaučiame pašalinį žvilgsnį net jei ir nematome žmogaus?

Tarkime važiuojate autobusu, skaitote naujienas savo išmaniajame telefone ir jaučiate dilgčiojimą ar nemalonų šaltį. Kažkas dabar žiūri į jus. Šis biologinis reiškinys vadinamas „žvilgsnio aptikimo sistema“, – rašoma leidinyje „Psychology Today“. Tai yra žmogaus smegenyse yra sudėtingas nervų tinklas, atsakingas už kitų žmonių žvilgsnio aptikimą.

Žinduoliai taip pat gali pajusti smalsius žvilgsnius į save

Mokslininkai paaiškino, kodėl žmonės sugeba užčiuopti kažkieno žvilgsnį. Žmonių gebėjimas jausti, kad kažkas į juos žiūri ir buvo pavadintas „žvilgsnio aptikimo sistema“.

Mokslininkų teigimu, ne tik žmonės, bet ir daugelis žinduolių gali pajusti smalsius žvilgsnius į save.

Kitaip tariant, daugelis gyvūnų taip pat galėtų pasakyti, jei mokėtų kalbėti, kada į juos žiūri kiti.  Bet žmonėms ši sistema veikia tiksliau nei gyvūnų pasaulio atstovams.

Neurologiniai tyrimai parodė, kad jei žiūrėtojas nukreipia savo žvilgsnį nuo objekto vos kelias akimirkas, šis nemalonus jausmas dingsta.

Be to, palyginti su gyvūnais, žmonės turi daug atviresnę sklerą (baltą akies dalį, kuri supa vyzdį). Tuo tarpu gyvūnų rūšims vyzdys užima didžiąją akies dalį – to reikia norint apsisaugoti nuo plėšrūnų. Bet žmonių turima didesnė sklera leidžia greitai atpažinti vienas kito žvilgsnio kryptį. „Žmonės yra socialinės būtybės, kurių išlikimas priklauso nuo bendradarbiavimo – galimybės užmegzti akių kontaktą bei padeda palaikyti šiuos svarbius santykius“, – rašoma leidinyje.

Žmonės negali suprasti, ko kiti ieško žvalgydamiesi

Tai yra žmogus atpažįsta kažkieno žvilgsnį periferiniu matymu arba vadinamuoju „šoniniu žvilgsniu“. Nors tuo metu  ir neįmanoma pamatyti žiūrinčiojo akių. „Jei objektas stipriai nukrypsta nuo žvilgsnio fiksavimo taško, mes atsižvelgiame į žiūrinčiojo galvos ir kūno padėtį, taip pat į kitus parametrus, leidžiančius suprasti jo žvilgsnio kryptį“, – rašoma „Psychology Today“.

Bet ką daryti, jei kas nors žiūri  ir stebi mus iš nugaros?

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Current Biology“, parodė, kad žmogus yra užprogramuotas manyti, jog kas nors gali jį užpulti tol, kol pamatys tą „ką nors“. Sidnėjaus universiteto  Regėjimo centro psichologijos profesorius Colinas Cliffordas nustatė, kad kai žmonės negali suprasti, ko kitas žmogus ieško žvalgydamasis, jie automatiškai daro prielaidą, kad į juos žiūri.

Anot jo, bet  žmogaus smegenys gali padaryti klaidingas išvadas  iš atsargumo. Tai yra  gali sukelti „kažkieno kito žvilgsnio pojūtį“, net jei dėl to kyla abejonių. Bet jei žmogus bent kelias sekundes nukreipia žvilgsnį, tai tam, į kurį ir buvo nukreiptas žvilgsnis, šį nemalonus jausmas dingsta.