Naująjį reiškinį jie pavadino „Pinokio efektu“ pagal garsųjį veikėją rašytojo Carlo Collodi knygoje „Pinokis“ medinį vyrą, norėjusį tapti tikru berniuku ir kurio nosis pailgėjo kaskart meluojant. "YouTube" stopkadras

Mokslininkai atrado įdomų naują būdą išsiaiškinti, ar žmogus meluoja. Paaiškėjo, kad tam tereikia išmatuoti jo nosies temperatūrą. Granados universiteto ekspertai teigė, kad meluojant žmogaus nosies temperatūra nukrenta. Eksperimento metu savanoriai savo pašnekovams melavo telefonu, o mokslininkai matavo veido dalių temperatūrą, rašo dailynews.com.

 

Žmogui gulint pakyla jo nosies galiuko temperatūra

Tada ir paaiškėjo, kad žmogui kalbant netiesą, nosies temperatūra nukrito 1,2 laipsnio. Tačiau kaktos temperatūra, atvirkščiai, pakilo pusantro laipsnio.

Specialistai aiškino, kad dėl susijaudinimo sumažėja nosies temperatūra, o dėl protinio darbo įkaista kakta.

Tuo tarpu ispanų mokslininkai išsiaiškino, kad žmogui gulint pakyla jo nosies galiuko temperatūra.

Naująjį reiškinį jie pavadino „Pinokio efektu“ pagal garsųjį veikėją rašytojo Carlo Collodi knygoje „Pinokis“  medinį vyrą, norėjusį tapti tikru berniuku ir kurio nosis pailgėjo kaskart meluojant.

Granados universiteto mokslininkai atrado naują „Pinokio efektą“, kai stebėjo savanorius naudojant terminį vaizdą. Tuo pačiu metu dalyviams, nerimaujant, nes melavo, įkaisdavo nosies galiukas. Todėl tektų daug protinių pastangų, norint „atvėsinti“ nosį.

Kodėl tai vyksta? Mokslininkai paaiškino, kad kai žmogus meluoja, tai sukelia pokyčius izoliuotoje smegenų srityje, kuri reguliuoja kūno temperatūrą.

Be to, ekspertai nustatė, kad kai kurių kūno dalių kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo nuotaikos. Be nosies, stebimi ir vidinių akių kampučių orbitinių raumenų kūno temperatūros pokyčiai.

Beje, padedant termovaizdams, taip pat galima sužinoti, ar vyrai ir moterys patiria seksualinį susijaudinimą ir potraukį. Termovizinėse kamerose matyti, kad seksualinio susijaudinimo metu pakyla kūno temperatūra krūtinėje ir lytiniuose organuose. Tyrimas taip pat parodė, kad moterys ir vyrai susijaudina tuo pačiu metu, nors moterys tai neigė.

 

Melagis linkęs greičiau kvėpuoti

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad dauguma žmonių meluoja bent kartą ar du per dieną. Tokiu atveju nebūtina su savimi turėti melo detektoriaus, kad būtų galima nustatyti, jog žmogus jus apgaudinėja. Štai keli ženklai, kurie padės pastebėti melagį.

Priešingai populiariems įsitikinimams, melagis nevengia akių kontakto. Žmonės linkę nutraukti kontaktą akis į akį ir žiūrėti į nejudančius objektus, kad susifokusuotų ir atsimintų. Melagiai gali tyčia palaikyti akių kontaktą, kad atrodytų nuoširdesni.

Be to, melagis linkęs greičiau kvėpuoti. Tokiu atveju trumpų įkvėpimų ir iškvėpimų serija pakeičiama vienu giliu, o burna gali kaip mat tapti sausa.

Balso tembro pokyčiai, pauzės, kosulys gali rodyti, kad žmogus meluoja. Be to, melagis gali pradėti kalbėti per greitai arba lėčiau nei įprastai.

O jei žmogus dažnai baksnoja koja, vangiai atlieka rankų judesius, pakelia pečius, nusisuka, rankomis liečia veidą (smakrą, nosį), kitaip tariant, elgiasi neramiai – galbūt kažką slepia ar kažko nepasako. Taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į paraudimą, blyškumą ar dažną mirksėjimą.

Jeigu žmogus išsako vienas kitam prieštaraujančius, nenuoseklius ir nepatikimai skambančius teiginius, yra pagrindo jį įtarti melu.

Kartais meluodamas žmogus per daug ginasi, atsisako atsakyti į klausimus. Jei žmogus meluoja, jis vėl ir vėl pradeda vartoti tuos pačius žodžius, kai bando įsiminti frazes, kad įtikintų pašnekovą.

 

 

PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ

Prašome įvesti savo komentarą!
Įveskite čia savo vardą