Mokslininkai išsiaiškino, kas svarbiau, norint lėčiau senti ir kodėl žmonės miršta iš sielvarto

Kai kurie žmonės per metus pasensta kaip kiti per trejus metus. Kitiems atrodo, kad laikas teka lėčiau. Dažniausiai tai yra paveldimumo klausimas, bet ne tik.  Kelių tyrimų duomenimis, galima pratęsti ląstelių ir viso organizmo jaunatviškumą savarankiškai, rašo „Science News“.

Senėjimo greitumas tik 20 procentų priklauso nuo genetikos

2015 metais tarptautinė mokslininkų komanda iš Duke‘o universiteto, Jeruzalės hebrajų universiteto ir Londono Karališkosios kolegijos išanalizavo maždaug tūkstančio mažo Naujosios Zelandijos miesto Dunedino gyventojų, gimusių 1972–1973 metais, duomenis. Tuo metu eksperimento dalyviai buvo nuo 26 iki 38 metų amžiaus, o po to dvylika metų jie buvo atidžiai stebimi.

Tyrimo pradžioje gerontologai išmatavo tiriamųjų galines chromosomų dalis, kurios su kiekvienu ląstelių dalijimusi trumpėja ir laikomos viena pagrindinių senėjimo priežasčių. Tada dešimtmetį pagal kraujospūdį, medžiagų apykaitą, cholesterolio kiekį, kepenų, plaučių, inkstų funkciją ir kt. buvo reguliariai skaičiuojamas biologinis dalyvių amžius ir organizmo senėjimo greitis. Be to, visi savanoriai, sulaukę 38 metų, išlaikė testą psichologiniam amžiui nustatyti.

Paaiškėjo, kad kai kurie tiriamieji sensta beveik tris kartus greičiau nei kiti, per dvylika mėnesių tampa tarsi vyresni trejais metais. Kiti, atvirkščiai, metus „gyveno“  daugiau nei 16 su puse mėnesio. Kai tyrimo dalyviams suėjo 38 metai, jų biologinis amžius svyravo nuo 28 iki 61 metų.

Darbo autorių teigimu, tiriamųjų senėjimo greitis tik 20 procentų priklausė nuo genetikos. Svarbiau buvo mankšta, tinkama mityba, reguliarūs medicininiai patikrinimai ir mesti rūkyti. Be to, tie, kurių psichologinis amžius pralenkė tikrąjį amžių, sensta greičiau.

Iš dalies kolegų išvadas patvirtino Kalifornijos universiteto biologai. Stebėdami pusantro tūkstančio vyresnių nei 64 metų moterų gyvenimo būdą, jie nustatė, kad mažai judančios greičiau sensta. Vidutiniškai daugiau nei dešimt valandų per dieną sėdinčiųjų biologinis amžius buvo aštuoneriais metais vyresnis nei jų aktyvesnių bendraamžių.

Belgijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, taip gali būti dėl to, kad fizinis krūvis ir didelis aktyvumas senatvėje suaktyvina NFR1 geną, kuris apsaugo DNR molekulių galus nuo pažeidimų.

Tačiau, kaip parodė britų mokslininkai, tik tiems, kurie aktyviai sportuoja. Tokiems žmonėms net ir vyresniame amžiuje pasigamina tiek pat imuninės sistemos ląstelių, kiek ir jaunų žmonių. O cholesterolio kiekis kraujyje yra daug mažesnis nei nesportuojančių bendraamžių. Be to, sportininkai vyrai išlaiko aukštą testosterono kiekį.

Anot anglų ir vokiečių genetikų, patikimiausias būdas pratęsti jaunystę – valgyti kuo mažiau saldumynų. Mokslininkai tyrimo metu vaisinėms muselėms skyrė daug cukraus turinti maistą ir nustatė, kad tai paveikė su senėjimu susijusį geną.

Depresija ir stresas sutrumpina gyvenimą ir pagreitina senėjimą

Tyrimo metu jaunos vaisinės muselės buvo suskirstytos į dvi grupes. Vienos buvo šeriamos optimalaus cukraus kiekio maistu, o kitos – maistu, kuriame cukrus aštuonis kartus viršijo normą. Po trijų savaičių visi vabzdžiai buvo perkelti į įprastą mitybą. Tačiau vaisinės muselės, valgiusios saldumynus, nugaišo dažniau nei kontrolinės grupės musės. Priešlaikinės mirties rizika tarp turinčių smaližių buvo beveik 50 procentų didesnė.

Darbo autorių teigimu, cukraus perteklius slopino įprastą geno aktyvumą, kuris siejamas su senėjimo procesais.

Vietoj cukraus mokslininkai pataria valgyti maistą, kuriame gausu urolitino. Šis junginys randamas graikiniuose riešutuose, granatuose ir braškėse. Čili pipirai, tiksliau, jame esantis alkaloidas kapsaicinas, taip pat gerokai pailgina gyvenimo trukmę. Tai apsaugo nuo nutukimo, sumažina širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligų išsivystymo riziką.

Genetikai taip pat išsiaiškino, kodėl žmonės miršta iš sielvarto

Depresija ir stresas sutrumpina gyvenimą ir pagreitina senėjimą, sukeldami neįprastus ANK3 geno ir daugelio kitų DNR pokyčius praktiškai visuose kūno organuose.

Pasak amerikiečių genetikų, kuo mažiau nervingas žmogus, tuo lėčiau jis sensta. Depresija ir stresas gali sukelti ANK3 geno, atsakingo už ląstelių membranų funkcionavimą, pokyčius. Paprastai šio geno aktyvumas metams bėgant didėja, o tai veda prie organizmo išsekimo. Tačiau žmonėms, patyrusiems stiprų stresą, depresiją ar bandžiusiems nusižudyti, jau jaunystėje pastebimas padidėjęs ANK3 aktyvumas, dėl kurio atsiranda priešlaikinis senėjimas. Tyrėjų teigimu, raktas į ilgaamžiškumą gali slypėti šiame gene.