Mokslininkai: ar mes galime padaryti save laimingesnius?

Ar galime būti šiek tiek laimingesni? Roterdame Pasaulio laimės duomenų bazės darbuotojai atliko tyrimą, apimantį daugelį šalių, ir nustatė, kad tai įmanoma. Tačiau kelias į laimę gali būti ne toks, kokį įsivaizduojame, rašo „Science News“.

Nelaimingi žmonės dažniau galvoja apie savo tikslus

Roterdamo Erasmus universiteto profesorius emeritas Ruutas Veenhovenas sako, kad savo paties tyrime jis nustatė silpną neigiamą ryšį tarp to, kaip dažnai žmogus vartoja žodį „tikslas“ ir laimės jausmo.

“Manoma, kad žmogus, norėdamas gyventi laimingą gyvenimą, turi išsikelti sau tikslus, tačiau faktai ne visada tai patvirtina. Atrodo, kad priežastis yra ta, jog nelaimingi žmonės dažniau galvoja apie savo tikslus, nes nori tokiu būdu pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę“, – sako jis.

Tačiau bene labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad trūksta ryšio tarp gyvenimo prasmės buvimo ir laimės.

„Keista, bet aš neradau tarp jų ryšio“, – sako Veenhovenas.  Anot jo, tyrimai rodo, kad ryšys su laime ryškiausias gyvenant aktyvų gyvenimo būdą.

„Norint būti laimingam, reikia gyventi aktyvų gyvenimą. Laimei tai yra daug svarbiau nei suvokimas, dėl ko aš egzistuoju“, – pabrėžė jis.

Tačiau pagrindinė žinia yra ta, kad mes patys galime padaryti save laimingesnius, ir ne tik per kai kuriuos išorinius veiksnius, tokius kaip turtas.

„Tyrimai parodė, kad galime padaryti save laimingesnius, nes laikui bėgant laimė kinta. Ir šie pokyčiai nėra susiję su pagerėjimu tam tikromis aplinkybėmis. Keičiasi mūsų santykio su gyvenimu būdas. Vyresni žmonės paprastai yra išmintingesni, taigi ir laimingesni“, –  įsitikinęs Veenhovenas. Taigi ko reikia, kad jaustumėtės laimingesni? Duomenų bazėje surinkti tyrimai rodo, kad būsite laimingesni, jei palaikysite ilgalaikius santykius, aktyviai dalyvausite politikoje, aktyviai dirbsite ir aktyviai ilsėsitės, nesėdėsite užsidarę tarp keturių namo sienų, jei turite artimų draugų (nors laimės lygis didėjant draugų skaičiui nedidėja).

Negalime būti laimingi visą laiką

Taip pat  tyrėjai išsiaiškino  ir keletą labai netikėtų rezultatų. Pavyzdžiui, saikingai vartojantys alkoholį yra laimingesni už tuos, kurie nevartoja alkoholio. Vyrai yra laimingesni visuomenėje, kurioje moterys turi lygias teises su jais. Kitų pripažinimas, kad  vyras yra išvaizdus daro jį  laimingesnį, nei gražias moteris.  Laimingesni yra tie, kurie laiko save gražiais, o ne tie, kurie yra tokie.  Laimė mažėja gimus vaikams, bet vėl padidėja, kai jie pradeda gyventi atskirai.

2004 metais paskelbtas vokiečių mokslininkų tyrimas atskleidė, kad yra ryšys tarp to, kiek laiko žmogus praleidžia važiuodamas į darbą ir tarp pasitenkinimo gyvenimu. Tie, kurie praleidžia valandą važinėdami į darbą, yra daug mažiau laimingi nei tie, kuriems to nereikia daryti.

Taip pat paaiškėjo, kad kalbant apie laimę, net ir didelis atlyginimas nekompensuoja laiko, kurį tenka skirti kelionėms į darbą.

Profesorius Veenhovenas ir jo kolegos skatina žmones daryti daugiau tai, kas juos džiugina.

Svarbu nepamiršti vieno paprasto ir seniai žinomo dalyko: mes negalime būti laimingi visą laiką.

Tyrimai rodo, kad liūdesys gali būti net naudingas. Tai gali būti „raudona šviesa“, neleidžianti prasidėti pavojingam „apsvaigimui iš laimės“.

Remiantis duomenų bazėje surinktais tyrimais, mums visiems naudinga 10 proc. atvejų būti liūdnos nuotaikos.

Analizuojant darboholikų darbo krūvius, matyti, kad po sunkios darbo dienos tikrą laimę teikia fizinis krūvis, o ne atsipalaidavimas ant minkštasuolio su alaus buteliu rankoje.